- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- AN2-340-926/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. (toliau – R. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria R. B. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. vasario 27 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. vasario 27 d. nutarimu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 (penkiolikai) mėnesių už tai, kad jis 2019 m. vasario 6 d., 16.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas lengvas – 0,58 promilių girtumo laipsnis.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. vasario 27 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto teigimu, vertinamo įvykio pradžia jam kėlė teisinių abejonių policijos darbuotojų reikalavimų pagrįstumu. Minėtą dieną policijos pareigūnai naudojo nekontaktinį alkoholio kiekio matuoklį. Patrulių veiklos instrukcijoje tokios rūšies metodas nenumatytas. Teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė A. K. patvirtino, kad nėra teisiškai reglamentuotos metodikos, kaip turi būti atliekami alkoholio kiekio matavimai nuotoliniu būdu ir kaip turi būti fiksuojami galimi teisės pažeidimai. Teismas neįvertino alkotesterio techninės charakteristikos, nebuvo aišku, koks tai buvo prietaisas, nežinomi metrologinio patikrinimo terminai. Apeliantui yra žinoma, kad tokiu būdu atliekamų alkoholio nustatymo patikrinimų rezultatai yra netikslūs, nes matuojant oro koncentracijos parametrus automobilio salone, prietaisas reaguoja į automobilio langų ploviklių, salono oro gaiviklio bei kitus cheminės kilmės kvapus. Dėl šios priežasties, eismo dalyviai yra klaidinami, kai jiems liepiama pakeisti važiavimo kryptį ir pasitikrinti blaivumą kontaktiniu alkoholio matuokliu. Šiuo konkrečiu atveju R. B., jo paties teigimu, buvo suklaidintas, kadangi pareigūnas, jo įsitikinimu, jam leido tęsti eismą toliau.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas policijos patrulis A. S. (A. S.) apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būtent jis 2019 m. vasario 6 d., nustatė R. B. vairuojamo automobilio salone alkoholio koncentraciją ir nurodė R. B. važiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę. Su tuo apeliantas nesutiko, pažymėdamas, kad pareigūnas aiškiai neišreiškė nurodymų išsukti iš automobilių srauto, jo mostą apeliantas suprato kaip nurodymą judėti toliau, kadangi prieš jį judėjusiems automobilių vairuotojams buvo rodomi analogiški gestai. Į aikštelę apeliantas įsuko dėl to, kad buvo susitaręs susitikti su savo pažįstamu. Šių apelianto teiginių pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino, kas neabejotinai lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.
3.3. Apelianto teigimu, vertinamu atveju buvo pažeista ir alkoholio kiekio nustatymo procedūra kontaktiniu alkotesteriu Drager Alcotest 6810. Alkotesterio naudojimo instrukcijoje užfiksuota, kad jo rodmenims taikoma 5 procentų paklaida. Paklaida yra kintamas dydis, kurio skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo ir tai liudija, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo lygis. Alkotesterio Drager Alkotest 6810 naudojimo instrukcija reikalauja, kad prieš tikrinant neblaivumą, privalu išsiaiškinti, kada asmuo vartojo alkoholį, taip pat kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos neblaivumo lygio nustatymui. Vadovaujantis šia instrukcija, asmens neblaivumas gali būti tikrinamas praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo alkoholio vartojimo. Tai reiškia, kad tikrindamas asmens neblaivumą pareigūnas privalo įsitikinti, kad nurodytas laiko tarpas yra praėjęs. Šiuo aspektu pažymima, kad atėjęs į restoraną-kavinę „Č“ R. B. nusipirko skardinę alaus ir maisto. Už prekes jis atsiskaitė 16.25 val. Kavinėje skardinę atsidarė ir išgėrė kelis gurkšnius alaus. Nuvestas prie automobilio buvo priverstas pasikrinti blaivumą kontaktiniu alkotesteriu, kuris parodė 0,58 promiles alkoholio. Alkotesterio patikrinimo kvite tai užfiksuota 16.33 val. Tai reiškia, kad patikrinimas įvyko nepraėjus instrukcijoje nurodytam laikui, todėl duomenys buvo netikslūs. Šių aplinkybių apylinkės teismas taip pat neanalizavo, remdamasis kavinės „Č“ darbuotojos paaiškinimu, kurio duomenimis, R. B. neva tai bare negėrė alaus. Šis paaiškinimas labai lakoniškas, užrašytas keliais sakiniais, tiksliai akcentuojant tik alaus negėrimo aplinkybę. Tačiau, po įvykio R. B. bendraujant su „Č“ darbuotoja, ši patvirtino, jog policijos pareigūnė kategoriškai reikalavo patvirtinti būtent tokias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui tai jokių abejonių nesukėlė, į teismo posėdį liudytoja neiškviesta ir neapklausta.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė atsiliepimą į R. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Aptartų duomenų visumoje patikrinus R. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad nors nepritarti apelianto argumentams dėl itin nemotyvuotos skundžiamos apylinkės teismo nutarties, kuria taip ir liko neatsakyta į esminius R. B. skundo argumentus, teisinio pagrindo nėra, tačiau vis tik byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti/naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuria buvo priimtas teisėtas procesinis sprendimas – R. B. skundą atmesti, R. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) ar <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.
9. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, R. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,58 promilių neblaivumo laipsnis. Nors pats apeliantas neginčija vartojęs alkoholį, tačiau teigia, kad jo vartojo tik po neblaivumo patikros bekontakčiu alkotesteriu, būdamas kavinėje „Č“, be kita ko, ginčydamas ir jo neblaivumo nustatymo kontaktiniu alkotesteriu rezultatus, teigdamas, kad jo neblaivumas, atitinkantis 0,58 promiles, analizuojamu atveju buvo nustatytas pažeidžiant neblaivumo tikrinimo alkotesteriu taisykles.
10. Vertinant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad 2019 m. vasario 6 d., 16.33 val. R. B., alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0365 pagalba, buvo nustatytas 0,58 promiles atitinkantis girtumo laipsnis. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0856948 (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5) matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0365, patikra buvo atlikta 2019 m. sausio 23 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. liepos 23 d., kai R. B. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2019 m. vasario 6 d. Šių aplinkybių tinkamas įvertinimas aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog blaivumo nustatymo testas R. B. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.
11. Tuo tarpu sutikti su R. B. apeliacinio skundo teiginiais, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Nors apeliaciniame skunde R. B. teigia, jog alkoholio, būdamas kavinėje „Č“ jis įsigijo 16.25 val., vietoje jo išgėrė, o alkoholio kiekis jo iškvėptame ore alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatinėjamas 16.33 val., kas, pasak apelianto, patvirtina, kad vertinamu atveju nebuvo išlauktas 15 min. laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo fakto iki jo patikros alkotesteriu, tokiu būdu pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijas, tačiau šios apelianto dėstomos faktinės aplinkybės nagrinėjamos administracinio nusiengimo bylos duomenimis nepasitvirtino. Priešingai, jos buvo paneigtos nuosekliais ir detaliais pirmosios instancijos teisme duotais policijos pareigūnų parodymais. Pareigūnai A. S. ir A. K., neneigdami R. B. sulaikę kavinėje (kas atitinka ir apelianto keliamą versiją), vis tik pabrėžė, kad joje jis nei valgė, nei gėrė, su savimi turėjo alaus skardinę, tačiau ji buvo neatidaryta – tai apeliantas bandė padaryti vedamas prie automobilio, tačiau šis veiksmas buvo sustabdytas aktyviais policijos pareigūnų veiksmais, iš ko seka, kad alkoholio, būdamas kavinėje, iš kurios R. B. buvo išvestas policijos pareigūnų, jis nevartojo ir tokios galimybės neturėjo. Netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nenustatytas, iki įvykio R. B. jie nepažinojo, todėl pagrindo jį melagingai apkalbėti akivaizdžiai neturėjo. Be to, analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes pareigūnai išdėstė savo tarnybiniuose pranešimuose (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6, 7), jų parodymai sutapo ir su K. G. 2019 m. vasario 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kurių duomenimis, 16.20 – 16.30 val. į kavinę „Č“ atėjęs klientas užsisakė maisto ir nusipirko alaus skardinę, kurios nepradarė, pažymint ir tai, kad minėtas asmuo nuo įėjimo į kavinę alkoholio nevartojo (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9).
12. Nesant pagrindo abejoti K. G. rašytiniame paaiškinime išdėstytų faktinių aplinkybių visuma, atsakant į apelianto argumentus dėl neva nepagrįstai nevykdytos jos apklausos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vis tik pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas procesinis sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti, be kita ko, dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėti, policijos pareigūnai A. S. ir A. K. iš esmės patvirtino K. G. rašytiniame paaiškinime išdėstytas aplinkybes – nurodė, jog R. B. turėta alaus skardinė buvo neatidaryta, papildomai teismo posėdžio metu apklausinėti dar ir K. G., nebuvo jokio pagrindo. Manyti priešingai apeliacinės instancijos teismui neleidžia ir R. B. apeliacinio skundo teiginiai, jog kiek vėliau jam teko bendrauti su kavinės „Č“ darbuotoja, kuri jam patvirtino, jog jos rašytinius paaiškinimus užrašė pareigūnė A. K. ir kavinės darbuotojai juos liepė pasirašyti, tokiu būdu patvirtinant būtent tokias faktines vertinamo įvykio aplinkybes. Jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų R. B. nepateikė, turėdamas galimybę inicijuoti komentuojamos liudytojos apklausą teismo posėdžio metu, iškviesti į posėdį K. G. jis neprašė, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti apelianto nuoširdumu ir jo dėstomų faktinių aplinkybių patikimumu. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.
13. Esant aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, abejonių tuo, kad 0,58 promilių neblaivumo laipsnis R. B. buvo nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu, nepažeidžiant ir jo naudojimo tvarkos, priešingai nei tai teigiama R. B. apeliaciniame skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti R. B. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl alkotesterio rodmenų paklaidos. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, neabejotina, kad 0,58 promilių neblaivumo laipsnis R. B. buvo nustatytas jau atskaičius alkotesterio „Alcotest 6810“ paklaidą, nurodytą jo patikros sertifikate. Abejonių šiuo faktu, priešingai nei tai teigiama R. B. apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismui nekyla.
14. Nors R. B. apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas bekontakčio alkotesterio panaudojimui nagrinėjamoje situacijoje, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad promilės tikrinant alkoholio detektoriumi (bekontakčiu alkotesteriu) nerodomos. Šie prietaisai yra skirti preliminariam blaivumo patikrinimui. Alkoholio detektoriai nustato faktą – yra alkoholio iškvėptame ore, ar nėra. Kiek promilių buvo tiksliai, galima sužinoti tik įtarimą sukėlusį asmenį patikrinus įprastiniu alkotesteriu. Būtent tokios procedūros buvo laikomasi ir nagrinėjamu atveju, todėl abejonių pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumu vertinamu atveju aukštesniajam teismui vis tik nekyla. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad patikrinus R. B. minėtu alkoholio detektoriumi, jam parodžius teigiamą atsakymą, t. y. nustačius faktą, kad R. B. iškvėptame ore alkoholio yra, pareigūnas A. S. nurodęs apeliantui, jog bus atliekamas pakartotinis patikrinimas, nukreipė jį prieš automobilių važiavimo srautą į aikštelę (be kita ko, sustabdęs važiuojančių automobilių srautą, kad R. B. galėtų netrukdomas įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę), kur R. B. ir nuvažiavo. Nors šioje vietoje apeliantas teigia nesupratęs pareigūno nurodymo pasitikrinti neblaivumo pakartotinai, manęs, jog jam yra leidžiama važiuoti toliau, tačiau tikėti šiais R. B. teiginiais, įvertinus tiek jo tolesnį elgesį, tiek ir kitus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bylos duomenimis, po pareigūno nurodymo, R. B. nuvažiavo į jam pareigūno parodytą automobilių stovėjimo aikštelę, kur, jo paties teigimu, turėjo susitikti su pažįstamu asmeniu. Tačiau minėto asmens nei aikštelėje, nei kavinėje „Č“, kurioje buvo aptiktas R. B., nebuvo, jokių jo kontaktinių duomenų apeliantas nenurodė, priežasčių, kodėl susitarus susitikti su šiuo asmeniu, sutartoje vietoje jis nepasirodė, R. B. nesugebėjo paaiškinti, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti R. B. teiginių patikimumu ir objektyvumu. Akivaizdu, jog pareigūnui nurodžius važiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, šį pareigūno nurodymą R. B. suprato tinkamai, tačiau, vengdamas jam gresiančios administracinės atsakomybės, šio nurodymo nevykdė, vietoje to, užeidamas į užkandinę, ten, be kita ko, įsigydamas ir alkoholinio gėrimo, tokiu būdu bandydamas nuslėpti savo vairavimo esant neblaiviu faktą.
15. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti R. B. kalte jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, nepaisant skurdžios skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvacijos, į esminius apelianto skundo argumentus atsakius šia nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.