- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 1-10-607/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28973-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Civilinis ieškovas
- V. P., R. P.
- Civilinis atsakovas
- AB „Vilkyškių pieninė“
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Piotras Orlovas, Albertas Štopas
Nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. P., R. P., jų atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., būdamas darbdavio (duomenys neskelbtini), atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t.y.,
(duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. 63 paskirtas (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už įmonės elektros ūkį, vykdė elektros įrenginių eksploatavimą, privalėjo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau SEEĮT), patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių ( toliau EETET), patvirtintų LR energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus, tačiau 2015 m. liepos 18 d., AB „Vilkyškių pieninė“, esančioje Vilkyškiuose, Pagėgių sen., Tauragės apskr., elektros (duomenys neskelbtini) A. B., surašė Nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, taip viršijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nebuvo suteiktos. Toliau, organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose neužtikrino dirbančių darbuotojų L. P. ir M. S. saugos ir sveikatos, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės ; darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta ; brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui; darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai ; darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimų nurodytų saugos reikalavimų remonto darbų vykdymui : „0,4kV skyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6÷10kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas“ ; o darbai t. y. saugiklių keitimas buvo atliekamas neišjungus galios transformatoriaus, dėl ko remontuojamoje modulinėje tranzitinėje MTT VL-404 transformatorinėje L. P. replėmis keičiant saugiklį, susidarius elektros lankui kilo smūginė banga ir liepsnos pliūpsnis, kuris L. P. sukėlė veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III nudegimus, apimančius 40 % kūno paviršiaus. Tai komplikavosi abiejų plaučių uždegimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko L. P. Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje 2015-07-25 15,00 val. mirė. Taip pat įvykio metu nesunkiai sužalotas ir šalia transformatorinės buvęs M. S., kuriam padaryti : veido ir abiejų plaštakų 4 % II A nudegimai. A. B. pažeidė : LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d., bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100, 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimus.
Kaltinamasis A. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas; įmonėje dirba apie dvidešimt metų. 2015 m. liepos mėn. trečios savaitės pabaigoje jis pats pastebėjo, kad reikalinga pakeisti saugiklius pastotėje, kondensatorių baterijose. Jis nusprendė, kad šeštadienį reikalinga saugiklius pakeisti. Nusprendė savaitgalį pakeisti saugiklius dėl to, kad tą dieną būna mažesnė apkrova. 2015-07-18 atėjęs į darbą pasirašė nurodymą darbams elektros įrenginiuose, darbų eiliškumą. Tie saugikliai, kurie buvo sudegę, išimami saugikliai ir patikrinama ar nėra įtampos. Darbus atlikti nuėjo jis ir L. P.. L. P. