Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-09-06 · Civilinė byla Nr. 2S-583-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-06
Bylos Nr.
2S-583-278/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
I. V.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-583-278/2011

Teisėjas A.Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02799-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 104;119.11;121.14;121.21; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. birželio 28 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-3693-837/2011 pagal S. D. ieškinį atsakovei I. V., institucijoms, teikiančioms išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. D. nurodė, kad su atsakove I. V. nebuvo sudaręs santuokos, tačiau gyvenant kartu 2004-06-11 gimė sūnus B. D., kuris gyvena su motina. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-24 įsakymu iš jo priteistas išlaikymas sūnui, tačiau bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatyta. Teigia, kad atsakovė draudžia vaikui matytis su juo. Prašė teismą nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi B. D.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas 2011-06-28 nutartimi S. D. ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovo nurodytu adresu procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti, o ieškovui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir šį terminą pratęsus, S. D. jokių patikslintų duomenų apie atsakovės buvimo vietą nepateikė, procesinių dokumentų įteikimo per antstolius būdo neišnaudojo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. D. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2011-06-28 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti teismui. Nurodo, kad priėmus nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, jis rinko papildomus duomenis apie atsakovės galimas gyvenamąją ir darbo vietas. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM gautoje pažymoje atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta tokiu pačiu adresu, kurį jis nurodė ieškinyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenis apie asmens darbo vietą teikia tik teismui pareikalavus. Teigia, kad negalint patikslinti atsakovės gyvenamosios ir darbo vietų, teismas įpareigojo pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą, numatytą CPK 117, 129, 130 straipsniuose. Nurodo, kad kuratorių paskirti byloje nėra galimybės, nes jokie artimi atsakovės giminaičiai ar kiti asmenys jam nėra žinomi. Mano, kad nėra privaloma pirmiau bandyti dokumentus įteikti per antstolį, o tik paskui rinktis viešo paskelbimo būdą, nes antstolis turėtų tas pačias galimybes įteikti atsakovei dokumentus kaip ir teismas. Nurodo, kad prašė teismo įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, tačiau, priimdamas ginčijamą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, teismas nemotyvavo kodėl atsisakė tenkinti šį prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (CPK 117 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007). Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalis, fiziniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami jiems asmeniškai gyvenamojoje ar darbo vietoje. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad atsakovei teismo išsiųstas ieškinys ir jo priedais nebuvo įteikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011-05-16 nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti faktinę atsakovės gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą arba pasirinkti kitą įstatyme numatytą galimą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (b.l. 18, 21). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas S. D. informavo teismą, jog kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyrių bei į Gyventojų registro tarnybą, bendravo su atsakovės kaimynais, tačiau kita gyvenamoji ar darbo vieta, nei nurodyta ieškinyje, nepaaiškėjo bei prašė teismo leisti atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešojo paskelbimo būdu (b.l. 27). Tai, kad ieškovas ėmėsi priemonių nustatyti atsakovės gyvenamąją ir darbo vietas patvirtina Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašas apie asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus raštas (b.l. 28-31). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog palikdamas ieškinį nenagrinėtu teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovas jokių patikslintų duomenų apie atsakovės buvimo vietą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neišnaudojo procesinių dokumentų įteikimo per antstolius būdo, tačiau 2011-05-16 nutartyje teismas ieškovui nurodė, jog nesant galimybės nustatyti atsakovės buvimo vietą, procesinius dokumentus jis turi teisę įteikti kitu, ieškovo pasirinktu būdu – per antstolį, nepavykus procesinių dokumentų įteikti per antstolį, pateikti prašymą paskirti kuratorių ar įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu. Teismas nurodė, kad ieškovui pasirinkus procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, prašyme turi būti nurodyta, kodėl jis atsisako kitų, įstatyme numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Prašydamas procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, ieškovas teismui nurodė, kad išnaudojo galimybes nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, nes ne tik užklausė aukščiau nurodytas valstybės institucijas, tačiau bendravo su atsakovės kaimynais, kurie nurodė, jog I. V. yra išvykusi į užsienį. Aplinkybę, jog atsakovė galimai yra išvykusi iš šalies, iš dalies patvirtina ir Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys teismui, todėl neatmestina jog apelianto teiginys, kad įteikti procesinius dokumentus antstoliui taip pat būtų buvę sudėtinga, yra pagrįstas (b.l. 15). Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nenurodė priežasčių kodėl neprašoma skirti byloje kuratorių, nesikreipta į antstolius, kurias S. D. nurodė atskirajame skunde, tačiau įvertintina jog nagrinėjama byla yra priskiriama šeimos bylų kategorijai, kuriai nagrinėti nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nes byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga, todėl teismas, gavęs ieškovo papildomus dokumentus privalėjo spręsti prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ėmėsi priemonių per nustatytą terminą patikslinti ieškovės gyvenamąją vietą, nepraleidęs nustatyto termino pateikė prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. birželio 28 d. nutartį naikinti ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė