Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-09-13 · Administracinė byla Nr. A-3948-261/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
A-3948-261/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05404-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
L. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-3948-261/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05404-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl dalies įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. R. skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 111-114) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro A. V. 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 „Dėl kpt. L. R. atleidimo iš pareigų, jos išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 5-tą punktą; 2) panaikinti 2016 m. vasario 1 d. Krašto apsaugos ministro J. O. įsakymą Nr. P-173 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 „Dėl kpt. L. R. atleidimo iš pareigų, jos išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pakeitimo“.

Nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, KAM) 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir atleisti pareiškėją iš pareigų 5-tu punktu, kuriame nurodoma grąžinti 3 830,13 Eur mokymo išlaidas bei su KAM 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-173, kuriuo yra keičiamas KAM 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 5-tas punktas, nurodant grąžinti mokymo išlaidas 3 816,96 Eur.

Paaiškino, kad su KAM 2005 m. vasario 21 d. buvo sudariusi profesinės karo tarnybos sutartį, pagal kurią pareiškėja turėjo tarnauti iki 2013 m. vasario 21 d., bet vėliau ši sutartis buvo pratęsta iki 2018 m. vasario 21 d. 2013 m. pratęsiant profesinės karo tarnybos sutartį, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą karys turėjo teisę išeiti į atsargą ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje 20 metų. Vėliau, 2015 m. buvo pakeistas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir pagal naują įstatymo redakciją, norint išeiti į atsargą, reikėjo ištarnauti ne 20 metų, o 24 metus. Tokia situacija pareiškėjos netenkino, nes pratęsiant sutartį nebuvo žinoma apie ruošiamą tarnybos laiko prailginimą. Jeigu būtų žinoma, kad tarnybos laikas ilginamas 4-iais metai, tai tokiu atveju 2013 m. profesinės karo tarnybos sutarties nebūtų pratęsusi. Dėl tarnybos pobūdžio ir pastovių budėjimų, komandiruočių nukenčia šeimos interesai, nelieka asmeninio laiko ir poilsio, nuolatiniai stresai, nervinė įtampa neigiamai veikia ir sveikatą ir santykius su artimaisiais. Tiesioginis ir aukštesni vadai prašyme nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir neprieštaravo, kad profesinės karo tarnybos sutartis būtų nutraukta prieš terminą. KAM įgalioto viceministro 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. P-1129 pareiškėja buvo atleista iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro Stebėjimo ir valdymo skyriaus naikintuvų kontrolės karininko pareigų ir nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį. Pareiškėjos teigimu, minėto įsakymo 5 punktu nepagrįstai yra įpareigota grąžinti 3 830,13 Eur, o po 2016 m. vasario 1 d. KAM 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 pakeitimo perskaičiuotas 3 816,96 Eur mokymo išlaidas, kurios susidarė, už neva mokymą Ispanijoje.

Paaiškino, kad 2014 m. vyko į Ispaniją ne mokytis, o į tarnybinę komandiruotę, kurios trukmė buvo nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. Kad tai buvo tarnybinė komandiruotė, o ne mokymasis kokioje nors mokymo įstaigoje užsienyje, patvirtina 2014 m. liepos 31 d. tarnybinių komandiruočių į užsienį pagrindimas, kuriame nurodoma, kad tai trumpalaikiai kvalifikacijos kėlimo/palaikymo kursai, kurie būtini pareiškėjos specialybės kariams norint tinkamai vykdyti tarnybines pareigas. Pareiškėja neišklausiusi trumpalaikių kvalifikacijos kėlimo/palaikymo kursų negalėtų vykdyti savo pareigų ir būtų nuo jų nušalinta. Jeigu būtų siunčiama į mokymosi įstaigą, tai turėjo būti sudaryta mokymosi sutartis. Tokia sutartis nebuvo sudaryta, bet 2015 m. spalio 15 d. buvo reikalaujama pasirašyti išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Pareiškėja sutartį pasirašyti atsisakė ir nurodė, kad nesutinka su reikalavimu grąžinti mokymosi išlaidas, nes tai buvo ne mokymosi komandiruotė, o eilinė tarnybinė komandiruotė.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., b. l. 15-19), su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjos profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjos iniciatyva prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą), aplinkybės, dėl kurių nutraukta PKT sutartis, krašto apsaugos ministro sutikimu nebuvo pripažintos svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis. 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 5 punkte nurodytos mokymo išlaidos apima ne daugiau kaip 3 paskutinių metų laikotarpiu krašto apsaugos sistemos institucijų patirtas išlaidas pareiškėjos mokymui, todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėja privalo atlyginti atsakovui jos mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.

