Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apeliaciniu skundu, paduotu per Šiaulių apskrities VPK ir adresuotu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6909-2021. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2021 m. rugpjūčio 30 d. A. Š. skundą persiuntė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

Telšių apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui pagal teismingumą motyvuodamas tuo, kad ANK 622 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Šiaulių apskrities VPK buvimo vieta yra Šiauliuose, Aušros al. 19, todėl konstatuota, jog šį skundą turi nagrinėti institucijos buvimo vietos, tai yra Šiaulių apylinkės, o ne Telšių apylinkės teismas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama išspręsti ginčą dėl šios administracinio nusižengimo bylos teismingumo. Teisėjos įsitikinimu, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nurodytas argumentas tai, kad institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, yra nepagrįstas, o byla nėra teisminga Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartyje akcentuojama, kad būtina vadovautis ANK 628 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, tai yra tuo, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties matyti, kad ginčas kilo dėl ANK 622 ir 628 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių administracinių nusižengimų bylų ir skundų dėl institucijų nutarimų teismingumo taisykles, taikymo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja ginčų dėl administracinių nusižengimų bylų teismingumo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad esant teisės spragoms, jas įmanoma užpildyti naudojant teisės analogiją, Konstituciją, bendruosius teisės principus, kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-429/2007), todėl šiuo atveju ginčas dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. II-187-990/2019 turi būti sprendžiamas taikant teisės analogiją, tai yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu, reglamentuojančiu teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimą.

Kaip minėta, šioje administracinio nusižengimo byloje A. Š. skundžia Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, jog jis 2021 m. birželio 1 d. 14.49 val. Telšių rajono savivaldybėje, Telšiuose, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tai yra mobilaus ryšio telefonu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punktą.

Telšių apylinkės teismo teisėjos nutartyje, kuria ši byla persiųsta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, remiamasi ANK 622 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Tačiau, laikantis šiuo klausimu suformuotos nusistovėjusios teismų praktikos, toks minėtos procesinės teisės normos – ANK 622 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas, sprendžiant šios administracinės nusižengimo bylos teismingumo klausimą, yra per siauras.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. 2ATP-2-1076/2020), apibendrinančioje teismų praktiką šiuo klausimu, pažymėta, jog ANK 622 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, turi būti vertinama sistemiškai kartu su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinių nusižengimų bylų teismingumo taisykles. Šiuo atveju – su ANK 628 straipsnio 1 dalyje numatyta taisykle, jog apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. Šioje nutartyje pažymėta, kad teismingumo taisyklės reguliuoja bylų paskirstymo teismams tvarką, o teismų veiklos teritorijos skirtos reguliuoti teismų darbo krūvius. Būtent todėl ANK 628 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kad apylinkių teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal nusižengimo padarymo vietą. Be to, pažymėta, kad institucijos buvimo vieta negali būti siejama su institucijos buveine, todėl ir ANK 622 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucijų buvimo vieta yra siejama ne su institucijų buveine, o su institucijos jai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo (veiklos teritorija) bei administracinio nusižengimo padarymo vieta.