- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- I-3946-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00446-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 1 lokalinio sektoriaus 2 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Teigė, kad nuteistiesiems tenkantį plotą mažino patalpoje buvusių baldų užimamas plotas. Patalpoje nebuvo įmanoma judėti, fiziškai pailsėti. Reiškė pretenzijas dėl stalo dydžio, tvirtino, kad jis buvo per mažas, todėl prie stalo trūko vietos, teko valgyti atšalusį maistą. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo karšto vandens. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, didelį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija, atsiliepime į skundą (b. l. 9–14) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 1 lokalinio sektoriaus 2 būrio 4 bendrabučio tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 30,80 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,43 kv. m. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta judėjimo laisvė, taip pat teigė, kad ne visos gyvenamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojoje patalpoje tenka daugiau laisvo ploto. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundų dėl inventoriaus trūkumo ar netinkamos maisto temperatūros nebuvo gauta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl blogų gyvenimo sąlygų sukeltų psichologinių išgyvenimų, taip pat į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiksmais laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 15 d. jį kalinant Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus 2 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje kankinančiomis, nežmoniškomis, sąlygomis, t. y. pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesant įrengtos karšto vandens tiekimo sistemos, neaprūpinus gyvenamosios patalpos tinkamo dydžio stalu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo, tvirtindamas, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė joje buvę baldai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Pareiškėjo ir atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 5, 16–17), pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 15 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje 2 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 30,80 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko – 3,42 kv. m gyvenamojo ploto.
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpoje tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl per mažo stalo gyvenamojoje patalpoje.
Nuteistųjų aprūpinimą baldais bei minkštuoju inventoriumi ginčo laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintos 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, kuriose reikalavimų stalo dydžiui (matmenų) nėra įtvirtinta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl ginčo patalpoje buvusio stalo dydžio, negalėjimo prie jo pavalgyti, valgomo atšalusio maisto ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo, jo keliamų nepatogumų atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su karšto vandens tiekimo sistemos nebuvimu gyvenamojoje patalpoje.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Reikalavimo įrengti karšto vandens tiekimo sistemą gyvenamosiose patalpose minėtoje Higienos normoje nėra įtvirtinta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo gyvenamojoje patalpoje atmestinos kaip nepagrįstos.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos (ginčo ribose) vertinamuoju laikotarpiu atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.