Pažymėjo, jog pareiškėjos skunde ir prašyme minėtos asmeninės priežastys (t. y. kad pratęsdama PKT sutartį nebuvo informuota apie galimus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus dėl tarnybos trukmės pailgėjimo dėl to jaučiasi apgauta, nemato perspektyvų tęsti tarnybą, dėl tarnybos pobūdžio nukenčia šeimos interesai, neigiamai veikia jos santykius su artimaisiais, jos sveikatą, mažos galimybės kelti kvalifikaciją kariuomenėje ir pan.), atsakovo nuomone, negali būti pripažintos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis, sietinomis su mokymosi išlaidų grąžinimu. Pareiškėja skunde nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji negalėjo naudotis įstatymų suteiktomis garantijomis arba kitaip būtų pažeistos jos įstatymuose numatytos teisės.

Su pareiškėjos skundo argumentu, kad ji į Ispaniją vyko ne mokytis, o į tarnybinę komandiruotę, ir kad ten vykę trumpalaikiai kvalifikacijos kėlimo/palaikymo kursai negali būti priskirti prie KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų, tiesiogiai susijusių su jo (kario) mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, nesutiko. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 288 ir atsižvelgiant į tai, kad Naikintuvų valdymo karininkų kvalifikacijos kėlimo kursai yra įtraukti į 2014 m. trumpalaikių kursų užsienio valstybėse planą (pridedama), krašto apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. KK-643, pareiškėja 2014 m. spalio 19 d. – lapkričio 8 d. buvo siunčiama į Ispanijoje vykstančius kursus, kurie pagal minėtą planą įvardijami „Naikintuvų valdymo karininkų (NVK) kvalifikacijos kėlimo kursai“. Šie krašto apsaugos ministro įsakymai ir juose nurodyti pagrindai, 2014 m. liepos 31 d. Tarnybinių komandiruočių į užsienį pagrindimas (pridedama), pareiškėjos kursų baigimo pažymėjimas (pridedama) patvirtina, kad pareiškėja buvo siunčiama mokytis į Naikintuvų valdymo karininkų kvalifikacijos kėlimo kursus, o ne vykdyti su komandiruote užsienyje susijusių tarnybinių užduočių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotę ne tik darbo funkcijoms vykdyti, bet ir mokytis.

Teigė, jog pareiškėjos kursų sėkmingą baigimą patvirtina jai išduotas pažymėjimas. Tai reiškia, kad pareiškėja minėtuose kursuose gavo žinių, pagerino naikintuvų valdymo/kontrolės įgūdžius ir visą savo profesinį parengimą bei patobulino kvalifikaciją šioje srityje, t. y. pareiškėja įgijo profesinių žinių. Atsakovo mokymo išlaidos buvo skirtos pareiškėjos lėktuvų (naikintuvų) valdymo/kontrolės reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2-4 straipsniais ir kt. šio įstatymo nuostatomis bei su pareiškėja pasirašyta PKT sutartimi, atsakovas ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos mokydamos karį, keldami jo kvalifikaciją (tuo pačiu ir didindami jo paklausą darbo rinkoje), turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas karys tęs profesinės karo tarnybos santykius ir taip kompensuos krašto apsaugos sistemos institucijų patirtas išlaidas, o jei PKT sutartis bus nutraukta prieš terminą kario iniciatyva ar kitais KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, atlygins tokias išlaidas.

Pažymėjo, jog mokymosi išlaidų išieškojimas iš kario yra numatytas KASOKTĮ 44 straipsnyje. Tai reiškia, kad krašto apsaugos sistemos patirtų kario mokymų išlaidų atlyginimo pagrindas yra įstatyminis, o ne sutartinis. KASOKTĮ nenumato pareigos siunčiant karius į kursus sudaryti siuntimo į mokymus sutartis. Taigi, pareiškėjos skundo argumentas, kad ji neprivalo grąžinti mokymo išlaidas, nes nebuvo sudaryta siuntimo mokytis kursuose sutartis, yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas papildė skundą nauju reikalavimu (b. l. 151), prašydami pripažinti pareiškėjos profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimo priežastis svarbiomis, nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis aplinkybėmis. Taip pat palaikė kitus patikslinto skundo reikalavimus bei motyvus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas skundą, taip pat ir posėdžio metu pareikštą jo papildymą, prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu (b. l. 161-165) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ir Krašto apsaugos ministerija sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. DS-440 (b. l. 31-32), pagal kurios 3 punktą pareiškėja įsipareigojo iki 2013 m. vasario 21 d. (sutarties šalims pratęsus sutartį – iki 2018 m. vasario 21 d.) tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (b. l. 24-29, 30). Atsižvelgus į pareiškėjos prašymą, Krašto apsaugos ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. P-1129 (b. l. 4) ji buvo atleista iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro Stebėjimo ir valdymo skyriaus naikintuvų kontrolės karininko pareigų, nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir išleista į atsargą. Minėto įsakymo 5 punkte pareiškėjai nurodyta grąžinti mokymo išlaidas, kurių suma pakeista 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-173 (b. l. 105). Prie 2016 m. vasario 1 d. įsakymo pridėta Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažyma (b. l. 107), kurioje nurodytas grąžintinos sumos paskaičiavimas.

Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir pareiškėjos atleidimo iš tarnybos pagrindo. Pareiškėja nesutinka su įpareigojimu grąžinti 3 816,96 Eur mokymo išlaidas ir nurodo, jog į Ispaniją vyko ne mokytis, o į tarnybinę komandiruotę; neišklausiusi trumpalaikių kvalifikacijos kėlimo/palaikymo kursų negalėtų vykdyti savo pareigų ir būtų nuo jų nušalinta; jei būtų siunčiama į mokymosi įstaigą, tai su ja būtų sudaryta mokymosi sutartis, tačiau tai nebuvo padaryta.

Teismas nesutiko su šiais pareiškėjos argumentais. Byloje duomenimis nustatyta, jog grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma apskaičiuota 2014 m. spalio 19 d. – 2014 m. lapkričio 8 d. pareiškėjai dalyvavus Ispanijoje vykusiuose Naikintuvų valdymo karininkų (NVK) kvalifikacijos kėlimo kursuose. Krašto apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. KK-643 (b. l. 83), kuriuo pareiškėja buvo komandiruota į Ispaniją, priimtas atsižvelgiant į tai, kad Naikintuvų valdymo karininkų kvalifikacijos kėlimo kursai yra įtraukti į 2014 m. trumpalaikių kursų užsienio valstybėse planą. Atsakovo pateiktas 2013 m. gruodžio 27 d. KAM PD direktoriaus patvirtintas 2014 m. trumpalaikių kursų užsienio valstybėse planas, kuriame 2014 m. II ir III ketvirtyje numatyti Naikintuvų valdymo karininkų (NVK) kvalifikacijos kėlimo kursai, patvirtina šiuos atsakovo teiginius (b. l. 89). 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakyme Nr. KK-643 nurodyta, jog komandiruotės išlaidos dengiamos iš Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams stažuočių ir mokymo tikslams skirtų asignavimų (Įsakymo 2.1 p.). Baigus kursus pareiškėjai buvo išduotas Užduočių atlikimo pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog Saragosos VKC pareiškėja sėkmingai atliko imitacines ir realių operacijų užduotis, taip pat pateikiami šių užduočių įvertinimo rezultatai (b. l. 86-87). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja į Ispaniją vyko ne atlikti tarnybos užduotis pagal einamas pareigas, o į naikintuvų valdymo karininkų įgūdžių tobulinimo kursus, t. y. kelti savo kvalifikaciją. Tai, jog pagal Naikintuvų valdymo karininkų rengimo bei jų įgūdžių vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Karinių oro pajėgų vado 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-165 (b. l. 141-148), 27, 28, 29 punktus reikiamos kvalifikacijos palaikymui į mokymus pareiškėja turi būti siunčiama periodiškai, lemia jos užimamų pareigų (Naikintuvo kontrolės karininko, b. l. 37-40) statusas ir specifika. Pažymėtina, jog šiuose kvalifikacijos palaikymo kursuose įgytas žinias pareiškėja panaudos ir dirbdama VĮ „Oro navigacija“ skrydžių valdymo centro skrydžių vadove (b. l. 127). Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuota, jog nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėja į kursus Ispanijoje vyko ne tarnybos užduočių atlikimui, o kvalifikacijos tobulinimo tikslais.

Remdamasis KASOKTĮ 44 straipsnio 2, 3 dalių, Krašto apsaugos ministerijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 ir 27 punktų nuostatomis, teismas sprendė, jog kadangi pareiškėjos PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjos iniciatyva nepasibaigus PKT numatytam terminui), todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjai kyla pareiga atlyginti atsakovui jos mokymui (t. y. kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) patirtas išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl neva svarbių priežasčių, paskatinusių nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, dėl ko pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalį iš jos nebūtų išieškomos mokymosi išlaidos, nėra numatytos Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 2 punkte, tačiau atsakovui priimant 2015 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. P-1129, minėtos aplinkybės buvo pripažintos kitomis svarbiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nutraukti sutartį prieš terminą kario iniciatyva, kas atitinka Aprašo 3 punkto nuostatas. Atsakovas sprendė, jog minėtos aplinkybės nėra laikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis.

Įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, teismas sprendė, jog pareiškėjos apsisprendimą lėmė asmeninės priežastys, t. y. motyvacijos atlikti tarnybą nebuvimas, siekis daugiau laiko skirti šeimos ir vaikų interesams, taip pat šeimos poreikių neatitinkantis mokamas atlyginimas. Kadangi pareiškėjos prašymą lėmė jos subjektyvus apsisprendimas profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau laiko nutraukti dėl asmeninių priežasčių, atsakovas pagrįstai nurodytų sutarties nutraukimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios bei nepašalinamomis. Pareiškėjos ir atsakovo sudarytą sutartį prieš terminą nutraukus KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, aplinkybės, dėl kurių nutraukta sutartis, atsakovo nebuvo pripažintos svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis, todėl ginčijamu įsakymo 5 punktu pareiškėjai pagrįstai nurodyta grąžinti mokymo (kvalifikacijos tobulinimo ir profesinio parengimo) išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutiko su pareiškėjos atstovo teiginiais, jog grąžintinų išlaidų apskaičiavimas nėra aiškus ir suprantamas. Pažymėta, jog 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-173 pakeitus 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 5-tą punktą ir perskaičiavus grąžintinas mokymo išlaidas, į bylą atsakovas pateikė naują pažymą su pareiškėjos grąžintinų išlaidų apskaičiavimu (b. l. 107), taip pat Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2015 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. FS-534 (b. l. 106), kuriame pateikti paaiškinimai kaip apskaičiuota grąžintina suma. Įvertinęs minėtą raštą, teismas sprendė, jog jame pateikti detalūs paaiškinimai, kaip buvo paskaičiuota grąžintina suma. Kvalifikacijos kėlimo išlaidas (5 570,43 Eur) sudarė: kursų kaina – 3 230,93 Eur, dienpinigiai -884,93 Eur, apgyvendinimo išlaidos – 418,09 Eur ir 1 036,48 Eur kelionės išlaidos. Apskaičiuodamas 3 816,96 Eur grąžintiną sumą atsakovas įvertino, jog pareiškėja ištarnavo 345 d. iš turėtų ištarnauti 1 096 d. ir proporcingai pareiškėjos ištarnautam laikui sumažinęs išlaidas gavo 3 816,96 Eur grąžintiną sumą, todėl pareiškėjos atstovo teiginiai, jog grąžintinų išlaidų paskaičiavimas nėra aiškus, nepagrįsti.

III.

Pareiškėja L. R. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgalioto viceministro A. V. 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 „Dėl kpt. L. R. atleidimo ir pareigų, jos išleidimo į atsargų ir skyrimo atlikti tarnybų rezerve“ 5-tą punktą; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministro J. O. 2016 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. P-173 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. P-1129 „Dėl kpt. L. R. atleidimo iš pareigų, jos išleidimo į atsargų ir skyrimo atlikti tarnybų rezerve“ pakeitimo“; 3) pripažinti profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimą priežastis svarbiomis, nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių; 4) priteisti iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2014 m. pareiškėja vyko į Ispanija ne mokytis, o į tarnybinę komandiruotę, kurios trukmė buvo nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. Kad tai buvo tarnybinė komandiruotė, o ne mokymasis kokioje nors mokymo įstaigoje užsienyje, patvirtina prie 2014 m. liepos 31 d. tarnybinių komandiruočių į užsienį pagrindimas, kuriame nurodoma, kad tai yra trumpalaikiai kvalifikacijos kėlimo/palaikymo kursai, kurie būtini pareiškėjos specialybės kariams, norint tinkamai vykdyti tarnybines pareigas. Taigi, pareiškėja negali vykdyti savo pareigų, jei per tam tikrus laikotarpius neišklauso trumpalaikių kvalifikacijos kėlimo/palaikymo kursų ir turi būti nušalinta nuo pareigų. Jei pareiškėja būtų siunčiama į mokymosi įstaigą, tai su ja turėjo būti sudaryta mokymosi sutartis. Tokia sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta, bet 2015 m. spalio 15 d. iš pareiškėjos buvo reikalaujama pasirašyti išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Pareiškėja atsisakė šią sutartį pasirašyti ir nurodė, kad nesutinka su reikalavimu grąžinti mokymosi išlaidas, nes tai buvo ne mokymosi komandiruotė, o eilinė tarnybinė komandiruotė.Profesinės karo tarnybos sutartis prieš terminą su pareiškėja buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 „Dėl profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-iu punktu, kuris nustato, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Todėl Krašto apsaugos ministerija profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą su pareiškėja nutraukė dėl priežasčių, kurias pripažino svarbiomis, o šios priežastys yra išdėstytos pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 8 d. prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą (priedas Nr. 4). Tokiu atveju, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos mokymosi išlaidos neišieškomos. Tokiu atveju, jei ministras nemotyvuotai atsisakė profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą prieš terminą mano nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis nuo kario valios nepriklausomomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis, tai gali padaryti teismas, nagrinėdamas šią bylą bei atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymą lėmė jos subjektyvus apsisprendimas profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau laiko nutraukti dėl asmeninių priežasčių, atsakovas pagrįstai nurodytų sutarties nutraukimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios bei nepašalinamomis. Ši teismo išvada yra subjektyvi ir nepagrįsta jokiais įrodymais. 2013 m. pratęsiant profesinės karo tarnybos sutartį, pagal tuo metu galiojusį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, karys turėjo teisę išeiti į atsargą ištarnavęs Lietuvos kariuomenėje 20 metų. Vėliau, 2015 m. buvo pakeistas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir pagal naują įstatymo redakciją, norint išeiti į atsargą, reikėjo ištarnauti ne 20 metų, o 24 metus. Pareiškėjos netenkino tokia situacija, nes pratęsiant profesinės karo tarnybos sutartį nebuvo informuota apie ruošiamą tarnybos laiko prailginimą, tuo buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai dėl tarnybos laiko trukmės, t. y. buvo pažeistos jos konstitucinės teisės. Jei būtų buvusi informuota, kad tarnybos laikas ilginamas 4-iais metai, tai tokiu atveju 2013 m. profesinės karo tarnybos sutarties nebūtų pratęsusi. Supratusi, kad yra apgauta dėl tarnybos laiko trukmės, nusprendė nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį, nes nematė jokių perspektyvų tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Pagal pirmosios instancijos teismą išeitų, kad subjektyvus pareiškėjos apsisprendimas buvo tai, kad jai buvo taikomos įstatymo nuostatos, kurios buvo pakeistos jau sudarius profesinės karo tarnybos sutartį, pagal kurią turėjo tarnauti 20 metų, bet pakeitus KASOKTĮ, jau privalėjo tarnauti 24 metus. Taigi, viena profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimo priežasčių, kuri turi būti pripažinta svarbi nuo kario valios nepriklausančia bei nepašalinama aplinkybe. Pareiškėja taip pat negali pašalinti ar pakeisti aplinkybių (priežasčių), kad dėl tarnybos pobūdžio ir pastovių budėjimų, komandiruočių pirmiausia nukenčia šeimos interesai, ji nebeturi asmeninio laiko ir poilsio, pastovūs stresai, nervinė įtampa neigiamai veikia ir sveikatą ir santykius su artimaisiais. Tai yra dar kelios priežastys, kurios negali būti pašalinamos vien tik pareiškėjos valios ar pastangų dėka, kurios, nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą, turi būti pripažintos svarbiomis nuo kario valios nepriklausančiomis bei nepašalinamomis aplinkybėmis.Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad tai buvo kvalifikacijos kėlimo kursai, o ne tarnybinė komandiruotė, rėmėsi tuo, kad komandiruotės išlaidos buvo apmokėtos iš Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams stažuočių ir mokymo tikslams skirtų asignavimų. Tačiau tai absoliučiai nieko neįrodo, nes metų pabaigoje nebuvo panaudotos lėšos stažuočių ir mokymo tikslams, o komandiruotėms skirtos lėšos buvo išnaudotos, todėl pareiškėjo komandiruotė ir buvo apmokėta iš šiems tikslams skirtų lėšų. Bet tai nekeičia komandiruotės prasmės. Toks neteisingas ir klaidingas interpretavimas yra žalingas ir pažeidžiantis piliečio teises, nes sunku gintis nuo tokių teismo išvedžiojimų. Teismo buvo prašoma išreikalauti iš KAM visą informacija dėl šios komandiruotės, kad būtų galima nustatyti, ar tai buvo tarnybinė komandiruotė, ar tai buvo kvalifikacijos kėlimas. Teismas nemotyvuotai atsisakė tenkinti ši pareiškėjos prašymą. Be to, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad po šios tarnybinės komandiruotės pareiškėjos kvalifikacija nepasikeitė, kokia buvo iki tarnybinės komandiruotės, tokia ir po jos, bet tai teismui jokio įspūdžio neturėjo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Saragosos VKC pareiškėja sėkmingai atliko imitacines ir realių operacijų užduotis, taip pat pateikiami šių užduočių įvertinimo rezultatai. Tuo teismas pats pripažįsta, kad pareiškėja ten nuvykusi ne mokėsi ir kvalifikacijos nekėlė, o tik atliko imitacines ir realias operacijų užduotis, t. y. pakartojo ir patvirtino savo turimą kvalifikaciją. O tai, kad po kiekvienos atliktos užduoties karys yra įvertinimas, nereiškia, kad buvo kvalifikacijos kėlimo kursai. Pirmosios instancijos teismas nelabai gerai suvokė karinės tarnybos ypatybes ir vadovavosi grynai civiliniame gyvenime pasitaikančiomis situacijomis.KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik esant įstatymui, pagal kurį gali būti išieškomos mokymosi, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Tokio įstatymo nėra, o KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis nenurodo, kad reikia vadovautis šiuo (KASOKT) įstatymu, todėl turi būti įstatymas, reglamentuojantis šį klausimą. Tokio įstatymo nėra, tad neaišku ir nesuprantama, kokiu įstatymu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą.Taip pat KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu Žodis „tiesiogiai“ reiškia, kad gali būti išieškomos tik mokymosi, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos, bet negali būti išieškomos kelionės, apgyvendinimo, draudimo ir kitos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Atsižvelgiant į tai, KAM neteisingai apskaičiavo mokymosi, profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas ir į šias išlaidas įtraukė netiesiogines išlaidas.KAM 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-782 3 punktas nurodo, kad išlaidos kvalifikacijai kelti gali būti išieškomos remiantis jas pagrindžiančiais dokumentais. Tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti, teismui buvo pateiktas išlaidų paskaičiavimas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo neteisingas ir vėliau patikslintas, tad neaišku, kokiais pagrindžiančiais dokumentais buvo paskaičiuotos reikalaujamos sugrąžinti kvalifikacijos kėlimo išlaidos. Tai yra gana svarbus argumentas, nes pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti KAM pateikti kvalifikacijos kėlimą pagrindžiančius dokumentus ir tuo pažeidė pareiškėjos teises žinoti, ar teisingai ir teisėtai yra apskaičiuotos ginčijamos išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja pati pakankamai aiškiai nurodo, kad Naikintuvų valdymo karininkų kursai Ispanijoje buvo reikalingi jai eiti Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos Oro erdvės kontrolės centro Stebėjimo ir valdymo skyriaus naikintuvų kontrolės karininko pareigas. T. y. pareiškėja pati patvirtina, kad minėti NVK kursai yra susiję jos užimtomis naikintuvų kontrolės karininko pareigomis, t. y. su jos (kario) mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos kėlimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (krašto apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. KK-643 (b. l. 83), kuriuo pareiškėja buvo siunčiama į Ispaniją, priimtu atsižvelgiant į tai, kad NVK kvalifikacijos kėlimo kursai yra įtraukti į 2014 m. trumpalaikių kursų užsienio valstybėse planą (b. l. 90-99), 2014 m. liepos 31 d. Tarnybinių komandiruočių į užsienį pagrindimu, kuriame nurodoma, kad pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva yra parengusi ir turi išlaikyti 8 NVK karininkus, galinčius vykdyti naikintuvų valdymą, kuriems reikia kelti/palaikyti kvalifikaciją, pareiškėjai išduotu Užduočių atlikimo pažymėjimu su įvertinimais (b. l. 86-87)), taip pat atsižvelgdamas į NVK rengimo bei jų įgūdžių vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto KOP vado 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-165 (b. l. 141-148), 27, 28, 29 punktus, sprendė, jog tai, kad reikiamos kvalifikacijos palaikymui į mokymus pareiškėja turi būti siunčiama periodiškai, lemia jos užimamų pareigų (naikintuvo kontrolės karininko (b. 1. 37-40)) statusas ir specifika. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėja į kursus Ispanijoje vyko ne tarnybos užduočių atlikimui, o kvalifikacijos tobulinimo tikslais. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, remdamasis byloje esančiais minėtais įrodymais ir kitomis sprendime paminėtomis aplinkybėmis. Todėl nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad šią išvadą teismas padarė nepagrįstai, nes rėmėsi tik viena aplinkybe, kad komandiruotės išlaidos buvo apmokėtos iš Lietuvos kariuomenės tikslinės paskirties mokėjimams stažuočių ir mokymo tikslams skirtų asignavimų. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojas gali būti siunčiamas į komandiruotę ne tik darbo funkcijoms vykdyti, bet ir mokytis. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovo patirtos mokymo išlaidos buvo skirtos pareiškėjos reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Kario parengimo išlaidų grąžinimo pagrindas ir sąlygos yra numatytos KASOKTĮ 44 straipsnio 2-4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad kadangi pareiškėjos PKT sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjos iniciatyva nepasibaigus PKT sutartimi numatytam terminui), todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjai kyla pareiga atlyginti atsakovui jos mokymui patirtas išlaidas. Pabrėžtina, kad KASOKTĮ 44 straipsnis nenumato pareigos siunčiant karius į kursus sudaryti siuntimo į mokymus sutartis. Taigi, pareiškėjos skundo argumentas, kad ji neprivalo grąžinti mokymo išlaidas, nes nebuvo sudaryta siuntimo mokytis kursuose sutartis, yra nepagrįstas. Be to, Vyriausybės įgaliota Krašto apsaugos ministerija priėmė 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. V-782, kuriuo patvirtino Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisykles, kurių 26 ir 27 punktuose numatyta, kad kario išleidimo į atsargą įsakyme kartu nurodoma grąžintina kvalifikacijos kėlimo išlaidų suma ir