Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 24.1; 24.2; 24.4; 25.1; 25.3; 73.2.6.1; 35.3.6; 114.4; 116.1.; 116.4;

2012 m. gegužės 30 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Danui Juraičiui, atsakovei R. S., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UADBB „Olvirga“, A. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 11000,40 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-10 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S., kuris pripažintas eismo įvykio kaltininku Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovė atlygino nuostolius, susijusius su transporto priemonės Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo bei juo važiavusios keleivės N. V. sužalojimu eismo įvykio metu, t.y. išmokėjo 26191,42 Lt dydžio draudimo išmoką. 2009-05-19 su automobilio Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininke R. S. buvo sudaryta draudimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis). Sudarant sutartį, draudikas (ieškovas) įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal draudėjos pateiktą informaciją, t.y. kad transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 2 metų vairavimo stažu (Sutarties 1.5.1.3. punktas). Eismo įvykio metu atsakovei priklausančią transporto priemonę Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo A. S., kuriam įvykio metu buvo 21 metai. Atsakovė nustatyta tvarka nepranešė (Sutarties 1.6 punktas), kad transporto priemonę valdys jaunesnis kaip 30 metų amžiaus asmuo. Draudimo sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo metu, padidėjus šios sutarties 1.5.1.3. punkte numatytai draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas neinformavo draudiko šios sutarties 2.2.3. punkto nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio išmokėtos sumos. Ieškovas atsižvelgdamas į draudimo rizikos padidėjimo laipsnį bei atsakovės iš sutarties kylančių pareigų nevykdymą prašo teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės priteisti 42 procentus dydžio išmokėtos sumos dalį, t.y. 11000,40 Lt.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 79-83). Nurodė, kad atsakovė suteikė draudikui pilną ir visapusišką informaciją apie transporto priemonės valdytojų ir vairuotojų vairavimo stažą ir metus – nurodė, kad automobiliu naudosis ir asmuo, jaunesnis nei 30 metų, bei turintis vairavimo stažą nuo 2 iki 5 metų. Draudimo sutarties 1.5.1.3 punkte nurodytos sąlygos (draudimo įmoka padidinta atsižvelgiant į transporto priemonės valdytojo vairuotojo stažą nuo 2 iki 5 metų) - patvirtina, kad atsakovė suteikė draudikui pilną ir visapusišką informaciją. Atsakovės vairavimo stažas yra nuo 1999 metų, kodėl draudikui reikėjo didinti draudimo įmoką, jei atsakovės vairavimo stažas viršija 5 metus. Vadovaujantis ieškovės viešai skelbiamos transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 114 rizikos padidėjimu nėra laikomi atvejai, kai automobilį valdo asmuo priskirtinas kuriai nors amžiaus grupei ir/ar turintis atitinkamą vairavimo stažą. Vertinant tarp šalių sudarytą draudimo sutartį ji laikytina sutartimi su nestandartinėmis sąlygomis. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas nurodė, kad daliai reikalavimų dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo yra suėję senaties terminai. Formaliai ieškovas galėtų pretenduoti į procentinę dalį išmokos grąžinimo, skaičiuojant nuo 2010-11-05 (mokėjimo nurodymas Nr. 149) sumokėtos žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat neneigia to fakto ieškinyje, kad jai buvo žinoma apie transporto priemonės valdytoją, kuris yra jaunesnis nei 30 metų ir turintis vairavimo stažą nuo 2 iki 5 metų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, asmenį, kuris pasirašė draudimo sutartį (A. S.) ir privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 0221093 1.5.1.3. punkte nurodytas sąlygas – draudimo įmoka padidinta atsižvelgiant į transporto priemonės valdytojo vairuotojo stažą (nuo 2 iki 5 metų) – laikytina, kad atsakovė suteikė draudikui pilną ir visapusišką informaciją.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UADBB „Olvirga“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė neginčijamai pažeidė vieną iš draudimo sutarties sudarytos tarp bylos šalių punktų, tačiau iš atsakovės priteistina suma turėtų būti mažinama iki ne daugiau kaip 10 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio, kadangi draudimo kompanija šiuo atveju yra stipresnioji sutarties šalis ir skaičiuodama priteistinos iš atsakovės sumos proporcijas atsižvelgė tik į savo piniginius interesus, t.y. paskaičiavo didžiausią leistiną sumą, neatsižvelgdama į tai, kiek atsakovės neatsakingas poelgis turėjo įtakos eismo įvykiui ir kaip tai paveiks vieną iš sutarties šalių tiek materialine, tiek moraline prasme.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. S. teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti remiantis atsakovės ir jos atstovo advokato padėjėjo nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UADBB „Olvirga“ į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai – pasirašytinai, todėl byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

2009-07-10 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovės sūnus trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. S., kuris pripažintas eismo įvykio kaltininku Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31, 32, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), II tomas, b.l. 6-8). 2009-05-19 su automobilio Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininke- atsakove R. S. per trečiąjį asmenį nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų UADBB „Olvirga“, buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 28-30). Sudarant draudimo sutartį, draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal draudėjo pateiktą informaciją, t.y. kad transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 2 metų vairavimo stažu (Sutarties 1.5.1.3 punktas). Eismo įvykio metu atsakovei priklausančią transporto priemonę Opel Omega valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. S., kuriam įvykio metu buvo 21 metai (b.l. 31). Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ dėl 2009-07-10 Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sutrikdyta keleivės N. V. sveikata išmokėjo 26191,42 Lt draudimo išmokų (b.l. 33-65). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2010-03-24 pažymoje Nr. (6.12) (duomenys neskelbtini) nurodė, kad dėl 2009-07-10 įvykusio nelaimingo atsitikimo – autoįvykio N. V. laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-11-05 buvo laikinai nedarbinga ir jai paskirta 8446,71 Lt dydžio ligos pašalpa (b.l. 53, 54).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovės atstovo advokato padėjėjo Gintaro Degimo prašymu, spręstinas klausimas, ar iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ginčo teisinių santykių kilusiems reikalavimams pareikšti ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, kurį prašo taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.124 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką. Vertinant teisinių santykių pobūdį, būtina pažymėti, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Šiuo atveju draudikas (ieškovas) išmoka visiškai atlygino nukentėjusiųjų nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 2 dalies) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų draudėja, kadangi ji nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos pranešti draudikui, kad apdraustą transporto priemonę vairuos jaunesnis nei 30 metų asmuo. Toks draudiko (ieškovo) reikalavimas draudėjui (atsakovei) - atsakingam už žalos padarymą asmeniui, kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių yra regresinis, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis). Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.127 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, AC-34-1).

Nagrinėjamos bylos atveju iš dalies yra suėję senaties terminai, regresu reikalaujamoms priteisti sumoms. Pažymėtina, kad iš kiekvienos sąskaitos kylantiems reikalavimams senaties terminai turi būti skaičiuojami atskirai, nes sąskaitose nurodyti draudimo išmokos gavimo subjektai yra skirtingi. Ieškovas per keletą kartų atliko mokėjimo pavedimus trečiųjų asmenų naudai - 2009-12-14 mokėjimo nurodymas Nr. 39, 2009-12-10 mokėjimo nurodymas Nr. 104, 2010-01-29 mokėjimo nurodymas Nr. 344, 2010-08-27 mokėjimo nurodymas Nr. 1831, 2010-11-05 mokėjimo nurodymas Nr. 149 (b.l. 60-64), o ieškinį (pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) ieškovas teismui pateikė – 2011-11-08, taigi praleido nustatytą terminą ieškiniui dėl draudimo išmokų atliktų pagal 2009-12-14 mokėjimo nurodymą Nr. 39, 2009-12-10 mokėjimo nurodymą Nr. 104, 2010-01-29 mokėjimo nurodymą Nr. 344, ir 2010-08-27 mokėjimo nurodymą Nr. 1831, pareikšti. Kadangi atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinys dalyje dėl draudimo išmokų priteisimo pagal 2009-12-14 mokėjimo nurodymą Nr. 39, 2009-12-10 mokėjimo nurodymą Nr. 104, 2010-01-29 mokėjimo nurodymą Nr. 344 ir 2010-08-27 mokėjimo nurodymą Nr. 1831, atmestinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.131 straipsnio pagrindu.

