- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-598-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-14127-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Donatas Jatužis (pran.), Ramūnė Čeknienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Ramūnės Čeknienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto Vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame D. V. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, t.y., tuo, kad 2015-03-09 apie 12. 30 val. UAB „Nematekas“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), iš nerakinamų pagalbinių patalpų pagrobė D. G. turtą už 411 Eur: rankinę, dokumentus, pinigus, elektroninę mokėjimo priemonę ir prisijungimo duomenis, su kuria apie 14. 15 val. atlikęs finansinę operaciją užvaldė 100 Eur, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Jis, 2015-03-27 apie 11 val. įsibrovė į UAB „Šerno pėda“ mėsos perdirbimo cecho (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūbinę ir pagrobė V. O. turtą už 15 Eur ir K. B. turtą už 25 Eur. Apie 14. 15 val. neteisėtai atlikęs finansinę operaciją su iš V. O. pagrobta elektronine mokėjimo priemone ir prisijungimo duomenimis užvaldė 150 Eur, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Jis, 2015-04-10 (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į UAB „Vilniaus duona“ teritoriją, iš darbo kabineto pagrobė J. E. priklausantį turtą už 70 Eur., t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Jis, 2015-04-30 (duomenys neskelbtini), iš UAB „Vilniaus duona“ darbo kabineto pagrobė A. L. priklausantį turtą už 245 Eur., t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Jis, 2015-05-20 (duomenys neskelbtini), iš VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centre esančio kabineto Nr. 215, pavogė šiai įstaigai priklausantį turtą už 1177, 48 Eur ir Ž. S. priklausantį turtą, tame tarpe elektroninę mokėjimo priemonę ir prisijungimo duomenis, kuriuos panaudojęs ir atlikęs neteisėtą finansinę operaciją užvaldė jos turto už 1328, 06 Eur, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Jis, 2015-06-03 (duomenys neskelbtini), iš sandėlyje esančio nerakinamo persirengimo kambario, pagrobė S. G. ir S. G. priklausantį turtą, tame tarpe elektroninę mokėjimo priemonę ir prisijungimo duomenis, kuriuos panaudojęs ir atlikęs neteisėtą finansinę operaciją užvaldė S. G. turtą už 140 Eur, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Jis, 2015-06-29 – 2015-06-30 neteisėtai įgijo R. J. priklausantį turtą, tame tarpe elektroninę mokėjimo priemonę ir prisijungimo duomenis, kuriuos panaudojęs ir atlikęs neteisėtą finansinę operaciją užvaldė jos turto už 850 Eur, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Jis, 2015-09-15 (duomenys neskelbtini), iš UAB „Ryšių statyba“ esančio kabineto, pagrobė A. P. priklausantį turtą, tame tarpe elektroninę mokėjimo priemonę ir prisijungimo duomenis, kuriuos panaudojęs ir atlikęs neteisėtą finansinę operaciją užvaldė jos turto už 490 Eur, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindą.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis D. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį.
Apeliantas skunde nurodo, kad nutartis skirti jam suėmimą yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Faktas, kad jam yra pateiktas įtarimas dėl paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, dar nėra jo kaltės įrodymas. Atsisakymas teikti paaiškinimus dėl šio pateikto įtarimo yra jo teisė, todėl negali būti pretekstu jį suimti.
Teismo posėdyje dalyvavęs advokatas palaikė apeliacinio skundo argumentus. Prokuroras -
prašė įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, įtariamajam D. V., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo įtariamojo kaltės, tuo labiau jam gresiančios bausmės bei jos vykdymo atidėjimo klausimai nesprendžiami, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis D. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: apžiūrų protokolai, vaizdo įrašai, kratų protokolai, įtariamojo pateikti paaiškinimai ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis turi gyvenamąją vietą, kurioje, jo tvirtinimu, gyvena kartu su savo sugyventine, be to, dirba. Tačiau šios aplinkybės, kaip ir paties suimtojo tvirtinimas apie tai, jog jis nesuruošia naujai nusikalsti, nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, kurie leidžia spręsti, kad įtariamasis D. V. būdamas laisvėje gali daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, šiuo atveju BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Paminėtus duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai. Bylos duomenys rodo, kad įtariamasis D. V. praeityje buvo teistas net 4 kartus. Matyti, kad visos nusikalstamos veikos buvo susijusios su svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpas. Pažymėtina, kad D. V. iš pataisos namų buvo paleistas 2014-11-07, o jau 2015-03-09 įtariama padarė nusikalstamą veiką nuosavybei. Bylos duomenys patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą D. V. buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, tačiau jų taikymas neužtikrino vieno iš kardomosios priemonės tikslų – siekimo užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentui, kad D. V. ir po to, kai jam buvo įteikti pranešimai apie įtarimus, įtariama toliau daro nusikalstamas veikas nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir laikas nuo laiko daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimais. Tokie duomenys itin neigiamai charakterizuoja D. V. ir turi didesnę reikšmę sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą nei jo turimi socialiniai ryšiai (gyvenamoji vieta, turimas darbas). Akivaizdu, kad šie socialiniai ryšiai netrukdė įtariamajam D. V. daryti vis naujas nusikalstamas veikas. Taigi visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Tokiu būdu aukštesnysis teismas sprendžia, jog BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam nustatytas visiškai pagrįstai ir priešingai nei teigia įtariamasis, motyvuotai.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi D. V. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti įtariamojo D. V. skundą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.