paskutinės jo tarnybos vietos vadovas pasiūlo kariui sudaryti krašto apsaugos sistemos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Taigi, vadovaujantis minėtomis įstatymo – KASOKTĮ, ir Taisyklių nuostatomis, darytina išvada, kad skundžiamuose Įsakymuose pagrįstai nurodyta pareiškėjai grąžinti mokymo išlaidas. Pastebėtina, kad vadovaujantis skundžiamais Įsakymais nėra išieškomos iš pareiškėjos mokymo išlaidos. Kariui nesutikus grąžinti šių išlaidų, jos gali būti išieškotos įstatymų nustatyta tvarka – teismine tvarka.Dėl mokymo išlaidų apskaičiavimo pažymėtina, jog KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį, kad išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Vadovaujantis šia KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostata, Vyriausybės įgaliota institucija Krašto apsaugos ministerija patvirtino minėtas Taisykles. Šių Taisyklių 6 punkte, 6.3 punkte detalizuojamos išieškomos kursų išlaidos. Vadovaujantis Taisyklių 3, 6.3, 14, 18 punktų ir kitomis Taisyklių nuostatomis, pareiškėjos kvalifikacijos kėlimo išlaidos yra apskaičiuotos ir surašytos 2015 m. spalio 7 d. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažymoje (b. l. 107). Taigi, vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, į tiesiogines mokymo išlaidas įskaičiuojamos kelionės į mokymosi vietą ir atgal kaina, dienpinigiai, apgyvendinimo ir kitos Taisyklėse išvardintos išlaidos. Atsakovas pirmosios instancijos teismui papildomai pateikė Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2015 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. FS-534 „Dėl kpt. L. R. mokymosi išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“ (b. l. 106), Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažymą (b. l. 107). Minėtame rašte pateikti paaiškinimai kaip paskaičiuota mokymo išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas šiuos ir kitus įrodymus, susijusius su mokymo išlaidomis, įvertino, apie tai pasisakė sprendime, t. y. pareiškėjos teiginius, jog grąžintinų išlaidų paskaičiavimas nėra aiškus, atmetė kaip nepagrįstus. Pastebėtina, kad kaip rašto Nr. FS-534 priedai yra nurodyta avanso apyskaita (pridedama), kurioje nurodytos dienpinigių, apgyvendinimo ir kelionės išlaidų sumos, sąskaita faktūra Nr. 01/2014/00545 (pridedama), kurios 2 lape tiesiogiai yra nurodyta pareiškėjos kursų kaina – 3 230,93 Eur. Šių rašto priedų nėra byloje. Todėl atsižvelgdami į pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamus prašymus dėl papildomų dokumentų, susijusių su jos mokymo išlaidų pagrindimu, pateikimo (nors atsakovo nuomone jų yra pakankamai) ir atsižvelgdami į tai, kad byloje jau yra pateiktas raštas Nr. FS-534, bet nėra visų jo priedų, prašo prijungti minėto rašto priedus – avanso apyskaitą ir sąskaitą faktūrą ir jų vertimus.Pareiškėja apeliaciniame skunde suformavo naują reikalavimą – pripažinti profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimą priežastis svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinimų aplinkybių, kuris nebuvo keliamas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti profesinės karo tarnybos sutarties prieš terminą nutraukimą priežastis svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinimų aplinkybių, kuris nebuvo iškeltas pirmosios instancijos teisme, mano, kad jis turėtų būti nenagrinėjamas. Tačiau, pasisakydamas dėl šių aplinkybių, atsakovas pažymi, kad jis, spręsdamas pareiškėjos mokymo išlaidų grąžinimo klausimą, nesutiko pripažinti pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nuo jos (kario) valios nepriklausančių ir nepašalinamų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 8 d. Prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (b. l. 29) išdėstytas aplinkybes, sprendime nurodė, jog pareiškėjos apsisprendimą nutraukti sutartį lėmė asmeninės priežastys, t. y. motyvacijos atlikti tarnybą nebuvimas, siekis daugiau laiko skirti šeimos ir vaikų interesams, taip pat šeimos poreikių neatitinkantis mokamas atlyginimas. Kadangi pareiškėjos prašymą lėmė jos subjektyvus apsisprendimas PKT sutartį anksčiau laiko nutraukti dėl asmeninių priežasčių, atsakovas pagrįstai nurodytų sutarties nutraukimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios bei nepašalinamomis.Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad pratęsdama PKT sutartį nebuvo informuota apie galimus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus dėl tarnybos trukmės pailgėjimo, dėl to jaučiasi apgauta, atsakovo nuomone, negali būti pripažinta svarbia ir nuo kario valios nepriklausančia ir nepašalinama aplinkybe. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nustato pareigūnų ir karių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensijų rūšis, šių pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius ir su tuo susijusius kitus santykius, tačiau nenustato PKT karių tarnybos laiko (t. y. kaip skunde teigia pareiškėja). PKT karių tarnybos trukmę nustato KASOKTĮ ir su jais sudaroma PKT sutartis. Pareiškėja laisva valia sudarė PKT sutartį ir savanoriškai įsipareigojo tarnauti iki 2018 m. vasario 21 d. (o ne kol įgys teisę į kario valstybinę pensiją) KASOKTĮ statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Todėl atsakovas pareiškėjos dėl tarnybos trukmės ar dėl teisės aktų pakeitimų, dėl kurių pasikeitė teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos įgijimo laikas, ar atlyginimo dydis ir pan., neapgavo. Pastebėtina, kad pareiškėja pagal PKT sutartį buvo įsipareigojusi tarnauti ir pagal pasikeitusius teisės aktus, todėl teisėti lūkesčiai dėl tarnybos laiko atsirasti negalėjo ir kokios nors konstitucinės teisės, kaip teigia pareiškėja, pažeistos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Bylos ginčas yra dėl kario mokymo išlaidų atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Pareiškėja nurodo, kad jos mokymosi laikotarpis nėra priskirtinas prie mokymų, nes tai buvo ne mokymosi komandiruotė, o eilinė tarnybinė komandiruotė. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi byloje pateiktas Užduočių atlikimo pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėja 2014 m. spalio 19 d. – 2014 m. lapkričio 8 d. dalyvavo Ispanijoje vykusiuose Naikintuvų valdymo karininkų (NVK) kvalifikacijos kėlimo kursuose ir sėkmingai juos užbaigė (b. l. 87).

Pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį formalios kvalifikacijos įrodymas – diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai:

1) išduoti kompetentingų institucijų, kurioms tai pavesta įstatymų ir kitų teisės aktų, ir patvirtinantys, kad įgyta profesinė kvalifikacija, taip pat paprastai valstybėse narėse sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas, arba

2) išduoti trečiosios šalies institucijų ir pripažinti valstybės narės, jei jo turėtojas turi atitinkamos profesijos valstybėje narėje trejų metų patirtį ir jei ta patirtis joje pripažįstama.

Pareiškėjai išduoto pažymėjimo teisėtumas nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas yra kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis pareiškėjos įgytą kvalifikaciją. Todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. mokėsi ir tai nebuvo komandiruotė, nesusijusi su mokymu, kaip teigia pareiškėja.

Byloje įrodyta, kad pareiškėja profesinės karo tarnybos sutartį nutraukė prieš terminą dėl priežasčių, kurias atsakovas pripažino svarbiomis pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo 3 punktą. Pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalį išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.). Tvarkos aprašo 3 punktu nustatyta, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Šis punktas yra aktualus nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį, tačiau jame nėra nurodomos KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalį atitinkančios aplinkybės, esant kurioms mokymo išlaidos neišieškomos. Todėl teismas pagrįstai vertino pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 8 d. prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodytas sutarties nutraukimo aplinkybes ir įvertino, kad jos neatitinka KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies nuostatų, sudarančių pagrindą atleisti nuo mokymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, kad nurodytos pareiškėjos prašyme profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo aplinkybės nėra priskirtinos prie KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių kaip nuo kario valios nepriklausančios bei nepašalinamos aplinkybės.

Išieškomų lėšų apskaičiavimas atitinka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtinto Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo nuostatas (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 23 d.).

Pareiškėjos mokymo išlaidas sudaro mokymo kursų kaina, kelionės išlaidos, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos (b. l. 106-107) ir jos atitinka atlygintinas mokymo išlaidas, nustatytas Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo 6.3 punktu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog išlaidos apskaičiuotos tinkamai, jų dydis nėra paneigtas atitinkamais įrodymais, dėl ko nekelia abejonių. Mokymai vyko Ispanijoje ir atsakovas, siųsdamas karę mokymams, visiškai ją aprūpino lėšomis, būtinomis profesinėms žinioms įgyti. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo nurodytos lėšos yra tiesiogiai susijusios su mokymu ir pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) yra atlygintinos atsakovo nurodyto dydžio.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nepatenkinus pareiškėjos skundo, ji netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVirginija Volskienė