Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1411-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
2S-1411-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
K. T.
Atsakovas
R. L., K. Z.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1411-302/2010 Procesinio sprendimo kategorijos
106.4; 121.21(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovams R. L. , K. Z. dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K.T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 27), prašydama priteisti iš atsakovo R. L. dukros G. T. susidariusią 21 100 Lt išlaikymo skolą.

Teismas, priėmęs ieškinį, tačiau nustatęs, kad jis turi trūkumų, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad ieškovė nenurodo jokių teisinių normų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Be to, ieškinyje ji nenurodo tinkamo ieškinio dalyko, kadangi iš ieškinio matyti, kad išlaikymas dukrai priteistas teismo sprendimu, kuris įsiteisėjęs, taigi jo nevykdymo atveju su vykdomuoju raštu reikia kreiptis į antstolį. Be to, teismas nurodė, kad iš ieškovės nurodytos civilinės bylos matyti, kad atsakovas Lietuvoje negyvena ir sprendimas Lietuvoje negali būti vykdomas, ieškovė nenurodo, ar ji kreipėsi su teisėjos paruoštais dokumentais į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad dokumentai būtų persiųsti į Ukrainos Respubliką dėl sprendimo pripažinimo. Teismas taip pat nurodė, kad iš pateiktų banko išrašų teismui yra pagrindo manyti kad išlaikymas pervedamas savanoriškai.

Šalies argumentai

Ieškovė K.T. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų R. L. ir K. Z. 21 100 Lt žalą, atsiradusią dėl netinkamo prievolių išlaikyti vaiką įvykdymo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį dėl vaiko išlaikymo susidariusios skolos priteisimo nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, priežasčių, kodėl ji negali jų pašalinti, nenurodė. Teismas nurodė, kad nagrinėjant šeimos bylas turi būti taikomos Civilinio kodekso 3 knygos nuostatos, nes ieškovės patikslintas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų prievolių išlaikyti vaiką vykdymo, priteisimo, grindžiamas Civilinio kodekso XXII skyriaus normų pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovė K.T. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais, kad jos ieškiniui negali būti taikomos 3 knygos normos. Nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdo teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas dukrai. Kadangi atsakovas Ukrainoje gyvena nelegaliai, laikytina, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje pagal paskutinį žinomą jo adresą. Atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda, nes jis yra kaltas dėl netinkamo prievolių vykdymo, dėl ko atsirado žala.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 135 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui, todėl esant tokioms ieškinyje nurodytoms aplinkybėms teismas turėjo atsisakyti priimti tokį ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme pagal ginčo teisenos taisykles vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p., nes įsiteisėjus teismo sprendimui jis turi būti vykdomas pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio priėmimo klausimą, taikymo klaidą, dėl ko nepagrįstai priėmė ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.), o priėmęs – nenutraukė bylos (Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 p.), toks procesinės teisės normos pažeidimas nėra esminis, o teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams šalinti ir ieškovei jų tinkamai nepašalinus, iš esmės teisingai, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 11 p., šis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie pirmiausia siejami su tinkamos ieškovo teisės kreiptis į teismą realizavimu, ir kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 1-3 punktai). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 d.). Nustačius, jog pateikto procesinio dokumento (šiuo atveju – ieškinio) forma ir turinys neatitinka jiems keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui parengiamojoje stadijoje nustačius, kad ieškovės ieškinys yra su trūkumais ir nustačius terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti, kad ji tinkamai suformuluotų ieškinio dalyką bei ieškinio pagrindą, o ieškovei šalinant trūkumus bei pateikiant teismui patikslintą ieškinį, kuriame buvo pakeistas ne tik ieškinio dalykas, tačiau ir ieškinio pagrindas, nes, ieškovei pradiniame ieškinyje prašant priteisti iš atsakovo R. L. dukrai susidariusią 21 100 Lt išlaikymo skolą (ieškinio dalykas), nurodant tokias faktines aplinkybes, kad atsakovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus teikti dukrai įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą (ieškinio pagrindas), o patikslintame ieškinyje jai prašant priteisti iš atsakovų R. L. ir K. Z. 21 100 Lt žalą, atsiradusią dėl netinkamo prievolių išlaikyti vaiką įvykdymo (ieškinio dalykas), ji nurodė skirtingas faktines aplinkybes apie tai, kad vaikui buvo padaryta žala (nuostoliai), kuri atsirado atsakovui netinkamai vykdant vaiko išlaikymo pareigą, be to, atsakovo atstovui netinkamai vykdant atsakovo pavedimą mokėti šalių vaikui išlaikymą (ieškinio pagrindas), teismas pagrįstai nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovė teismo nustatytų trūkumų tinkamai nepašalino, nes pareiškė iš esmės naują ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, abiejų ieškinio elementų keitimo, esant priimtam teisme ieškiniui, įstatymas nenumato, todėl ieškovei šalinant trūkumus ir pateikus teismui ieškinį, kuriame pakeistas tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovės ieškinį dėl vaiko išlaikymo susidariusios skolos priteisimo nenagrinėtu.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei, siekiančiai tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą, kad būtų apgintos, jos manymu, pažeistos teisės, siūlytina Civilinio proceso kodekso 161 straipsnio 1 d. pagrindu pasinaudoti profesionalia teisine pagalba surašant ieškinį ir vesti bylą per atstovą, siekiant užsitikrinti tinkamesnę ir kvalifikuotą subjektinių teisių gynybą (Civilinio proceso kodekso 51 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis