Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Psyops Constructions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Otnis“ ieškinį atsakovui UAB „Psyops Constructions“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Psyops Constructions“ priešieškinį ieškovui UAB „Otnis“ dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje nebuvo numatyti darbų atlikimo ir vykdymo terminai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog rangos sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog rangovas darbus pradeda 2013 m. gruodžio 3 d. ir baigia 2013 m. gruodžio 13 d. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad apeliantui pasirašius atliktų darbų aktą, jis patvirtino, jog darbai buvo atlikti laiku. Apeliantas nurodo, jog įstatymas nenumato teisės atsisakyti priimti atliktus darbus vien dėl to, kad rangovas pavėluotai juos atliko.

Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 67,09 Lt delspinigių, kadangi apeliantas nepraleido sumokėjimo termino, todėl jam nėra pareigos mokėti minėtus delspinigius.

Pasisakydamas dėl 726 Lt įskaitymo už vagonėlių nuomą teisėtumo, teismas nurodė, kad ieškovas nebuvo sudaręs su atsakovu vagonėlių nuomos sutarties, o rangos sutartimi šalys nesusitarė dėl vagonėlių nuomos, jos termino ir nuomos kainos. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių vagonėlių nuomos faktinius santykius tarp šalių bei ieškovo prievolę sumokėti atsakovo nurodyto dydžio nuomos mokestį. Rangos sutarties 6.3.3 punkte numatytas rangovo įsipareigojimas savo lėšomis organizuoti savo darbuotojų vežimą į darbo vietą ir iš darbo vietos, jų išlaikymą, aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, specialia apranga, medicinine pagalba ir pan., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas šios prievolės nevykdė ar kad šios prievolės vykdymą už atitinkamą užmokestį būtų perėmęs apeliantas. Taigi, akivaizdu, kad vagonėlių nuomos teisiniai santykiai yra kildinami iš rangos sutarties 6.3.3. punkto bei PVM sąskaitos-faktūros MER Nr. 03475, neatsirado ir atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 726 Lt sumai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 str. 1 d. apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 str.), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 str.), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 str.). Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Nagrinėjamu atveju, ieškovas UAB „Otnis“ ir apeliantas UAB ,,Psyops Constructions“ 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti Muitinės sandėlio 3 pastato, esančio Terminalo g. 8 Vaidotų gelež. st., mūrinių sienų ir pertvarų įrengimo darbus, o apeliantas sumokėti už atliktus darbus (1 t., b. l. 4).

Pridavęs aukščiau nurodytus darbus, ieškovas ir toliau vykdė mūrijimo darbus. Kadangi sutartimi buvo sulygta tik dėl laikančiųjų sienų mūro kainos, tai yra dėl 48,66 Eur (168 Lt) už kubinį metrą, ieškovas su apeliantu žodžiu susitarė dėl 72,41 Eur (250,00 Lt) kainos už pertvarų mūro kubinį metrą. Baigęs darbus, ieškovas 2014 m. sausio 13 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 14/01-1, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, išpildomąją dokumentaciją ir 2014 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą OTN Nr. 091 1 902,89 Eur (6 570,30 Lt) sumai. Visus nurodytus dokumentus pasirašė UAB ,,Psyops Constructions“ laikinai direktoriaus pareigas ėjęs, projektų vadovas A. J..

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bei atliktų darbų aktų matyti, jog ieškovas atliko Muitinės sandėlio 3 pastato mūrinių sienų ir pertvarų įrengimo darbus. Ieškovo 2014 m. gruodžio mėn. ir sausio mėn. atliktus darbus UAB ,,Psyops Constructions“ laikinai direktoriaus pareigas ėjęs projektų vadovas A. J. priėmė, pasirašydamas 2014 m. sausio 13 d. atliktų darbų aktą Nr. 14/01-1, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, išpildomąją dokumentaciją ir 2014 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą OTN Nr. 091 1 902,89 Eur sumai, kurią apeliantas pagal sutarties 5.1 punktą turėjo sumokėti per penkias kalendorines dienas nuo atsiskaitymo dokumentų pasirašymo dienos, tačiau apeliantas šios sumos, bylos duomenimis, nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į advokato R. P. kontorą, kuri išsiuntė apeliantui raginimą sumokėti susidariusią skolą iki 2014 m. vasario 12 d. Tuo tarpu, apeliantas 2014 m. vasario 10 d. raštu informavo ieškovą ir jo atstovą, jog jis sutinka apmokėti 1 519,79 Eur (5 247,54 Lt) dydžio sumą, tačiau nesutinka su 2014 m. sausio 13 d. atliktų darbų aktu, kuriame nurodyta suma viršija 940,55 Eur (3 247,54 Lt) dydžio sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atliktų darbų perdavimas-priėmimas yra dvišalis sandoris, kuriuo patvirtinamas prievolės atlikti darbus tinkamas įvykdymas, todėl įstatymas numato, jog darbų priėmimas perdavimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, tiek specialiosiose, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius (CK 6.662, 6.694 str.). Pagal abiejų CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas, nesutikdamas su ieškovo atliktų darbų aktais, turėjo pareigą juos ginčyti, todėl jam teko pareiga įrodyti aktų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, tai, kad apeliantas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė ieškovui pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, patvirtina, jog darbų atlikimo ir perdavimo terminas ieškovo nebuvo praleistas. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas ir ieškovas 2014 m. sausio 17 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, su kuriame nurodyta skola (8 570,30 Lt) apeliantas sutiko, ką patvirtina apelianto parašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, pasirašydamas minėtą aktą, sutiko su susidariusia skola ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir terminų neturėjo. Apelianto argumentas, jog įstatymas nenumato apelianto pareigos atsisakyti priimti darbus dėl to, kad ieškovas juos atliko praleisdamas terminą, nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal CK 6.652 str. 4 d., jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Tačiau šiuo atveju užsakovui tenka pareiga įrodyti, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Nagrinėjamu atveju, apeliantas tik nurodė, jog dėl netinkamai ieškovų vykdomų darbų apeliantas patyrė tiesioginių nuostolių, kurie sudaro 807,11 Eur (2 786,78 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nagrinėjamu atveju minėtas argumentas iš esmės neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Atkreiptinas dėmesys, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Formuodamas vieningą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų: skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, vienarūšiai, apibrėžti ir, žinoma, galiojantys bei vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog jo pareiškimų apie įskaitymą pateikimo metu egzistavo atsakovo reikalavimo teisė į ieškovą įskaitymo sumai (210,26 Eur (726 Lt)). Taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nebuvo sudaręs su atsakovu vagonėlių nuomos sutarties, o rangos sutartimi šalys nesusitarė dėl vagonėlių nuomos, jos termino ir nuomos kainos, priešingai, pastarojoje buvo numatyta tik rangovo pareiga savo lėšomis organizuoti savo darbuotojų vežimą į darbo vietą ir iš jos, jų išlaikymą, aprūpinimą ir kita. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo sudaryta vagonėlių nuomos sutartis bei neįrodė ieškovo pareigos sumokėti apeliantui jo reikalaujamą sumą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas nevykdė savo pareigos, tai yra nesirūpino savo darbuotojais, jų aprūpinimu, išlaikymu ir kita.

CK 6.38 str. yra numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.258 str. įstatymai ar sutartys gali numatyti, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, kaip buvo minėta anksčiau, kreipėsi į advokatų kontorą, kuri apeliantą informavo apie susidariusį įsiskolinimą, kurį jis buvo įpareigotas sumokėti iki 2014 m. vasario 12 d., tai yra per septynias dienas, tačiau pastarasis savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ieškovo elgesį kaip nesąžiningą, kadangi ieškovas tarp šalių kilusį ginčą visų pirmą siekė išspręsti ne teismine tvarka. Be to, atmestinas apelianto argumentas, jog iš apelianto nepagrįstai priteista 19,43 Eur (67,09 Lt) delspinigių už termino skolai sumokėti praleidimą, kadangi pagal rangos sutarties 5.1 punktą apeliantas už priimtus darbus privalėjo atsiskaityti per penkias kalendorines dienas nuo atsiskaitymo dokumentų pasirašymo dienos, o uždelsęs atsiskaityti, įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skaičiuotini delspinigiai sudaro: už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. kovo 14 d. – 4,63 Eur (16,00 Lt), o už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. kovo 14 d. – 14,80 Eur (51,09 Lt), iš viso delspinigių suma yra 19,40 Eur (67,09 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto 19,40 Eur (67,09 Lt) dydžio delspinigius, o sutikti su apelianto argumentais, jog minėti delspinigiai buvo priteisti nepagrįstai arba apeliantas iš esmės neturi pagrindo jų mokėti, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Apelianto apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nėra priteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Ieškovas prašė iš apelianto priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 150 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais, bylos sudėtingumu bei advokato darbo ir laiko sąnaudomis, sprendžia, jog prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apelianto UAB „Psyops Constructions“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Psyops Constructions“ (į. k. 302677395) ieškovo UAB „Otnis“ (į. k. 125325928) naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.