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Jisai tą dieną dirbo, buvo jo pamaina, dėl to jį ir įrašė atlikti remonto darbus. Liepos 18 d. rytą jis L. P. pasakė, kad reikės pakeisti saugiklius. L. P., eidamas dirbti pasiėmė įrankių dėžę. L. P. atsirakino pastotės pirmąsias duris, po to atsidarė antrąsias kondensatorių duris: yra valdymo automatukas, kurį išsijungus atsijungia reaktyvinės galios valdiklis ir visas kondensatorių valdymas. Buvo išimti valdymo saugikliai, juos išėmė L., kad kas neatsitiktų. L. P. išėmė tris saugiklius, turėjo naujus tris saugiklius, įstatė vieną saugiklį, jis padavė antrą saugiklį ir antrą bestatant įvyko ta nelaimė. Jis stovėjau nuo L. P. dešiniau, gal už 1,5 metro atstumu. M. S. prie transformatorinės atsirado po pirmo įdėto saugiklio, jis ėjo pro šoną ir buvo informuotas, jog reikės paleisti valdiklį kai pakeisime saugiklius. Jo darbas buvo toks. M. S. nėra elektromonteris. Įvyko trumpas sujungimas ir gavosi ugnies pliūpsnis. Jį nusviedė toliau, parkrito ant pilvo. Jis išgirdo dejones elektromonterio, pakilo, patraukė jį į šoną, degė jo drabužiai ir jis plikomis rankomis ir kojomis bandė užgesinti ugnį. Jis pats patyrė rankos ir kojos nudegimus. Mano, kad ta nelaimė įvyko dėl to, kad yra tarpas tarp saugiklių ir matomai sprūstelėjo ir prisilietė prie saugiklio. Jis sutinka su kaltinamajame akte nurodytais jo padarytais pažeidimais. Toje pastotėje įtampą reaktyvinės galios įrenginyje atjungti nebuvo galimybės, kadangi tai nebuvo padaryta. Jam buvo žinomas įrenginys ir jam buvo žinoma, kad ką saugiai pakeisti reikalinga išjungti įtampą. Gedimus pastebėjo pats viduryje savaitės. L. P., eidamas taisyti gedimą, turėjo savo įrankius, buvo apsirengęs darbo drabužiais, avalyne su pakietintais galais. Darbo kostiumas paprastos medžiagos. L. P. ant galvos apsaugos priemonių nedėvėjo, nors šalia spintoje buvo šalmas su skydu ant veido. Jis nepareikalavo L. P., kad užsidėtų apsaugos priemones, tikėjosi, kad nieko neįvyks. Specialūs drabužiai elektrikams nėra išduodami, tik elektros suvirintojams išduodami. L. P. jis pažinojo apie dvejus metus laiko, nuo jo darbo pradžios. Jis buvo labai sąžiningas, niekada nebuvo išgėręs, visada buvo drausmingas darbuotojas. L. P. buvo jo pavaldinys, jis jam jokių pretenzijų dėl darbo neturėjo. Iš visų judviejų pašnekesių susidarė nuomonę, kad L. P. yra šeimos žmogus. Su jo šeimos nariais nebendravo. Tai, kad jis viršijo savo įgaliojimus, tai jam kaip darbų vadovui teisės nebuvo suteiktos, tačiau kaip tiesioginis vadovas rašė tą nurodymą, nekaip paskirtas vadovas. Vėliau tą formalumą padarė įmonė. L. P. tuo metu leidimas kvalifikacijos suteikimui nebuvo pratęstas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą sutinka ir prisipažįsta visiškai, tik nori pasakyti, kad tai buvo padaryta neatsargiai, dėl susiklosčiusios darbovietėje tvarkos vykdė darbų vadovo pareigas, nors tam nebuvo įgaliotas. Darbų vadovo pareigos jam buvo paskirtos tik po įvykio, 2015-08-31, įsakymu Nr. DS-15/15. Tuo ir nori pasakyti, kad taip pripažįsta viršijęs savo įgaliojimus ir dėl to atsitiko toks įvykis. Apie visą tą įvykį paaiškina, kad : jis (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1994-07-27 ir buvo priimtas tada (duomenys neskelbtini) pareigoms. Per jo visą darbo laiką (duomenys neskelbtini), tai pirmas toks įvykis, kad nukentėjo žmonės, tame tarpe ir jis pats. Apie visus supažindinimus su darbų sauga, darbų instrukcijomis, gali pasakyti, kad yra supažindinamas pasirašytinai. Pirminis ( žmogui pradėjus dirbti įmonėje) instruktažas darbų, susijusių su elektra, yra vedamas jo ir už tai asmenys, kuriems „pravedamas“ instruktažas, pasirašo; paskui kas metai vyksta periodiniai instruktažai, po kurių asmenys taip pat pasirašo, kad jiems instruktažas pravestas. Yra instrukcijos, su kuriomis asmenys patys skaitydami susipažįsta. Kaip jie skaito, tai už tai negali atsakyti. Apie susipažinimą jie patvirtina savo parašu. Saugiklių keitimas „įeina“ į bendrą instruktažą. Jo darbo laikas yra kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., o kitų elektrikų, yra slenkantis darbo grafikas, nes kiekvieną dieną darbe turi būti elektrikas, nes tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais pieninėje yra dirbama. Jis 2015 m. liepos 15 dieną pamatė, kad yra perdegę saugikliai, pasiprašė vadovybės, kad jam leistų dirbti šeštadienį, jam buvo leista pagal įsakymą dirbti. Anksčiau niekada to nėra buvę, kad jam pagal įsakymą reikėtų dirbti savaitgalį, reikalus paderindavo telefonu. Kad jis dirbs šeštadienį, liepos 18 dieną, jis rašėsi ant to įsakymo, tik neatsimena tiksliai ar liepos 15 ar 16 dieną. Apie tai, kad po pietų keis saugiklius, jis L. P. pasakė šeštadienį, kai jis jau buvo darbe. Dėl tų saugiklių perdegimo nebuvo kažkokių sutrikimų, tik buvo naudojama daugiau elektros, daugiau susinaudoja reaktyvinės galios, pradeda kaisti visas tinkla; be to, reikia įmonei daugiau mokėti pinigų, taip sudaromi didesni nuostoliai įmonei. Kadangi šeštadieniais mažiau naudojama elektros, mažiau atliekamų darbų, todėl nutarė, kad saugiklius keis šeštadienį. Tų saugiklių, kuriuos keitė tą dieną tvarka : atidarius dvidurę spintą reikia atjungti valdymo saugiklių bloką, ką prie jo akių tada ir padarė L. P., tada reikia išimti du valdymo saugiklius, dėl saugumo, tada pasižiūrėti ar valdiklis atsijungęs, tai matyti iš valdiklio ekrano, jis būna užgesęs, yra ant atidaromų durų, vidinėje, viršutinėje dalyje. Visus reikiamus veiksmus L. P. padarė pats, jis tik buvo šalia, tačiau viską matė savo akimis. Pats jokio veiksmo neatliko. Tada toliau nusiimi apsaugos skydą, jis yra pagamintas iš plastiko, ir tada matyti saugikliai su „atšokusiais indikatoriais“ ( vėliavėlėmis, tai reiškia, kad perdegęs saugiklis). Gali pasakyti, kad išėmus saugiklius, ant viršutinių saugiklių gnybtų, kurie laiko įdėtą saugiklį, įtampa yra. O ant apatinių gnybtų įtampos turi nebūti, nes L. P. tą valdiklį buvo atjungęs, L. P. tai pasitikrino tą dieną ir įtampos ant apatinių saugiklių gnybtų nebuvo. Tikrinimą, tam skirtu prietaisu -įtampos indikatoriumi, atliko L. P., jis stovėjo šalia, bet ten pažiūrėti yra labai mažai vietos, todėl L. P. pasakė, kad nėra įtampos, tai aš pasitikėjo juo ir netikrino pats. Kadangi jis yra instruktuotas darbuotojas, jis neprivalo tikrinti tokio jo darbo, jis pasakė – ir jis patikėjo. Dėl viršutinių gnybtų atjungimo, kad juose neliktų įtampos, gali paaiškinti : tam įrenginiui nėra atskiro atjungimo. Jeigu atjungti įtampą viršutiniuose gnybtuose, tada sustotų didelė dalis Vilkyškių pieninės gamybos. Po įvykio jam energetikos inspektoriai žodžiu paaiškino, kad kondensatorių renginys gali būti pajungtas tiesiogiai prie šinų be atskiro atjungimo įrenginio. Bet gali būti ir su atskiru, dabar yra padaryta su atskiru įrenginio atjungimu. Su pagrindinėmis apsaugos priemonėmis, t.y. replėmis, kurios yra sertifikuotos, izoliuotos, skirtos atlikti elektros darbus, galima liesti įtampą turinčias dalis, žemos įtampos elektros tinkluose. Būtent saugikliai ir yra keičiami su tomis replėmis, nes kitokių priemonių nėra. Tai gali paaiškinti tai, kad saugiklius galima keisti neatjungus įtampos viršutiniuose gnybtuose. Tiesiogiai to instrukcijose nėra parašyta, kadangi saugikliai „plikomis“ rankomis nekeičiami, o tik replėmis, tai ir daroma neatjungus įtampos viršutiniuose gnybtuose. Nori pasakyti, kad iš vadovybės jokio nurodymo taip keisti saugiklius nebuvo, taip parašyta "saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse", kurios patvirtintos energetikos ministro įsakymu 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100. Tada toliau, kai man L. P. pasakė, kad įtampos saugiklių apačioje nėra, jis išėmė pirmą saugiklį iš kairės pusės ( jų viso reikėjo pakeisti tris), tada vidurį ir paskutinį, juos numetė, ir tada jis jam padavė vieną saugiklį, jis įdėjo pirmą iš kairės, tada prie jų priėjo M. S., nes jis yra automatikos specialistas, kuris turi paleisti valdiklio programą po papildomo įjungimo. Čia kalbama apie tai, kai jie įjungia prieš darbą išjungtus saugiklius, kad veiktų valdiklis. Specialistas turi jį sureguliuoti, pajungti reikalingą programą. Prieš darbų pradžią jis M. S. buvo sakęs, kad jis po kurio laiko ateitų, nes turės padaryti savo darbą. Prie saugiklių stovėjo L. P., jis juos keitė, jis stovėjo šalia jo, nes padavinėjo saugiklius, stovėjo jam už nugaros, per kokį pusmetrį, o M. S. atsistojo prie jo dešinės pusės, per kokį metrą. Tada jis L. P. padavė antrą saugiklį, stovėjo priekiu atsisukęs į transformatorinę, ir tada įstatant L. P. saugiklį į įrenginyje esantį lizdą, įvyko trumpas jungimas, nuo ko kilo ugnies kamuolys. Nuo ugnies pliūpsnio jie buvo nublokšti, jis nukrito ant pilvo ir išgirdo L. P. pagalbos šauksmus. Tada pamatė, kad ant žemės gulinčio L. P. dega rūbai, jis puolė jį gesinti plikomis rankomis. Kai jis gesino L. P. rusenančius rūbus, paskui atbėgo kiti darbuotojai. Dar paaiškina, kad yra darbo rūbai ir L. P. jais vilkėjo. O darbo drabužiai nėra iš kažkokios nedegančios medžiagos. Įtampa nebuvo atjungta, nes nebuvo atskiro atjungimo tam įrenginiui. Vadovavosi tuo, kad reaktyvinės galios kompensavimo atskiras įrenginys ( jame keičiami saugikliai) yra ne 0,4 kv skydas o atskiras įrenginys. Tikrai gaila, kad taip nutiko, jo veiksmuose jokios tyčios nebuvo, labai gailisi dėl to kas atsitiko.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamojo A. B. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta nukentėjusiosios V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo M. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. P. buvo jos sutuoktinis. 2015-07-18 pagal iš anksto sudarytą grafiką jis turėjo dirbti nuo 8 val. 20 val. Apie 16 val. ji sužinojo, kad jos vyras buvo sužalotas darbe. (t. 1. b.l. 134-136, 144-145).
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo dieną jis dirbo pagal iš anksto sudarytą grafiką. A. B. jam pasakė, kad pakeitus saugiklius reikės paleisti valdymo sistemą. Eidamas link skydinės jis matė, kad ten yra A. B. ir L. P.. Priėjus įvyko sprogimas, kurio metu visi trys nukentėjo. (t. 1. b.l. 155-156)
Liudytoja L. B. parodė, kad ji su sutuoktiniu A. B. santuokoje pragyveno 29 metus. Ji taip pat dirba (duomenys neskelbtini) 22 metus, pieno priėmėja. Jos santykiai su sutuoktiniu A. B. yra labai geri, jis yra sąžiningas, mylimas tėvas. Ji labai gerai žino kaip jis dėl tos nelaimės išgyvena iki šiol. Ji neteista, yra ilgametė bendrovės darbuotoja, charakterizuojama teigiamai. Tvirtina visus savo žodžius, kuriuos yra surašiusi savo prašyme.
Iš 2014 m. vasario 24 d. sutarties Nr. 5741 matyti, kad L. P. buvo priimtas į darbą AB (duomenys neskelbtini) elektromonteriu (3 kvalifikacinė kategorija) nuo 2014-02-25 (t. 1. b.l. 52-53).
Asmeninių apsauginių priemonių išdavimo žiniaraščiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. P. laikotarpiu nuo 2015-03-09 iki 2015-05-20 buvo išduoti darbo kostiumas, darbo batai (su pakietintu priekiu ir neslidžiu padu), dielektrinės pirštinės, apsauginiai kiniai, ausinės, šalmas su dirželiu, apraišas, apsauginis diržas su lynu ir fiksavimo įrenginiu (t.1, b.l. 55).
Iš 2015-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Pagėgių sav., Vilkyškių miestelyje, P. L. g., (duomenys neskelbtini) teritorijoje: apžiūrėta modulinė tranzitinė transformatorinė MTT. Apžiūros metu užfiksuotas apdegęs transformatorinės vidus, o baigus apžiūrą iš įvykio vietos paimtas kontaktorius ir replės. (t. 1. b.l. 13-21).
Mirties liudijimu (t.1, b.l. 61) nustatyta, kad L. P. mirė 2015-07-25.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 763/15(02) konstatuota, kad L. P. mirė nuo terminio veido, kaklo, krūtinės, pilvo, abiejų rankų, abiejų šlaunų IIA-IIB-III laipsnio nudegimo, apimančio apie 40 % kūno paviršiaus. (t. 1. b.l. 33-36)
Specialisto išvada Nr. T-A 5786/15 (01) nustatyta, kad L. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta T.1, b.l. 60).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 272/15(11) konstatuota, kad M. S. padaryti veido ir abiejų plaštakų nudegimai, 4 procentai II A, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1. b.l. 39)
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 271/15(11) konstatuota, kad A. B. padaryti daugybiniai veido ir rankų I-IIA-IIB nudegimai 3 procentų plote, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1. b.l. 42)
206-12-01 (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 63 už elektros ūkį atsakingu paskirtas inžinierius-energetikas A. B.. (t. 1. b.l. 86)
Nelaimingo atsitikimo tyrimą atlikę Valstybinės darbo inspekcijos specialistai 2015-10-30 nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatė, kad A. B. vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalėjo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau- SEEĮT), patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-10 ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių (toliau-EETET), patvirtintų LR energetikos ministro 202-10-29 įsakymu Nr. 1-211 reikalavimus. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad elektros energetikos inžinierius A. B. neturėjo įgaliojimų surašyti Nurodymą modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-404 0,4 kv elektros įrenginių remonto darbų vykdymui, nes įmonės vidaus tvarkomuoju dokumentu tokia teisė jam nebuvo suteikta, jis nebuvo paskirtas darbų vadovu. A. B. Nurodymas surašytas netiksliai, nepilnai užpildytas, surašytas, pažeidžiant SEEĮT ir EETET reikalavimus. 2014-03-25 AB „Vilkyškių pieninė“ atestavimo komisijos surašytu protokolu Nr. 46 L. P. suteikta VK kvalifikacijos grupė žemos įtampos įrenginių eksploatacijai laikytina nepagrįsta, nes energetikos darbuotojus gali atestuoti tik akredituotos įstaigos. Nelaimingo atsitikimo priežastys: elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose nebuvo užtikrinta dirbančių darbuotojų sauga ir sveikata, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės: darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta, brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui, darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai, darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-440 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimai nurodymų remonto darbų vykdymui: "0,4 kV skyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6-10 kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas"; elektros energetikos inžinierius A,B. surašydamas Nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, viršijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nesuteiktos. Tuo pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d., bei Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100, 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimai (t. 1. b.l. 46-47).
