- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- AN2-37-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00085-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal G. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo G. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 250 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.G. P. nubausta už tai, kad ji 2017 m. gegužės 13 d. apie 12.44 val., iškvietė policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad pagalba nereikalinga.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
2.1. Teigia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, todėl gavusi nutarimą buvau nustebinta tiek jos veiksmų teisiniu vertinimu (kvalifikacija), tiek ir paskirtosios administracinės baudos dydžiu. Apeliantės manymu, teismas nepilnai ištyrė įvykio aplinkybes, nesurinko pilnos medžiagos, reikalingos tiek įvykio aplinkybių, tiek jos asmenybės pavojingumo laipsniui įvertinti, todėl traukdamas ją administracinėn atsakomybėn padarė šiurkščią teisinę klaidą. Pažymi, kad buvo labai nustebinta, kad vietoje šaukimo į teismo posėdį gavo teismo nutarimą nubausti ją pačią. Todėl mano, kad byla išnagrinėta netinkamai ir ji yra nubausta nepagrįstai.
2.2. Nurodo, kad ji yra vieniša ir ligota moteris. Jai nustatytas neįgalumas ir vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Turi teisėtą lūkestį, kad jai namų ūkyje padėtų tvarkytis jos duktė, užtikrintų jai normalias, saugias gyvenimo sąlygas ir moralinę paramą. Teigia, kad minėtą dieną į jos namus duktė atėjo kartu su buvusiu sutuoktiniu ir dabartiniu draugu. Vietoje to, kad padėtų jai tvarkytis, duktė ir jos vyriškiai jos kieme ėmė girtauti. Ji tokiu elgesiu pasipiktino, nes į jos reikalavimus baigti girtavimą ir pasišalinti iš jos kiemo niekas nereagavo. Toks nesiskaitymas su senyvu žmogumi, jos, kaip savininkės valios ignoravimas, sukėlė jai didelį susijaudinimą ir dvasinius pergyvenimus. Kadangi pati nieko negalėjo trims asmenims padaryti, paskambino ir iškvietė policiją. Taip pasielgė todėl, kad tiek per televiziją, tiek per radiją yra teigiama, kad policijos veiklos principai yra „Saugoti, ginti, padėti“. Buvo įsitikinusi, kad tuo atveju, kai jai nepadeda jos duktė, jai padės policija ir jai užtikrins ramybę. Tačiau atvykusi policija nesuvokė susiklosčiusios situacijos ir patikėjo girtavusiais, o ne neįgaliu žmogumi. Vietoje to, kad būtų apgintas jos saugumas ir ramybė, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
2.3. Pažymi, kad sąžiningas procesas reikalauja, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų suteikta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjimo procese ir teikti teismui savo paaiškinimus. Iš jos tokia galimybė buvo atimta, nes ji negavo pranešimo apie teismo posėdį, jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teisine pagalba, ji nesuvokė, kokia yra policijos pareigūnų surašytų dokumentų esmė bei sukeliamos pasekmės. Teigia, kad jei tikėti protokolą surašiusiais pareigūnais bei teismo išvadomis, administracinio nusižengimo metu ji buvo neblaivi. Tai pripažinta net jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nurodo, kad būdamas neblaivus žmogus paprastai nesupranta arba netinkamai vertina su juo atliekamų procesinių veiksmų esmės. Dažnai tam yra reikalingos ir specialios teisinės žinios, kurių ji neturi. To negalėjo nematyti policijos pareigūnai ir tokia aplinkybė duoda pagrindą teigti, kad jie nesiėmė adekvačių priemonių jos teisėms į gynybą apsaugoti. Teigia, kad iki bylos nagrinėjimo pradžios jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jos dukters L. P. paaiškinimu ar kita bylos medžiaga.
2.4. Apeliantė nesutinka su jai paskirtosios administracinės baudos dydžiu. Mano, kad jos atžvilgiu tai prilygsta kriminalinei bausmei, nes sukelia itin sunkias pasekmes. Jos senatvės pensija nesiekia 40 Eur per mėnesį. Teigia, kad jei iš jos pensijos bus išlaikoma 50% dydžio išskaita, tai ji metus turės pragyventi iš 20 Eur dydžio mėnesinių pajamų. Pažymi, kad baudos išdėstymo teismas nusprendė netaikyti, nes byloje nėra duomenų apie jos materialinę padėtį. Tačiau nei teismui, vykdančiam teisingumą ir privalančiam būti aktyviu tokio pobūdžio bylose, nei policijos pareigūnams niekas netrukdė realizuoti administracinio proceso saugant žmogaus teises ir teisėtus interesus. Todėl tai, kaip pasielgta jos atžvilgiu, neatitinka nei administracinės bausmės tikslų, nei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į G. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. priimtą nutarimą, kuriuo paskirta 250 Eur dydžio bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. Apeliantė teigia apie nepagrįstą jos nubaudimą pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį bei jai paskirtą per griežtą administracinę nuobaudą. Tačiau išanalizavęs bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, G. P. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nubaudė teisingai ir pagrįstai.
4.1. Tai, kad G. P. padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. P. 2017-05-13 apie 12.44 val. iškvietė policijos pareigūnus teigdama, kad pažįstamas kieme triukšmauja, prašosi, kad būtų įleistas, jog atvykus policijos pareigūnams informacija nepasitvirtino, pati pranešėja atsisakė su pareigūnais kalbėti ir nuėjo miegoti. G. P. pasirašė, kad su protokolu ji susipažino (2 b. l.). Taip pat G. P. kaltė įrodoma ir policijos pareigūno H. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 13 d. apie 12.44 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas kieme triukšmauja, nori, kad jį įsileistų, yra nepageidaujamas. Atvykus minėtu adresu, pranešėja G. P. buvo užsirakinusi namuose, negalėjo pasakyti, kodėl iškvietė policijos pareigūnus. Kieme buvusi L. P. paaiškino, kad atvyko pas mamą dirbti ir ji jos neįsileidžia į namus, jog jokio konflikto nebuvo, nepageidaujamų asmenų nėra. Kieme buvęs A. G. paaiškino, kad jokio konflikto nebuvo (3 b. l.). Tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir L. P., kuri paaiškinime patvirtino, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, ji nežino priežasties, kodėl jos motina kvietė policijos pareigūnus, motina su policijos pareigūnais nesikalbėjo, jų į kambarį neįleido (4 b. l.). Nors apeliantė ir neneigia, kad kvietė policijos pareigūnus, tačiau nurodo, kad skambino dėl to, jog ji pasipiktino savo dukters, buvusio sutuoktinio ir dukters draugo elgesiu, nes jie jos namų kieme pradėjo girtauti, tačiau šias aplinkybes paneigia aukščiau nurodyti objektyvūs bylos duomenys, kuriais abejoti nėra pagrindo ir kurie paneigia apeliantės keliamą versiją, jog jos kieme buvo girtaujama, triukšmaujama. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantės G. P. kaltė padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta.
5. Apeliantė nesutinka su pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad administracinio nusižengimo metu ji buvo neblaivi. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas be jokių argumentų pripažino G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog ji administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. P. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivi, išskyrus policijos pareigūno H. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, jog G. P. buvo užsirakinusi namuose, kalbėjo nerišliai, akivaizdžiai buvo neblaivi, L. P. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad ji iš balso suprato, jog motina neblaivi, byloje surinkta nėra. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei policijos pareigūnai, nei L. P. asmeniškai nematė G. P., su ja kalbėjo per uždarytas duris, todėl daryti neabejotiną išvadą, kad pažeidimo padarymo metu G. P. buvo neblaivi, nėra pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs minėtas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė G. P. atsakomybę sunkiančią aplinkybę, todėl G. P. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikintina.
6. Taigi įvertinus G. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, jos asmenybę, jog ji ne kartą bausta už analogiškus pažeidimus, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu paskirtina bauda mažintina iki 230 Eur.
7. Taikyti G. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį, kuri įtvirtina galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, nėra pagrindo. Administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, jog G. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą. Pažeidėjos skunde nurodomos aplinkybės dėl neįgalumo, gaunamo mažos senatvės pensijos taipogi nesudaro pagrindo nuobaudos švelninimui.
8. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu netaikyti paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, apeliacinės instancijos teismui pateikė Sodros pažymą apie pensijos dydį, neįgaliojo pažymėjimo kopiją (17, 18 b. l.).
8.1. ANK 675 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
8.2. Pirmosios instancijos teismas G. P. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis netenkino, konstatuodamas, kad G. P. nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė formaliai išnagrinėjęs G. P. prašymą, nepareikalavęs pažeidėjos pateikti duomenis apie jos materialinę padėtį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs G. P. pateiktus duomenis sprendžia, kad jos materialinė padėtis yra sunki, ji per mėnesį gauna tik 41.48 Eur senatvės pensijos ir 9.50 Eur transporto išlaidų kompensacijos (18 b. l.), dėl to iš karto sumokėti paskirtą 230 Eur baudą ji neturi realios galimybės. Be to, akcentuotina tai, kad administracinė nuobauda pasiekia ANK 22 straipsnyje numatytą paskirtį tik tada, kai ji yra pažeidėjo realiai įvykdoma. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti sunkią G. P. materialinę padėtį patvirtinantys įrodymai, prašymas dėl baudos išdėstymo pateiktas dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, daroma išvada, kad yra pagrindas G. P. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti. Pažymėtina, kad išdėstant baudos mokėjimą, terminas turi būti parenkamas toks, kad būtų pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, dalimis mokama nuobauda neturi būti simbolinė. Todėl darytina išvada, kad paskirtos 230 Eur baudos mokėjimą yra tikslinga išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. P. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjimo procese ir teikti teismui savo paaiškinimus, jog ji negavo pranešimo apie teismo posėdį, jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teisine pagalba, ji nesuvokė, kokia yra policijos pareigūnų surašytų dokumentų esmė bei sukeliamos pasekmės. Šie apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Iš 2017 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 62ANP-100318763-17 esančio G. P. parašo matyti, jog ji su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jai paaiškintos. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad G. P. administracinio nusižengimo protokolą gavo. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai lentelėje yra nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2017-05-31, laikas – 8 val. 30 min. ir vieta – (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas, taigi, ji tinkamai ir laiku pasirašytinai buvo informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą. Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl administracinio nusižengimo byla, nepažeidžiant procesinių normų, buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą pakeisti:
pašalinti G. P. inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinį nusižengimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui;
G. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 250 eurų baudą sumažinti iki 230 (dviejų šimtų trisdešimties) eurų.
Paskirtos 230 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant pirmąjį mėnesį sumokėti 11.50 Eur dydžio įmoką, o kitus mėnesius mokėti įmokas po 9.50 Eur.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.