Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1820-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2S-1820-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10270-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
UAB „Adictus“
Ieškovas
UAB „Kamida“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1820-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10270-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Adictus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kamida“ ieškinį atsakovui UAB „Adictus“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kamila“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Adictus“ 37888,52 Lt nuostolių atlyginimo, 4177,89 Lt vežimo mokesčio, 850,95 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumai. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo UAB „Kamida“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.

Teismas ieškovo UAB „Kamida“ ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Adictus“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 42917,36 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, areštuoto turto saugotoju paskiriant atsakovą.

Teismas konstatavo, jog nors ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovas gali slapstytis, specialiai perleisti turtą ar atlikti kitus priešingus veiksmus, tačiau tokia informacija ieškovui ne visuomet prieinama. Kita vertus, atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turto atžvilgiu, nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, tai yra įrodymų, jog reikalavimo suma pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. jog, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovas bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovo pateiktas vien nuosavybes teise priklausančio kito kilnojamojo turto sąrašas ir transporto priemonių 2011-05-26 dienai sąrašas, nepateikus įmonės balanso, neturint teismui visų duomenų apie įmonės pelningumą, įmonės visą nuosavą kapitalą ir atsakovo įmonės kreditoriams mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė yra pelningai veikianti ir šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio patenkinimo atveju, gali kilti grėsmė jo įvykdymui. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs ieškovo reiškiamų reikalavimų pobūdį, mastą, teismas sprendė, jog pateiktu ieškiniu keliamų ženklių reikalavimų suma gali sąlygoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, todėl teismas laikė, kad yra CPK 144 str. 1 d. numatytas pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sąžiningumo principus, bei kuo mažiau sutrikdyti atsakovo ūkinę – komercinę veiklą, teismas nurodė areštuoti atsakovo UAB „Adictus“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 42917,36 Lt sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Adictus“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-30 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ieškovas visiškai nemotyvavo savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepateikė įrodymų minėtam prašymui pagrįsti;atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad nuosavybės teise valdo vien jau kilnojamojo turto už 259 678,92 Lt. Iš atsakovo pelno – nuostolių ataskaitos už 2010 m. matyti, kad atsakovas veiklą vykdo pelningai. Taigi darytina išvada, kad atsakovas yra pelningai ir stabiliai ūkinę – komercinę veiklą vykdanti įmonė, kuriam ieškinio suma nėra didelė.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-30 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikę asmenys tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė,(ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė), į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį ir kt. Aplinkybės siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui ieškinio patenkinimo atveju, kad priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė išvadą, kad 42 917,36 Lt suma atsakovui yra didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių keliančių grėsmę jo turtiniams interesams. Atsakovo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė, nes pagal 2010 metų balansą atsakovo turto vertė 2 934 295 Lt. Atsakovo 2010 metų atsakovo pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė dirba pelningai, o grynasis pelnas siekia 67 194 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog teismo sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būti įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vien aplinkybė, jog atsakovo finansinė padėtis gera, savaime negarantuoja, kad bylos nagrinėjimo metu jo finansinė padėtis nepablogės tiek, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai irgi savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008).

Atsakovas, pagrįsdamas savo mokumą, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010 m. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą (b.l 15-17). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės turimą turtą sudaro 2 934 295 Lt, iš kurio ilgalaikis materialusis turtas – 236 253 Lt vertės, trumpalaikį turtą didžiąja dalimi, t.y. 2 396 753 Lt sudaro pirkėjų įsiskolinimas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 864 341 Lt. Pagal 2011 m. balandžio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė gavo 67 194 Lt pelno. Taigi įvertinus įmonės turimo turto santykį su įsipareigojimų kreditoriams santykį darytina išvada, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo finansinė būklė yra gera ir ieškinio reikalavimo suma – 42 917,36 Lt jam yra nereikšminga. Iš pateikto 2010 metų balanso matyti, kad atsakovo per vienerius metus gautinos sumos – 2 602 751 Lt, iš kurių pirkėjų įsiskolinimas – 2 396 753 Lt, o kitos gautinos sumos 205 998 Lt. Tačiau atsakovo tikėtinai gautinos sumos taip pat nepatvirtina geros atsakovo finansinės būklės - nurodyta suma bus gaunama dalimis ir tam tikrais laikotarpiais (ir neaišku, ar visa suma realiai apskritai bus gauta). Todėl atsakovui turint tokio dydžio skolinius įsipareigojimus, negalima daryti išvadą, kad teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, jis neabejotinai bus pajėgus sprendimą įvykdyti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui tik dalį finansinės atskaitomybės dokumentų (2010 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), tačiau nepateikė įmonės pinigų srautų ataskaitos, išsamių duomenų apie debitorines ir kreditorines skolas, turimo turto sudėtį bei konkrečius šiam turtui nustatytus apsunkinimus, išsamių duomenų apie turimas lėšas įmonės sąskaitose, vadovo aiškinamojo rašto.

Teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo apyvartos 2010 m. pelningumo ir kapitalo dydžio nepatvirtina, kad teismo nutarties priėmimo metu (ir šiuo metu) bendrovėje buvo pakankamai turto ir lėšų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, todėl negalima daryti išvados, kad jo turtinė padėtis yra gera. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovas nepaneigė taikytų priemonių būtinybės (CPK 185 str., 314 str., 338 str.).

Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja bylos faktinių aplinkybių, jos esmės ar ieškinio pagrįstumo klausimo. Pažymėtina, jog ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas, ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, ieškovas visiškai nemotyvavo savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepateikė įrodymų minėtam prašymui pagrįsti.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė