Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Indrei Gerčaitei, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vadovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu (direktoriumi), vertėsi nelegaliu darbu, kadangi nesilaikė norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos ir leido nelegaliai dirbti V. K..

Tuo G. K. nuo 2012 m. spalio 3 d. ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino. Parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-10-03 iki 2013-02-05 direktoriaus pareigose. Buvo vykdomi statybos darbai „(duomenys neskelbtini)“ administraciniame pastate. Tuo metu D. T. dirbo pagal sutartį montuotoju brigadininku. Nelegalaus darbo faktas teisminėje praktikoje yra įrodinėjamas pagal objektyviuosius požymius. Turi būti darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl darbo, jo pobūdžio, atlyginimo. Šiuo atveju jokių šių požymių nėra, susitarimo tarp jo ir V. K. nebuvo. V. K. nurodė, kad nėra jo matęs. Negali būti susitarimo dėl nelegalaus darbo tarp nepažįstamų žmonių.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-10-20 iki 2013-01-29. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Norėjo įsidarbinti ir kalbėjo su M. M., kuris nuvežė ir parodė darbo vietą, supažindino su brigados nariais. Susitarė dėl minimalaus atlyginimo, žadėjo mokėti 850 Lt. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte. Darbo laikas buvo nuo 9 iki 16 val. Už darbą jam sumokėjo tik 500 Lt, neatsiskaitė už 2 mėnesius. Tik tada sužinojo, kad jis oficialiai nebuvo įdarbintas ir kreipėsi į darbo inspekciją.

Liudytojas V. F. parodė, kad jis su V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. spalio vidurio iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos. Jis buvo oficialiai įsidarbinęs, o dėl V. K. – nežino. V. K. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame už (duomenys neskelbtini) montuotoju, dirbo nuo 8 iki 17 val., po to išėjo iš darbo, nes jam nesumokėjo atlyginimo už 3 mėnesius. Jį į darbą priėmė M. M..

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir G. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), G. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo visai neseniai iki nustatyto nelegalaus darbo fakto. Fiziškai negalėjo kontroliuoti viso darbo proceso, kadangi už darbuotojų priėmimą ir jų priežiūrą buvo atsakingas kitas asmuo – akcininko atstovas. Nurodytu laikotarpiu buvo įdarbinti 6 nauji darbuotojai, todėl vieno darbuotojo neįdarbinimą galima laikyti žmogiškąja klaida arba aplaidumu (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad G. K. pažeidė darbo kodekso nuostatas, nes leido nelegaliai dirbti V. K.. V. K. savo paaiškinime VDI Kauno skyriui nurodė, kad nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. sausio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aliumininių konstrukcijų montavimo pagalbinio darbininko pareigose naujai statomame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, Kaune, prie (duomenys neskelbtini). V. K. nurodė, kad darbo sutarties pasirašęs nebuvo, dirbo nuo 9 val. iki 16 val., buvo susitarta dėl 850 Lt dydžio darbo užmokesčio. VDI Kauno skyriuje taip pat gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų D. T. ir V. F. paaiškinimai. D. T. nurodė, kad nuo 2012 m. spalio pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte - „(duomenys neskelbtini)“ administraciniame pastate, kartu su juo dirbo V. K., kuris atliko aliuminio konstrukcijų montavimo pagalbinius darbus. V. K. minėtame statybos objekte dirbo iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos. V. F. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. vasario 12 d. montuotojo pareigose. Taip pat nurodė, kad V. K. kartu su juo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos. Remiantis integracijos su SoDra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo-užklausos rezultatais apie V. K. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (b. l. 4-5), V. K. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. sausio 29 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aliumininių konstrukcijų montavimo pagalbiniu darbininku naujai statomame UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, Kaune, prie (duomenys neskelbtini). V. K. nurodė, kad darbo sutarties pasirašęs nebuvo, dirbo nuo 9 val. iki 16 val., buvo susitarta dėl 850 Lt dydžio darbo užmokesčio. Dėl visų darbo sąlygų tarėsi su įmonės vadovu M. M. (b. l. 6, 7), D. T. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2012 m. spalio pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte - „(duomenys neskelbtini)“ administraciniame pastate, kartu su juo dirbo V. K., kuris atliko aliuminio konstrukcijų montavimo pagalbinius darbus (b. l. 8), V. F. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. vasario 12 d. montuotoju. V. K. kartu su juo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio pabaigos (b. l. 9), M. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2013-04-02 jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu. Nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. įmonės vadovui bei akcininkui padėjo kaip patarėjas - konsultantas atliekant statybų darbus objekte „(duomenys neskelbtini)“. Jis nedirbo, tik patarinėjo, jokio darbo užmokesčio negavo. Su V. K. jis pažįstamas, tačiau į darbą jo nepriėmė, jokių darbo sutarčių nepasirašinėjo, nes jis nėra įmonės vadovas ar asmuo, įgaliotas atlikti tokius veiksmus (b. l. 10), SoDra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo-užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad apie V. K. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (b. l. 11), VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2012-10-17 yra G. K. (b. l. 12-13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)648/2012).

G. K. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jo parodymai yra nenuoseklūs, kaip matyti iš byloje esančio pirminio rašytinio paaiškinimo, G. K. neneigė savo kaltės, nurodė, kad nurodytu laikotarpiu buvo įdarbinti 6 nauji darbuotojai, todėl vieno darbuotojo neįdarbinimą galima laikyti žmogiškąja klaida arba aplaidumu, tačiau apklausiamas teismo posėdyje jis pakeitė parodymus, pažeidimo nepripažino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K. argumentai apie tai, kad nėra jokių objektyvių pažeidimo požymių, nes nebuvo susitarimo dėl nelegalaus darbo tarp jo ir V. K., atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas LR ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012).

Nagrinėjamu atveju G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu (direktoriumi), buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą ir pažeidė šią savo pareigą, neužtikrindamas, jog darbuotojui V. T. būtų leista dirbti tik sudarius su juo rašytinę darbo sutartį ir apie jo įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. būtų paskyręs įsakymu M. M. atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, byloje nera. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. sausio 29 d., t. y. kai V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje nedirbo, įsidarbino tik nuo 2013 m. balandžio 2 d.

Bendrovės vadovo pareiga yra užtikrinti, kad bendrovės darbuotojų darbas būtų legalus. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu (direktoriumi), vertėsi nelegaliu darbu, nes leido nelegaliai dirbti V. K., kuris dirbo įmonėje ilgiau nei 3 mėnesius, gavo 500 atlyginimą. G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., jis kaltas ir baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie G. K. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. K. skirtina bauda, numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6401, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinį skyrių (Aušros g. 44, Kaunas).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.