Dėl draudiko teisės regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų draudėja (atsakovė)

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį – iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų IV dalies 36 ir 39 punktais taip pat tarp šalių sudarytos draudimo sutarties 2.2.3. punktu, prieš leisdama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę valdyti asmeniui, jaunesniam kaip 30 metų, atsakovė privalėjo pranešti apie tai draudikui raštu ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudikui jo apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Draudimo sutarties 1.5.2. punkte numatyta, jog draudimo rizikos pasikeitimu laikoma nurodytų draudimų rizikos pasikeitimas, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonę naudoja jos savininkas ar kitas valdytojas. Draudimo sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo metu, padidėjus šios sutarties 1.5.1.3. punkte numatytai draudimo rizikai (t.y. transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra mažesnis nei 30 metų ir kurio vairuotojo stažas yra mažesnis už 2 metus), draudėjas ar jo atstovas neinformavo draudiko šios sutarties 2.2.3. punkto nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio išmokėtos sumos. Iš to seka, kad atsakovė buvo supažindinta su draudimo sąlygomis. Kaip nurodė atsakovė ir teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovė, draudimo sutartį su ieškove pasirašė ir draudimo įmoką sumokėjo atsakovės sūnus trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. S.. Atsakovei kaip draudimo sutarties šaliai, taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, tai reiškia, jog asmuo sudarydamas draudimo sutartį ar įgaliodamas draudimo sutartį sudaryti kitą asmenį turi išsiaiškinti visas sudaromos draudimo sutarties aplinkybes. Ieškovo viešai skelbiamų transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 114 9.4.1 punkte numatyta, kad draudėjas turi suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie esmines aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikai. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką yra – transporto priemonės naudojimo paskirtis, galimi naudotojai, transporto priemonės naudojimo vieta, vairuotojų stažas; taip pat aplinkybes, apie kurias draudikas raštu prašė suteikti informaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.993 straipsnio 1 ir 2 dalys). Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuotolių atsiradimo riziką, be to, tai yra fiduciarinė, t.y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu sutartis. Dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, AC-34-1). Tarp šalių sudarytos draudimo sutarties 1.5.1.3. punkte yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra mažesnis už 30 metų laikomas draudimo rizikos padidėjimu. Preziumuojama, kad šalims sudarius ir savo parašais patvirtinus draudimo sutarties sudarymą šalys su draudimo sutarties nuostatomis yra supažindintos ir su jomis sutinka. Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio l dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės argumentas, kad atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta su draudimo sutarties sąlygomis ir taisyklėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.992 straipsnio 2 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė teigdama, kad prieš sudarydama draudimo sutartį pateikė visą informaciją apie asmenis, kurie vairuos draudžiamą transporto priemonę, t.y. kad ją vairuos asmuo neturintis 30 metų amžiaus, šios aplinkybės neįrodė. Ieškovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų draudėja (atsakovė), kadangi ji nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos pranešti draudikui, kad apdraustą transporto priemonę vairuos jaunesnis nei 30 metų asmuo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal 2010-11-05 mokėjimo nurodymą Nr. 149 išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 8446,74 Lt draudimo išmoką (b.l. 53, 54, 64), todėl ieškovas turi iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pagal draudėjo pateiktą informaciją apskaičiuotas draudimo įmokos dydis – 376,00 Lt įvertinus draudimo riziką, kad transporto priemonę vairuos ir asmenys, neturintys 30 metų, draudimo įmoka turėjo būti 538,00 Lt. Įmokų skirtumo procentinė išraiška yra 42 procentai, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 11000,40 Lt, t.y. 42 procentus išmokėtos draudimo sumos. Kadangi ieškovas 2010-11-05 išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 8446,74 Lt draudimo išmoką ir ieškinio senatis dėl šios išmokos priteisimo regreso tvarka nėra suėjusi, esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina 42 procentai šios draudimo išmokos, t.y. 3547,63 Lt draudimo išmokos pagal 2010-11-05 mokėjimo nurodymą Nr. 149.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo reikalavimas priteisti iš atsakovės R. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas 32,25 procentus, ieškovui iš atsakovės priteistina 106,43 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3, 23) ir 112,53 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (kelionės išlaidų).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. S. 3547,63 Lt draudimo išmokos regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3547,63 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 106,43 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 112,53 Lt kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.