- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1201-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria ieškovo „Swedbank“, AB ieškinys atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB 2009-05-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. B. 26840,42 Lt skolos, 7,50 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos 23514,05 Lt kredito sumos nuo 2009-05-11, t.y. skolos paskaičiavimo dienos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei 403 Lt žyminio mokesčio. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovo „Swedbak“, AB ieškinys dėl skolos priteisimo neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 115 straipsnio ir 138 straipsnio reikalavimų, nustatė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti: nurodyti iki kada turėtų būti skaičiuojamos 7,50 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos 23514,05 Lt kredito sumos, nurodyti stabilų skaičių, paskaičiuotų metinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos ir nuo jų sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB 2009-06-15 pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad, vykdydamas 2009-06-01 nutartį, patikslintame ieškinyje nurodė, jog prašomos priteisti 7,50 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos 23514,05 Lt kredito sumos, turėtų būti skaičiuojamos nuo 2009-05-11, t.y. skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Tuo tarpu teismo reikalavimas nuo paskaičiuotų sutartinių palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui dienos sumos sumokėti žyminį mokestį netikslingas ir nelogiškas, kadangi 2009-05-11 dienai prašoma priteisti skola, susidedanti iš negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir paskaičiuotų delspinigių, kuri sutampa su ieškinio suma, nuo kurios ieškovas sumokėjo žyminį mokestį. Ieškinio sumos nedidina, todėl neaišku, kodėl palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2009-05-11, t.y. nuo paskutinės skolos skaičiavimo dienos iki ieškinio padavimo dienos.
Kartu su šiuo prašymu ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 26840,42 Lt skolos, 7,50 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos 23514,05 Lt kredito sumos, kurios turėtų būti skaičiuojamos nuo 2009-05-11, t.y. skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei 403 Lt žyminio mokesčio. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad per ieškinio trūkumams pašalinti nustatytą terminą ieškovas nepašalino visų ieškinio trūkumų, t.y. nepaskaičiavo, kiek 7,50 procentų metinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos sudaro stabilia suma ir nesumokėjo nuo jos žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas „Swedbank“, AB prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prie ieškinio pridėtame skolos paskaičiavime nurodyta, jog skola susideda iš negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių. Taip pat ieškinyje nurodoma, iki kurios dienos yra paskaičiuotos palūkanos – 2009-05-11. Šiai dienai ieškovo prašoma priteisti skola sutampa su ieškinio suma ir nuo šios sumos (į kurią įeina paskaičiuotos palūkanos) ieškovas sumokėjo žyminį mokestį, ieškinio sumos nedidino, todėl nesupranta, kodėl turi skaičiuoti palūkanas nuo 2009-05-11 iki ieškinio padavimo dienos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-24 konsultacija (A3-62) ieškovas privalo sumokėti įstatymuose nustatyto dydžio žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo prašomos išieškoti pinigų sumos, tačiau, kadangi atliekant šiuos veiksmus dar nežinoma, kada skolininkas įvykdys teismo sprendimą, todėl reikalauti žyminio mokesčio už CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanas, nėra pagrindo. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostata pagal analogiją taikytina sutartinėms palūkanoms, t.y. skola, palūkanos skaičiuojamos iki tam tikros datos, formuojama ieškinio suma, nuo jos mokamas žyminis mokestis. Palūkanų paskaičiavimas būtinai iki ieškinio teismui pateikimo dienos yra ne taip svarbu, kadangi ieškinio teismui pateikimo diena ne visada sutampa su ieškinio data ir jo realiu pateikimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2009-06-15 nutartyje konstatavo, jog ieškovo „Swedbank“, AB ieškinys dėl skolos priteisimo neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovas, vykdydamas šią nutartį, 2009-06-15 pateikė patikslintą ieškinį, laikydamas, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškovo „Swedbank“, AB ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovas visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino – nepaskaičiavo, kiek 7,50 procentų metinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos sudaro stabilia suma ir nesumokėjo nuo jos žyminio mokesčio. Apeliantas (ieškovas) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad prie ieškinio pridėtame skolos paskaičiavime nurodė, jog skola susideda iš negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių bei palūkanos paskaičiuotos iki 2009-05-11 ir šiai dienai ieškovo prašoma priteisti skola sutampa su ieškinio suma bei nuo šios sumos (į kurią įeina paskaičiuotos palūkanos) ieškovas sumokėjo žyminį mokestį, ieškinio sumos nedidino. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti tinkamai.
Ieškovas „Swedbank“, AB patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 26840,42 Lt skolos, 7,50 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos 23514,05 Lt kredito sumos, kurios turėtų būti skaičiuojamos nuo 2009-05-11, t.y. skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bei 403 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šį patikslintą ieškinį laikė netinkamu 2009-06-01 nutartyje nurodytų trūkumų ištaisymu dėl to, kad, teismo vertinimu, ieškovas nepatikslino ieškinio reikalavimų ir nepaskaičiavo, kiek 7,50 procentų metinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos sudaro stabilia suma ir nesumokėjo nuo jos žyminio mokesčio. Tačiau tokia teismo motyvacija iš esmės nėra pagrįsta, kadangi patikslintame prašyme ieškovas pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimus, patikslino prašomas priteisti 7,50 procentų metinės palūkanas nuo negrąžintos 23514,05 Lt kredito sumos, kurios turėtų būti skaičiuojamos nuo 2009-05-11, t.y. skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, išskyrus tai, kad nepaskaičiavo, kiek 7,50 procentai metinių palūkanų iki ieškinio padavimo dienos sudaro stabilia suma, tačiau toks trūkumas nėra esminis ir nesudaro realių kliūčių nagrinėti ieškinį teisme. Tuo tarpu teismas, konstatuodamas esminius trūkumus dėl reiškiamų reikalavimų netikslumo iš esmės jau ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti (pasisakyti) dėl nagrinėtino ieškinio esmės. Tuo tarpu šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, jos gali būti patikslintos ir kituose procesiniuose dokumentuose, jei ieškinys bus nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, jog pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, konstatuodamas ieškinio trūkumą dėl ieškinio sumos ir neapmokėtos žyminio mokesčio dalies, šia procesine nuostata nepasinaudojo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o „Swedbank“, AB patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo „Swedbank“, AB patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.