Iš "Nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnalo" matyti, kad 2015-07-18 15 val. A. B. davė pavedimą Nr. 1 dėl saugiklių keitimo bei padarė įrašą žurnale “VI-404 I-oje kondensatorių sekcijoje pakeisti perdegusius saugiklius; darbus atlikti atjungus valdymo grandinę kontaktorių“; brigados narys, dirbantis pagal pavedimą L. P. (t. 1. b.l. 82-83); 2015-07-18 A. B. surašė Nurodymą Nr. 1 dėl darbų elektros įrenginiuose nurodydamas, kad darbų vykdytojui, prižiūrinčiajam A. B. su 1 brigados nariu L. P. pavedama VL-404 pakeiti sugedusius saugiklius; į šynų sekcijos reaktyvinės galios kompensavimo įrenginio; darbą pradėti 2015-07-18 15 val. Operacijų atlikimas: 1. atjungti reaktyvinės galios kompensavimo įrenginio valiklį išimant saugiklius SFV1; 2. Nuimti apsauginį skydą; 3. Išimti perdegusius saugikliuos ir pakeiti naujais (t.1, b.l. 85).
A. B. byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos pagrindu atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Būtini šio nusikaltimo objektyvūs požymiai - tai veika, kilę pavojingi padariniai ir priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika šiuo atveju pasireiškia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu. Pavojingi padariniai – tai nelaimingas atsitikimas žmonėms, turtui, kilusi avarija ar kitokie sunkūs padariniai. Pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, teismas privalo spręsti, ar tų pareigų buvo laikomasi. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010,2K-221/2011 ir kt.).
Byloje įrodyta, kad A. B., būdamas darbdavio (duomenys neskelbtini), atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus. A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 str. 1 p., t.y. L. P., dirbančiam objekte ir esančiam jo žinioje, nesudarė saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad L. P. darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbo vietos neįrengė taip, kad joje dirbantis L. P. būtų apsaugotas nuo galimų traumų, jo darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose nebuvo užtikrinta dirbančių darbuotojų sauga ir sveikata, nes nebuvo taikytos pakankamos apimties, apsaugai nuo elektros srovės, organizacinės ir techninės priemonės: darbo vieta nebuvo tinkamai paruošta, brigados nariai nebuvo tinkamai instruktuoti darbų atlikimui, darbams atlikti buvo paskirti tinkamai neapmokyti reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojai, darbas buvo vykdomas nesilaikant Modulinės tranzitinės transformatorinės MTT VL-440 naudojimo instrukcijos 6 skyriuje Saugos reikalavimai nurodymų remonto darbų vykdymui: "0,4 kV skyde atlikti aptarnavimo ar remonto darbus galima tiktai išjungus galios transformatorius iš 6-10 kV pusės ir kilnojamuoju įžemikliu įžeminus 0,4 kV šynas"; elektros energetikos inžinierius A,B. surašydamas Nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 1, viršijo savo įgaliojimus, nes darbų vadovo teisės įmonės tvarkomuoju dokumentu jam nesuteiktos. Tuo pažeista Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100, 15 punkto, 20 punkto, 22 punkto, 39 punkto, 60 punkto ir 62 punkto reikalavimai.
Priežastinį ryšį tarp A. B. padarytų teisės pažeidimų ir kilusių sunkių pasekmių, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos įvykio vietos aplinkybės, nelaimingo atsitikimo darbe aktas, specialisto išvada Nr. M 763/15 (02 ). Byloje nustatyta, kad A. B. būdamas atsakingu už įmonės elektros ūkį, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, turėjęs sunkių padarinių – L. P. mirties, priežastimi.
A. B. atitinka baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo specialų subjektą, t. y. dirbdamas pas darbdavį (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už įmonės elektros ūkį. Neigiami ir sunkūs padariniai atsirado A. B. veikiant neatsargia kaltės forma, t. y. jam sąmoningai ir valingai tikintis lengvabūdiškai išvengti nusikalstamų pasekmių. A. B. padarytoji veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teisme nenustatyta. A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Pagrindų atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės – teismas nenustatė. A. B. padarė neatsargų nusikaltimą sukeldamas sunkias pasekmes, iki tol jis Lietuvoje nebuvo teistas (t. 2, b. l. 149), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 150), jis yra vedęs, dirbantis, gerai charakterizuojamas (t.2., b.l. 160). Įvertinus išdėstytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinti paskiriant kaltinamajam kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – piniginę baudą – jos dydį nustatant kaip atitinkamą (artimą) sankcijos vidurkiui.
Kaltinamojo atžvilgiu taikomas LR BK 64 ¹ str., nes baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P., R. P., B. P. pareiškė civiliniam atsakovui AB „Vilkyškių pieninė“ 120 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Civilinės ieškovės nurodė, kad 2015-07-18 remontuojant atsakovui AB „Vilkyškių pieninė“ priklausančią modulinę transformatorinę MTT VL-404, buvo sužalotas ieškovių tėvas ir sutuoktinis L. P., kuris nuo darbo metu patirtų traumų mirė ligoninėje 2015 m. liepos 25 d.
Civilinė ieškovė V. P. teisme nurodė, kad šeima neteko darbingo žmogaus, maitintojo. Sutuoktinio mirties dienai, dukrai Ritai buvo sukakę 21 metai, o dukrai B. buvo sukakę 18 metų, baigusi 11 klasių. Su sutuoktiniu L. P. santuokoje išgyveno 22 metus, gyveno labai darniai, jų šeima buvo darni ir tvirta. Leonas buvo labai bendraujantis žmogus, linksmas, paslaugus žmonėms, sąžiningas, nelinkęs kritikuoti kitą asmenį. Jai jis buvo pavyzdys. Šeimyniniai santykiai, su vaikais santykiai buvo labai geri. Dukros ir ji pati labai pergyvena dėl tėvo, sutuoktinio netekties. Po laidotuvių jos visos jaučiasi be galo blogai. Dukra B. iki šiol jaučia pasekmes dėl nervinio streso, gavosi nerviniai tikai, viso kūno traukuliai. Po šiai dienai ji yra gydoma, geria vaistus, juos išrašė gydytojas K.. Ji pati stengiasi su savimi susitvarkyti, jai labai padėjo tikėjimas dievu ir draugai.
Liudytoja J. K. parodė, kad P.šeimą pažįsta 17 metų. L. P. buvo darbštus ir kruopštus žmogus. Kiekvieną darbą atlikdavo susikaupęs ir su meile. Jis buvo kompanijos siela ir savo gera nuotaika visus užkrėsdavo. Labai gražiai dainuodavo, giedojo bažnyčios chore, dainavo vyrų ansamblyje. Labai mylėjo tėvynę, jautė pareigą ją ginti. Labai mylėjo savo šeimą, labai ja rūpinosi. Niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, nerūkė. Buvo atsakingas, pareigingas šeimos žmogus, patikimas, besilaikantis duoto žodžio.
Liudytojas G. P. parodė, kad L. P. buvo didelis Tėvynės patriotas. Jis buvo draugiškas, geranoriškas, atsakingas žmogus. Šeimoje santykiai buvo patys geriausi. Netektis ne tik šeimą yra paveikusi, bet ir aplinkinius.
Liudytoja V. N. parodė, kad L. P. pažinojo 23 metus. Leoną pažinojo kaip nuostabų žmogų, draugą, mylintį tėvą. Jis be galo buvo atsidavęs šeimai, mylėjo vaikus, žmoną. L. buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, patriotas. Daug laiko skyrė Lietuvos kariuomenės šauktinių pasiruošimui, krašto gynybai, šoko liaudies dainų ir šokių ansamblyje, giedojo bažnyčios chore.
Liudytoja V. P. parodė, kad L. buvo nuostabus žmogus. Krikščioniška ideali šeima. Jis užaugo didelėje 13 vaikų šeimoje. Jis dalyvavo chore, šokiuose, giedojo bažnyčios chore, buvo savanoris. Po jo mirties šeima sunkiai išgyvena.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnis, DK 250 straipsnis). Šiuo atveju darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Minėta, kad pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia.
CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau formuojama teismų praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir tėvai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs.
Nukentėjusiųjų V. P., R. P., B. P. nurodytos aplinkybės, liudytojų J. K., G. P., V. P., V. N. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji V. P. dėl sutuoktinio, nukentėjusiosios B. P., R. P. dėl tėvo mirties patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusiosios prarado artimą žmogų, su kuriuo jas siejo pastovūs artimi ir glaudus ryšiai, šilti santykiai ir kurio netikėta mirtis sukėlė ne tik dvasinį sukrėtimą ir skausmą bei dvasinius išgyvenimus, jos prarado sutuoktinio, tėvo nuolatinį rūpestį bei paramą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir priežasčių civilinėms ieškovėms buvo padaryta didelė neturtinė žala. Dėl sutuoktinio bei tėvo žūties nukentėjusiosios patyrė neapsakomai didelį stresą, itin neigiamą emocinį krūvį. Dėl to neapsakomai pergyveno ir pergyvena dabar, joms kilo labai dideli dvasiniai išgyvenimai.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiosioms kaltinamojo veiksmais sukeltus: dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – dėl įvykio nukentėjusiosios patyrė didžiulį skausmą netekę artimo žmogus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę ir jos formą (neatsargumas); į civilinio atsakovo, kaip juridinio asmens, turtinę padėtį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į tai, kad L.P. įmonės darbuotojų (kaltinamojo) charakterizuojamas teigiamai. Nustatant nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad V. P. nebuvo žuvusio sutuoktinio išlaikoma, yra darbinga, darbingos yra nukentėjusiosios R. P. ir B. P.. Nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina po 17 000 Eur., todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. Ši suma atitinka nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas ją vertina kaip teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus, nepatogumus. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji V. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme naudojosi advokato A. G. paslaugomis, kuriam sumokėjo 726 Eur. (t.3-4, b.l. 62). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš A. B. (BPK straipsnio 1 dalis).
2016-06-20 Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A.Saunoriaus nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą AB „Vilkyškių pieninė“, a.k. 277160980 turtui, esančiam Pagėgių sav. Vilkyškiai, P. L. g. 3, paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kontaktorius ir replės, saugomi Tauragės AVPK (t.1, b.l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui AB „Vilkyškų pieninė“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK297-298 str., 301-303 str.2d., 305 str.1d., 306 str., 307 str.1d., 7d.,
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL, t.y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių Eurų 80 ct) dydžio baudą.
Taikyti LR BK 64 ¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti 20 MGL, 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų litų 20 ct) baudą.
Išaiškinti A. B., jog baudą jis privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės (Tauragė, Stoties g. 25a ) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „Vilkyškių pieninė“ V. P. 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „Vilkyškių pieninė“ R. P. 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
B. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „Vilkyškių pieninė“ B. P. 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiosios V. P. naudai 726,00 Eur proceso išlaidų.
2016-06-20 Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A.Saunoriaus nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą AB „Vilkyškių pieninė“, a.k. 277160980 turtui, esančiam Pagėgių sav. Vilkyškiai, P. L. g. 3, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.
Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kontaktorius ir replės, saugomus Tauragės AVPK (t.1, b.l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui AB „Vilkyškų pieninė“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.