Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta nuostata aiškinama taip, kad naujomis aplinkybėmis, kurios būtų pakartotinio patikrinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo pirminio mokestinio patikrinimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patvirtinant patikrinimo rezultatus patikrinimo pažyma, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, jeigu sprendimas dėl patikrinimo akto patikrinimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka; 3) gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-2707/2011) Taigi mokesčių administratorius įgyja teisę atlikti pakartotinį patikrinimą tik nustačius šių sąlygų visumą.

Įvertinus byloje pateiktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad Klaipėdos TM 2016-05-05 pavedimu Nr. 1(SM32)-19 pavedė atlikti pakartotinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, susijusį su muitų teisės ir kitų teisės aktų taikymu per laikotarpį nuo 2013-04-09 iki 2013-11-18 (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 26). Apie pavedimą atlikti pakartotinį patikrinimą pareiškėja informuota 2016-05-06 raštu (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 27). Muitinės departamento 2016-03-17 leidime atlikti pakartotinį patikrinimą nurodyta, kad toks patikrinimas atliekamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (naujos informacijos, kuri anksčiau muitinei nebuvo žinoma, bet jos pagrindu gali būti tikslinami deklaruotų importuotų prekių duomenys ir priklausomi sumokėti mokesčiai) (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 41). Remiantis pateikta medžiaga taip pat nustatyta, kad Muitinės departamentas 2016-02-02 raštu Nr. (7.49) 22T-161 gavo iš Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos dokumentus, kurie susiję su pareiškėjos importuotomis ginčo prekėmis (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 42). Pareiškėjos teiginiai, kad 2016-02-02 raštu pateikta informacija Muitinės departamentui buvo žinoma jau priimant 2014-11-28 sprendimą Nr. 1A-612, atmestini kaip nepagrįsti, nes 2014 metais iš JAV Migracijos ir muitinės gauta informacija nebuvo žinoma mokesčių administratoriui kontrolės veiksmų atlikimo metu. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomo Muitinės departamento 2014-10-15 sprendimo Nr. 1A-532 turinys nepatvirtina aplinkybės, kad jau priimant šį sprendimą mokesčių administratorius disponavo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos 2016-02-02 raštu Nr. (7.49) 22T-161 pateiktais dokumentais. Pastebėtina, kad Muitinės departamentas 2014-10-15 sprendime nurodė, jog muitinės atsisakymas taikyti sandorio vertės metodą yra grindžiamas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus rašte Nr. (7.51)22T-1894 pateikta informacija, konstatavo, kad šiame rašte pateikta nuomonė/išvada apie pareiškėjos ir kitų asmenų sudarytus sandorius, kuri padaryta iš JAV gavus atsakymą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Muitinės departamentas pats nedisponavo tokia medžiaga, kokia buvo pateikta jam 2016-02-02 raštu Nr. (7.49) 22T-161, tačiau būtent dėl tos priežasties, jog nuomonė ar išvada išdėstyta Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus rašte nėra aplinkybės ir faktai, kurie pagal teisės aktus prieziumuojami, nurodė atlikti pakartotinį patikrinimą. Pažymėtina, kad vien faktas, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra tapatus informacijai, kuri Muitinės departamentui pateikta 2016-02-02 raštu Nr. (7.49) 22T-161. Be to, taip pat aktuali aplinkybė, kad Muitinės departamentas 2017-06-15 sprendimu Nr. 1A-157 (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 133–134) panaikino Klaipėdos TM ataskaitą ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą, paneigiant pareiškėjos argumentus dėl Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, tačiau pareiškėja šio sprendimo neskundė.

Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su MGK išvada, kad ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija mokesčių administratoriui informaciją gautą iš JAV Migracijos ir muitinės tarnybos perdavė tik 2016-02-02, todėl konstatuotina, kad įvertinęs Muitinės kriminalinės tarnybos 2016-02-02 pateiktą papildomą informaciją apie sandorius ir nustatęs, kad Klaipėdos teritorinei muitinei ši informacija atliekamo patikrinimo metu nebuvo žinoma, 2016-03-17 raštu Nr. (19.3)3B-3104 Muitinės departamentas pagrįstai suteikė leidimą atlikti pareiškėjos pakartotinį patikrinimą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad prekėms turėjo būti taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, nes faktiškai sumokėta suma už ginčo deklaracijose deklaruotas prekes yra aiški, be to, faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už importuotas prekes negali būti vertinama už tą laikotarpį, kuris neapėmė tikrinamojo laikotarpio. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Teismas pažymi, kad importuojamų prekių muitinės vertės nustatymo būdą – sandorio vertės metodą reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 29 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktualus Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas, nes Muitinės departamentas pareiškėjos importuotoms prekėms netaikė sandorio vertės metodo, konstatavęs, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais.

Tam, kad būtų galima taikyti sandorio vertės metodą, turi būti išpildytos konkrečios sąlygos, įtvirtintos Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. a–d punktuose, t. y. taikant sandorio vertės metodą, turi būti nustatyta, kad: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų, riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.

Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniu, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas.

Be to, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnis įtvirtina, kad muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgus į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, jei muitinė turi abejonių, apibrėžtų 1 dalyje, ji gali paprašyti papildomos informacijos.

Europos Teisingumo Teismas 2006-11-16 sprendime Compaq Computer International Corporation prieš Inspecteur der Belastingdienst – Douanedistrict Arnhem (bylos Nr. C-306/04) taip pat nurodė, kad pagal Muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies įvadinio sakinio formuluotę sandorio vertė yra konkreti vertė, „prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais“. Taigi „sandorio verte“ laikytina patikslinta vertė, jeigu įvykdytos patikslinimo sąlygos. Jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti: 1) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; 2) Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos VII straipsnyje (Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas sandorio vertės metodo taikymą yra išaiškinęs, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-290-09).

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 3 dalies a punktu, faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokėjimo forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas. Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai, pateikiant akredityvus arba vertybinius popierius.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo prekių deklaruota vertė atitiko faktiškai sumokėtą sumą už importuojamas prekes. Teismas, apibendrinęs duomenis, nustatė, kad pareiškėja muitinės deklaracijomis Nr. 13LTLR1000IMO18205, Nr. 13LTLU9000IM012C86, Nr. 13LTLR1000IM0182 Nr. 13LTLR1000IM01BAE9, Nr. 13LTLR1000IM00DCC1, Nr. 13LTLUB000IM00CF48, Nr. 13LTLR1000IM01C604 iš JAV bendrovių „CIS Development Foundation Inc“ ir „A Trend Inc“ importavo prekes (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 110–130). Byloje pateikti tarptautiniai pavedimai Nr. 1 (2013-08-09) 3 900 USD, Nr. 27 (2013-07-31) 16 000 USD, Nr. 11 (2013-06-07) 20 300 USD, Nr. 4 (2013-04-12) 10 000 USD, Nr. 1 (2013-08-26) 17 000 USD (mokėjimuose nurodyta detalizacija „už prekes“), 2013-08-02 sąskaita-faktūra, 2013-07-11 sąskaita faktūra, sąskaita faktūra Nr. 1416, 2013-04-25 sąskaita faktūra, pateikti priedai prie 2012-10-02 sutarties (MGK bylos medžiaga, t. III, b. l. 85–119) nepagrindžia importuotų ir ginčo deklaracijose deklaruotų prekių apmokėjimo sąlygų. Nustatyta, kad JAV labdaros paramos fondui „CIS Development Foundation Inc“ pareiškėja iš viso nuo 2013-04-23 iki 2013-06-07 yra sumokėjusi 82 537,68 Eur, o JAV įmonei „A Trend Inc“ nuo 2013-08-09 iki 2013-11-06 yra sumokėjusi 62 123,25 Eur sumas. Tačiau iš JAV labdaros paramos fondo „CIS Development Foundation Inc“ importuotų prekių deklaruota sandorių vertė yra 34 666,6 Eur, o iš JAV bendrovės „A Trend Inc“ – 43 140,52 Eur. Taigi pareiškėjos pervestos pinigų sumos nesutampa su deklaruotomis sandorių vertėmis. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų kas sudarė sumokėtų sumų ir deklaruotų sumų skirtumą. Iš nurodytų mokėjimų pavedimų nėra aišku už kokias konkrečias prekes pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma. Tokia deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų neatitiktis yra laikytina pagrindu muitinei netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo.

