Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei įgaliotam asmeniui Ramunei Butkienei, trečiajam asmeniui A. Š., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Perkūno namai“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Perkūno namai“, A. Š., dėl turtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-02-11 transporto priemonė „Chrysler (USA) Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo užpildyta akmenimis. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės variklio tepalo filtras. Laikotarpiu nuo 2012-04-22 iki 2013-04-21 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas žalų ekspertas E. B. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės tepalo filtras bei variklio priekinis dangtelis, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) variklio apsauga, priekinės važiuoklės rėmas ir reikalinga ratų geometrijos patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.8 punktą, kai transporto priemonė yra sunaikinama, nuostolio dydis yra apskaičiuojamas iš nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus likutinę vertę. UAB „Autofortas“ sudarytoje preliminarioje sąmatoje Nr. 00013092, nustatyta, jog transporto priemonės sugadinimų remonto darbai kainuotų 5243,39 Lt. Pagal Taisyklių 1.21. punktą transporto priemonė laikoma sunaikinta, jeigu jos remontas negalimas dėl techninių priežasčių arba ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Transporto priemonę remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, jei būtinosios remonto išlaidos yra lygios arba viršija transporto priemonės rinkos vertės ir liekanų vertės skirtumą. Kadangi transporto priemonės remonto kaina viršijo jos rinkos vertės – 4500 Lt – ir likutinės vertės – 1292 Lt – skirtumą, remontas buvo pripažintas ekonomiškai netikslingu ir priimta išvada apie transporto priemonės likutinę vertę. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 3208 Lt draudimo išmoką (4500 Lt - automobilio rinkos vertė įvykio metu, atėmus 1292 Lt transporto priemonės likutinę vertę).

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovės argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepaneigiantį ieškinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės argumentą, jog atsakovei skiriamos nepakankamos lėšos kelių priežiūrai vykdyti. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl aktų, kuriais nustatomas atsakovei skiriamų lėšų kiekis, teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo ši aplinkybė nėra reikšminga: lėšų nepakankamumas tegali būti vertinamas kaip pagrindas reikšti pretenzijas lėšų neskiriančiam subjektui, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl nepakankamos gatvių priežiūros, o kartu ir pareigos atlyginti netinkamos gatvės būklės sąlygotą žalą. Į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013-02-11 tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.

Į bylą pateikti įrodymai (2012-02-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, manytina padarytas rašymo apsirikimas nurodyti 2012 metai, nors visi kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad autoįvykis įvyko 2013 metais) patvirtina eismo įvykio faktą.

Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2013-02-11 įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Policijos medžiaga, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata, kuri nurodo, kad automobilį taisyti netikslinga, neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Atsakovės atstovė nurodė, kad policijos medžiagoje nurodytas tik vienas sugadinimas, t.y. sužalotas tepalo filtras, o transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta keičiama turi būti ir variklio dangtelis, taisoma variklio apsauga, priekinės važiuoklės rėmas, atliekama ratų geometrija, UAB „Autofortas“ sąmatoje nurodyta dar daugiau gedimų tame tarpe ir vandens siurblio keitimas, kuris nebuvo nurodytas nei policijos medžiagoje, nei transporto priemonės techninės apžiūros akte. Ieškovė nurodė, kad sužalojus tepalo filtrą būtina keisti ir vandens filtrą, nes abu filtrai automobiliuose „Chrysler (USA) Voyager“, yra tvirtinami prie tos pačios plokštumos. Teismas negali šių aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti, nes neturi tam specialių žinių. Atsakovę atstovavo teisinį išsilavinimą turinti atstovė, ekspertizės skirti neprašė, įrodymų patvirtinančių, kad automobilį buvo tikslinga remontuoti ar, kad pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti, nepateikė. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, paskaičiuotos išlaidos nuostoliams atlyginti, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentas, jog nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ieškovei (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, o apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas ieškovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų.

Atsakovės kiti teiginiai, teismo vertinimu, negali būti pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas pagal CPK 12 straipsnį turi paisyti visuotinai pripažinto šalių rungimosi procese principo. Pateikti ginčo duobės egzistavimą, kelio remonto darbų atlikimą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Ieškovė pateikė į bylą prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame yra nurodytos susijusios įvykio aplinkybės. Dėl šių aplinkybių jokių abejonių nekilo ir įvykį fiksavusiems policijos pareigūnams, kurie pažymėjo duobės vietą. Jeigu policijos pareigūnams būtų kilę abejonių dėl duobės egzistavimo ir automobilio įvažiavimo būtent į tą duobę, jie nebūtų galėję eismo įvykio schemoje užfiksuoti duobės vietos, įvardindami eismo įvykio kilimo priežastį. Remiantis bylose dėl turtinės žalos taikytinu rungimosi principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 str.). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio aplinkybes ištyrė policijos pareigūnai, eismo įvykio aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus specialisto nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir kita eismo įvykio tyrimo medžiaga, atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertintina būtent ieškovės nurodyta įvykių seka.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) bei užtikrinti saugų eismą jame, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadintas automobilis „Chrysler (USA) Voyager“, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos atlyginti nuostolius. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinas 929,10 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovės ginčijamą reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas ieškovė grindžia CK 6.1015 str., pagal kurio 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinės atsakomybės santykiai reguliuojami ne viešosios teisės, o civilinės teisės normomis. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.) jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, tokiu atveju jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos. Šios kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti kuomet skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Pažymėtina, jog įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį ieškovas privalo pateikti ieškinį teismui, įstatyme yra numatytas ieškinio senaties terminas, o šio termino taikymo klausimas šioje byloje nėra keliamas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš atsakovės priteistinos 102,07 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013 03 14) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013), todėl vadovaujantis CK 6.2. str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 929,10 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., b.l. 113).

Iš atsakovės valstybei priteistinos 7,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, 929,10 Eur (devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 10 ct) turtinės žalos atlyginimą, 102,07 Eur (vieną šimtą du eurus 7 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 929,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, 7,88 Eur (septynis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.