- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- A2.2.-7955-295/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07256-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- H. R.
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė), direktorė H. R., laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., būdama atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir nors UAB „LE Mažoji Ragainė“ buvo skolinga biudžetui, tačiau ji, neatsiskaičiusi pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, mokėjo kitiems kreditoriams už Bendrovei suteiktas paslaugas, atsiskaitinėjo su tiekėjais, taip pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus teises, ir tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu H. R., nors ir pareiškusi, kad ji dėl padaryto pažeidimo nekalta, tačiau duodama paaiškinimus teismui apie jai inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybes, savo kaltę jai inkriminuojamu pažeidimu iš esmės pripažino, patvirtinusi, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pirmoje eilėje atsiskaitydavo su Bendrovės darbuotojais, po to, mokėdavo už Bendrovei suteiktas paslaugas ir atsiskaitydavo su tiekėjais, o tik tada, jeigu likdavo lėšų, ji atsiskaitydavo su biudžetu. Tačiau H. R. teigimu, tyčios pažeisti įstatymus ji neturėjusi, o taip atsitiko dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties ir apyvartinių lėšų trūkumo. H. R. nuomone, jeigu ji pirmoje eilėje būtų atsiskaičiusi su valstybe, o tik vėliau su Bendrovės darbuotojais ir kitais kreditoriais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų ištikęs bankrotas, o dauguma Bendrovės darbuotojų, kurie yra puikūs specialistai, taptų bedarbiais. Taip pat H. R. teismo posėdžio metu pareiškė, kad šiuo metu su Valstybine mokesčių inspekcija yra pasiektas susitarimas dėl visų privalomų mokesčių mokėjimo, kuris yra vykdomas tinkamai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos H. R. atstovas prašė administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės atžvilgiu nutraukti, kadangi ji nepadarė jokio pažeidimo ir nepažeidė civilinės teisės įstatymais numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Savo poziciją administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas grindė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pateiktu Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 2-13964 teikto Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 50⁵, 50⁶ straipsniais bei 224, 226 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, iš kurio turinio, atstovo nuomone, galima spręsti apie ATPK papildymo 50⁶ straipsniu, paskirtį ir tikslus, kurie neatitinka H. R. padarytos veikos, todėl negali būti inkriminuojamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės teigimu, H. R. padarytas pažeidimas yra įrodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo medžiaga, iš kurios turinio matyti, kad operatyvus patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis. Operatyvaus patikrinimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė H. R., būdama atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pagal kurį numatyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. Bendrovės direktorė H. R. kaip atsakingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė įstatymuose nustatytos atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį laikytina kreditorių teisių pažeidimu, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę H. R. administracinėn atsakomybėn ir paskirti jai įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Teismas mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės H. R. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta administracinė atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, traktuotina kaip blanketinė, t.y. šio pažeidimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administraciniu teisės pažeidimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamos H. R. atstovas teismo prašė nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą vadovautis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, tačiau teismas mano, kad šiuo įstatymu vadovautis nėra jokio pagrindo, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo paskirtis yra reglamentuoti įmonių bankroto procesą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra nėra pradėta, todėl šis įstatymas UAB „LE Mažoji Ragainė“ veiklos nereguliuoja. Spręsdamas klausimą dėl H. R. administracinės atsakomybės, teismas nesivadovauja ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pateiktu Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 2-13964 teikto Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 50⁵, 50⁶ straipsniais bei 224, 226 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, kadangi teismas mano, kad įstatymo projekto aiškinamasis raštas neturi ir negali turėti jokios įtakos priimto įstatymo taikymui ir teisminei praktikai.
Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Taip pat CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė H. R., būdama atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis įstatyme (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte) numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. H. R. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė H. R.. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gegužės 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais (b.l. 4-59), kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, todėl teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė H. R., laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., būdama atsakingu asmeniu už Bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė H. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
H. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji, duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos - teisių pažeidimo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai papasakojo apie pažeidimo padarymo priežastis ir aplinkybes.
ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teisingumo principas reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-29-2013; 2AT-36-2013).
Skirdamas nuobaudą H. R., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes – sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį 2013-2014 metais, taip pat į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad ji bendradarbiavo su Bendrovės veiklos operatyvų patikrinimą atlikusiais pareigūnais ir ėmėsi veiksmų pašalinti nustatytiems pažeidimams, bei į tai, kad pažeidimas nebuvo tyčinis, kuriuo buvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, o padarytas susiklosčius sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai ir siekiant išvengti Bendrovės nemokumo, todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių ir gaunamų pajamų dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriant pažeidėjai mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,
nutaria:
H. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 700 € (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.