Be to, aktualios ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-10-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-00342-13 konstatuotos aplinkybės, jog JAV kompanija „A Trend Inc“ iš viso nebuvo rasta tarp JAV registruotų bendrovių, o jos direktorius atsisakė pateikti dokumentus (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 22). Nustatyta, kad JAV labdaros paramos fondui „CIS Development Foundation Ine“ mokama buvo ir tiesiogiai, ir per kompaniją „A Trend“, dalis prekių iš JAV buvo siunčiamos ne pareiškėjai, o kitam subjektui –„Žemaitijos šaulių asociacijai“. Tokios atsiskaitymo sąlygos netraktuotinos kaip aiškios. Todėl laikytina, kad tiek Muitinės departamentas, tiek Mokestinių ginčų komisija tinkamai bei išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo nagrinėjamos bylos atveju ir padarė išvadą, kad toks metodas šiuo atveju negali būti taikomas.

Pareiškėjos argumentai, jog atliktas įvertinimas apima laikotarpį, kuris nėra susijęs su ginčo deklaracijomis šiuo atveju ginčijamų sprendimų teisėtumui įtakos neturi. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriui yra suteikta teisė remtis aplinkybėmis, kurios susiję ne tik su tikrinamuoju laikotarpiu, ir vertinti tai kaip įrodomąją medžiaga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-201/2011). Be to, pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad deklaruotų sumų ir sumokėtų sumų skirtumas susidarė dėl papildomų mokėjimų už ne ginčo laikotarpį atlikimą.

Teismas nagrinėjamu atveju taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodomus argumentus, jog Muitinės departamentas konstatavo naujas aplinkybes, todėl peržengė savo kompetenciją. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra suvaržytas vietos mokesčių administratoriaus sprendime nurodytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Mokesčių administravimo įstatymas nedraudžia centriniam mokesčių administratoriui, nagrinėjančiam mokestinį ginčą, kitaip vertinti vietos mokesčių administratoriaus sprendime nurodytus faktus, kitaip interpretuoti taikytinas teisės normas, taip pat vertinti naujai pateiktus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-179/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-988-13). Pažymėtina, kad Muitinės departamentas skundžiamą sprendimą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Klaipėdos TM, t. y. kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra aiškūs ir vienareikšmiškai patvirtinantys apmokėjimą už importuotas prekes, būtent tuo pagrindu sandorio vertės metodo netaikė. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Muitinės departamentas peržengė savo kompetencijos ribas.

Nors pareiškėja teigia, kad šalys susitarė pirkti ir parduoti nekokybiškas prekes, todėl ginčo prekių vertė galėjo būti mažesnė palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorių vertėmis, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas ne dėl pareiškėjos deklaruotos vertės neatitikimo duomenų bazėje esančioms tapačių (panašių) prekių kainoms, o todėl, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, kaip tai numatyta Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje. Papildomai pastebėtina, kad Muitinės departamentas pagrįstai perskaičiavo tik tų prekių muitinę vertę, kurių aprašymuose nebuvo nurodyta dėvėjimo požymių, todėl tokios prekės pagrįstai laikytinos be defektų ir atitinkamai pagal tai perskaičiuota muitinė vertė. Tuo tarpu tų prekių, kurios buvo nurodytos su defektais ar dėvėtos, muitinė vertė perskaičiuota nebuvo, nes, kaip nustatyta, dalies prekių muitinė vertė yra artima kitų importuotojų deklaruotiems sandoriams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami Mokestinių ginčų komisijos 2018-05-29 sprendimas Nr. S-87 (7-57/2018), Muitinės departamento 2018-02-28 sprendimas Nr. 1A-89 bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-09-04 patikrinimo ataskaita Nr. 7SM320029M priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas šių sprendimų naikinti neturi teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.