- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-2091-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14692-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- T. P.
- Kreditorius
- R. U.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-10495-528/2012 pagal kreditoriaus R. U. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkės T. P., kuria tenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
2007-12-19 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), T. P., užtikrindama jai suteiktos 150 000 Lt paskolos pagal 2007-12-05 paskolos sutartį, reg. Nr.2-7665, su pakeitimais ir papildymais grąžinimą kreditoriui R. U., įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą/patalpas nuo 4-1 iki 4-4 su dalimi bendro naudojimo patalpų, pažymėtų a-1 (1/21 d. nuo 10.54kv.m); a-8 (1/22 d. nuo 1,15kv.m); a-2 (1/7 d. nuo 62,95kv.m); R-12 (1/22 d. nuo 12,53kv.m), pažymėjimas plane 4-1, bendras plotas 67,54kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini). Skolininkei tinkamai ir laiku neįvykdžius prievolės kreditoriui, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2009 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartimi civilinėje byloje Nr.H2-21508-285/2012 įkeistas turtas areštuotas, skolininkė ir įkeisto turto savininkė T. P. 2012-04-11 įspėta, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Kreditorius R. U. 2012-05-24 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą, išieškoti ne ginčo tvarka iš skolininkės T. P. 150 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) negrąžintos paskolos, 81 000 (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį litų) delspinigių ir 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį prašymą tenkino visiškai ir nutarė priverstinai išieškoti iš skolininkės T. P. kreditoriui R. U. 150 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) negrąžintos paskolos, 81 000 (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį litų) delspinigių ir 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą/patalpas nuo 4-1 iki 4-4 su dalimi bendro naudojimo patalpų, pažymėtų a-1 (1/21 d. nuo 10.54kv.m); a-8 (1/22 d. nuo 1,15kv.m); a-2 (1/7 d. nuo 62,95kv.m); R-12 (1/22 d. nuo 12,53kv.m), pažymėjimas plane 4-1, bendras plotas 67,54kv.m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. P..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 35) skolininkė ir įkeisto turto savininkė T. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės. Skunde nurodo, kad skolininkė 2007 m. gruodžio 5 d. pasiskolino 70 000 litų, 2008 m. kovo 5 d. pasiskolino 30 000 litų ir 2008 m. rugsėjo 17 d. 50 000 litų. Nors paskolos sutartyje paminėta, kad paskola teikiama be palūkanų, palūkanas skolininkė mokėjo kiekvieno mėnesio 27 d. (iš pradžių du procentus kas mėnesį nuo pasiskolintos sumos nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2010 m. sausio 27 d.), o vėliau tris procentus nuo pasiskolintos (150 000 litų) sumos (nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2012 m. sausio 27 d.). Kiekvieną mėnesį palūkanos buvo mokamos imituojant skolą. R. U. liepdavo pasirašyti skolos lapelį, neva S. P. (skolininkės sūnus) skolingas tam tikrą pinigų sumą, o ta suma iš tiesų tai pasiskolinto kredito palūkanos. Palūkanos sutartyje nebuvo numatytos, o buvo mokėtos R. U. išvengiant mokesčių ir klastojant skolos raštelius. Visa pasiskolinta suma tokiu būdu buvo sumokėta (ir permokėta), todėl skolininkė kategoriškai nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi. Skolos raštelius, pagal kuriuos grynais pinigais S. P. mokėdavo R. U., skolininkė turi kaip įrodymą, taip pat yra garso ir vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotos šios mokėjimo procedūros. Esant reikalui šiuos įrodymus skolininkė gali pateikti. Nuo nesąžiningo kreditoriaus R. U. yra nukentėję ir daugiau asmenų, apie tai plačiai diskutuojama internete.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 51-53) kreditorius R. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad skolininkės atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas. Su skolininke kreditorius yra sudaręs paskolos sutartį ir du ją papildančius susitarimus. Sutartys ir hipotekos lakštas su jo priedais buvo sudaryti pas notarą. Pasirašydama visus šiuos sandorius skolininkė patvirtino, kad visą paskolos sumą iš kreditoriaus gavo. Savo atskirajame skunde skolininkė taip pat pripažįsta, kad jai buvo paskolinta bendra 150 000 litų (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių litų) suma. Nurodydama, kad paskolos suma kreditoriui buvo „sumokėta ir net permokėta“, skolininkė su skundu nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Kadangi gautos paskolos skolininkė iki šiol kreditoriui negrąžino, akivaizdu, kad jokių panašaus pobūdžio įrodymų skolininkė neturi ir negali turėti. Iš skundo matyti, kad ji galimai yra suklaidinta sūnaus ar kitų asmenų. Skolininkė teigia, kad jos sūnus kreditoriui yra parašęs skolos raštelius ir tokiu būdu neva grąžinęs skolą. Vėliau nurodo, kad skolos raštelius kreditorius neva klastojo. Galiausiai skolininkė pateikia interneto nuorodą, kur nežinomo autoriaus kreditorius yra susietas tam tikrais ryšiais su įvairiais asmenimis, kaltina nesąžiningumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi, kadangi su kreditoriumi yra pilnai atsiskaičiusi, turinti ir galinti pateikti įrodymus, pagrindžiančius skolos grąžinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 priimtoje nutartyje bei kitose nutartyse išaiškino, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija bylose dėl hipotekos – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, nes hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti
Apeliantė nagrinėjamu atveju ginčija ne hipotekos teisėjos procesinius veiksmus, o prievolės neįvykdymo faktą, t.y. pripažįsta, kad iš kreditoriaus pasiskolino 150 000 litų sumą, tačiau nurodo, kad skolą grąžino, todėl jos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, įvykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka, todėl apeliantė turėtų kreiptis į teismą ir ginčą spręsti ieškininės teisenos tvarka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo motyvais naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį. Ši nutartis nekeistina.
Skolininkė 2012-09-14 apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, papildomus įrodymus, teigdama, kad su kreditoriumi R. U. ji atsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas grąžina apeliantei jos pateiktus papildomus įrodymus, netenkina prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes ši byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o, kaip jau paminėta, jei tarp skolininkės ir kreditoriaus kilo ginčas dėl hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo, toks ginčas gali būti išnagrinėtas tik ieškininės teisenos tvarka
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti skolininkei T. P. jos 2012 09 14 Kauno apygardos teismui su paaiškinimais pateiktus papildomus įrodymus – skolos raštelius ir garso įrašus kompaktiniuose diskuose.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.