Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-443-1078/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
eII-443-1078/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00329-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
J. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-443-1078/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00329-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.13; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. vasario 7 d. nutarimo 10-ANR_N-3336-2025 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. vasario 7 d. nutarimu 10-ANR_N-3336-2025 (toliau – ir skundžiamas Nutarimas) J. G. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 8 d., 17.50 val., vairuodamas transporto priemonę „Subaru“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė reikalavimo duoti kelią sankryžoje pagrindinis su šalutiniu, važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės ir ją apgadino; tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu J. G. paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui J. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi jis nepadarė administracinio nusižengimo, o jei tai neįmanoma – paskirti švelnesnę nuobaudą. Skundas motyvuojamas tuo, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jis iš šalutinio kelio išvažiavęs į pagrindinį, sustojo, o pagrindiniu keliu važiavęs autobusas net nebandė sustoti ir tęsė judėjimą, taip nepasirinkdamas saugaus greičio ir nesistengdamas išvengti kliūties, dėl ko automobiliai susidūrė ir jo (pareiškėjo) automobilis buvo sugadintas. Tokie autobuso vairuotojo veiksmai rodo, jog jis net nesistengė išvengti susidūrimo. Taip pat skunde nurodoma, jog jam įvažiuojant į pagrindinį kelią, įvažiavimas buvo riboto matomumo zonoje, todėl objektyviai nebuvo galimybės pamatyti atvažiuojančio autobuso anksčiau. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad jis įsukdamas į pagrindinį kelią buvo savo eismo juostoje, byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip po susidūrimo kitos transporto priemonės laisvai pro jį pravažiuoja, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo kirtęs ištisinės juostos, nėra pagrindo teigti, kad jis sudarė pavojų kitiems eismo dalyviams.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad įvykio metu pareiškėjo atlikti veiksmai neatitinka KET 9 punkte numatytų reikalavimų vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Eismo įvykio liudytoja N. J. nurodė, kad autobusą vairavęs O. K. nekeitė judėjimo krypties, važiavo pagrindiniu keliu, visą laiką buvo eismo juostoje, skirtoje judėjimui jo važiuojama kryptimi, o būtent pareiškėjas, išvažiavęs iš šalutinio kelio, sudarė kliūtį. Autobusą vairavęs O. K. taip pat nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu, leistinu greičiu ir staiga pajuto smūgį į autobuso galinę dalį, kadangi pareiškėjas išvažiavęs iš šalutinio kelio, nepraleido jo vairuojamo autobuso. Atsiliepime nurodoma, jog ant autobuso esantys apgadinimai ir jų lokalizacija patvirtina būtent O. K. ir N. J. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes – apgadinimai nustatyti autobuso galinėje dalyje, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, autobusui kliūtis nebuvo sudaryta priekyje, kurios jis būtų turėjęs išvengti staigiai stabdydamas, o pareiškėjas pats kliudė beveik pravažiavusio automobilio galinę dalį. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis laukia galimybės išvažiuoti į pagrindinį kelia ir kelis kartus pavažiuoja į priekį ir atgal. Pareiškėjas, išvažiuodamas į pagrindinį kelia, tinkamai neįvertino, ar nebus sudaryta kliūtis pagrindiniu keliu važiuojančiam autobusui, dėl ko ir buvo sukeltas eismo įvykis. Taigi, būtent pareiškėjas atliko pavojingus veiksmus – išvažiavo į pagrindinį kelia neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir neatsižvelgdamas į kitų transporto priemonių judėjimo kryptį ir greitį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

J. G. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

Skundą padavusiam asmeniui nutarimas priimtas dėl KET 154 punkto pažeidimo. KET 154 punkte nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 8 d., 17.50 val., J. G., vairuodamas transporto priemonę „Subaru“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė reikalavimo duoti kelią sankryžoje pagrindinis su šalutiniu, važiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės (kaip nustatyta iš bylos medžiagos – autobuso „Iveco“) ir ją apgadino.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo, pareiškėjas būtent ir nesutinka su skundžiamame nutarime nustatytu automobilių susidūrimo mechanizmu, teigdamas, jog jis nepažeidė KET reikalavimų, tinkamai išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinį, pamatęs autobusą, sustojo, tačiau autobuso vairuotojas, matydamas kliūtį, t. y. pareiškėjo automobilį, autobuso nestabdė, dėl ko ir įvyko transporto priemonių susidūrimas.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, asmens, tiesiogiai mačiusio eismo įvykį, rašytiniai paaiškinimai taip pat gali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, aplinkybės, jog J. G., vairuodamas automobilį „Subaru“ nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio, neginčija nei pats J. G., nei kitos transporto priemonės vairuotojas. Visgi pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, yra prieštaringi ir nepatvirtinti bylos medžiaga. Pirmiausia pats J. G. skunde teigia, jog jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas KET 154 punkto reikalavimas duoti kelią transporto priemonės, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, kadangi jam išvažiuojant iš šalutinio kelio nebuvo objektyvios galimybės matyti pagrindiniu keliu važiuojančio autobuso.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija, pirma dėl to, jog KET nėra numatyta jokių išimčių, kada nelygiareikšmių kelių sankryžoje galėtų būti nesilaikoma minėtos KET 154 punkte įtvirtintos taisyklės. Antra, kaip matyti tiek iš į bylą pateiktos įvykio vietos nuotraukos, tiek Google maps programos viešai pateikiamų nuotraukų ( https://www.google.com/maps/@54.7121525,25.344826,3a,37.6y,165.36h,96.54t/data=!3m7!1e1!3m5!1su3hhe5TO1a0zrKdqh8tFnA!2e0!6shttps:%2F%2Fstreetviewpixels-pa.googleapis.com%2Fv1%2Fthumbnail%3Fcb_client%3Dmaps_sv.tactile%26w%3D900%26h%3D600%26pitch%3D-6.542374609671995%26panoid%3Du3hhe5TO1a0zrKdqh8tFnA%26yaw%3D165.3577819205788!7i16384!8i8192?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MDMxOS4yIKXMDSoJLDEwMjExNDU1SAFQAw%3D%3D ), sankryžoje, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, yra įrengtas sferinis kelio veidrodis, kuris būtent ir užtikrino pareiškėjui galimybę, išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, įsitikinti, ar link sankryžos neartėja pagrindiniu keliu kitos transporto priemonės. Šiuo gi atveju, nustatyta – tiek iš paties pareiškėjo parodymų, tiek iš liudytojos N. J. parodymų, tiek ir iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, jog pareiškėjas išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, prieš pat pagrindiniu keliu važiuojantį autobusą, taip neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, t. y. pažeisdamas KET 154 punkto reikalavimus.

Be to, pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, jog jis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią tinkamai, nebuvo pažeista kelio skiriamoji juosta. Visgi pažymėtina, kad byloje pateiktuose dokumentuose nėra nustatyti tiksli automobilių vieta jų susidūrimo momentu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iki įforminant automobilių padėtį pareiškėjas savo automobilį jau buvo patraukęs iš susidūrimo vietos, kas ir lėmė tai, jog automobilių susidūrimo vieta nėra nustatyta. Visgi iš teismui pateikto vaizdo įrašo (nuo 23 sekundės), matyti, kad jau po to, kai įvyko pareiškėjo ir autobuso susidūrimas, kitos gatve važiuojančios transporto priemonės, skirtingai nei skunde teigia pareiškėjas, nežymiai, tačiau keičia važiavimo kryptį, tam kad apvažiuotų pareiškėjo automobilį. Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjas, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, manevrą atliko tik savo eismo juostoje. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad automobilių susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje, pareiškėjui ne važiuojant pagrindiniu keliu, o būtent įvažinėjant į pagrindinį kelią, t. y. nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Pažymėtina, jog būtent pareiškėjui, kuris iš šalutinio kelio įsukinėjo į pagrindinį kelią ir kilo pareiga, matant, kad pagrindiniu keliu važiuoja didesnių gabaritų transporto priemonė, prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, o šios pareigos nevykdant ir taip sudarant kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, ir buvo pažeisti KET 157 punkto reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu pareiškėjas J. G. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už KET 157 punkto reikalavimų pažeidimą.

Vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendžiant pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą dėl paskirtos nuobaudos sumažinimo, pažymėtina, jog parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Skiriant J. G. nuobaudą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pačiame skundžiamame nutarime nurodoma, kad J. G. turi ilgą vairavimo stažą, per kurį už šiurkščius KET pažeidimus jis baustas nebuvo, nutarimo priėmimo metu jis turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtas baudas sumoka laiku.

ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, J. G. buvo paskirta bauda, kuri viršija sankcijos vidurkį. Teismo vertinimu, paskiriant tokio dydžio baudą nebuvo tinkamai individualizuotas nuobaudos paskyrimas.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nenustatyta J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl, teismo vertinimu, įvertinus J. G. asmenybę, laikytina, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo veikiau atsitiktinis, o ne sistemingo teisės aktų reikalavimų nesilaikymo rezultatas, todėl spręstina, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskiriant asmeniui baudą, nesiekiančią sankcijos vidurkio ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas. J. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta minimali bauda šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. G. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos dydžio, likusioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. vasario 7 d. nutarimą 10-ANR_N-3336-2025 ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje J. G. skirti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą, likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė