- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1492-966/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. M. 2015-05-16 apie 21.00 val., namuose esančiuose, Kauno raj. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine A. M., metu, tyčia, rankos delnu sudavė jai į dešinį žandą, taip ją mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2015 m. gegužės 16 d. sutuoktinės nemušė, gal ir buvo koks konfliktas, tačiau gal tik žodinis, ar buvo tada neblaivus, neatsimena. Sutuoktinė jį nepagrįstai kaltina, mano, kad visas turtas yra jos, nori su juo skirtis, nori jį uždaryti į psichiatrijos ligoninę.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinimasis A. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:
- nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. jos sutuoktinis buvo neblaivus, gėrė jau dieną prieš tai, buvo agresyviai nusiteikęs, kalbant telefonu grasino. Jai parėjus namo virtuvėje ėmė prie jos kabinėtis, vadinti necenzūriniais žodžiais, klausė: „ar pati nusirengsi, ar tave nurengti?“, tada griebė tempti už plaukų, rankomis suėmė už kaklo, pakratė, paleidęs rankos delnu sudavė per dešinį skruostą, ji išsigandusi pabėgo iš namų. Dėl sutuoktinio veiksmų jai skaudėjo, tačiau smurto žymių nesimatė. Įvykio metu dukra buvo namuose, bet virtuvėje jie su sutuoktiniu buvo vieni. Policiją iškvietė tik pirmadienį, kadangi šeštadienį manė, kad sutuoktinis išsiblaivys ir bus viskas gerai, tačiau šis ir toliau gėrė, pirmadienį ėmė kibti prie dukters, plūdo šią necenzūriniais žodžiais, išvarė šią iš namų. Ji manė, kad sutuoktinis vėl gali smurtauti, todėl labai išsigando ir iškvietė policiją. Jokio turto su sutuoktiniu nesidalina, dėl santuokos nutraukimo nėra kreipusis;
- liudytoja I. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. jos tėvas A. M. namuose buvo neblaivus. Ji su motina A. M. grįžo į namus. Ji buvo savo kambaryje ir išgirdo, kad tėvas su motina konfliktuoja virtuvėje. Ji nuėjo į pagalbą motinai, atėjusi tarpduryje pamatė, kaip tėvas ranka sudavė motinai į dešinį skruostą, o ši išbėgo iš namų. Ar tėvai ją matė, nežinanti. Kai tėvas negeria, tuomet jis nebūna agresyvus, bet prieš įvykį jis buvo gėręs kelias dienas;
- liudytojas Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiasis patrulis A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-18 buvo gautas iškvietimas dėl smurto šeimoje. Nuvykus į vietą, juos pasitiko nukentėjusioji su dukra. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, dukra verkė. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtauja sutuoktinis, prieš dukrą naudoja psichologinį smurtą, varo šią iš namų. Pildydamas pranešimą jis suprato, kad smurtaujama buvo iškvietimo dieną. Sulaikant kaltinamąjį šis elgėsi agresyviai, priešinosi, vadino necenzūriniais žodžiais savo sutuoktinę. Kokius būtent skurto prieš ją veiksmus nukentėjusioji įvardijo liudytojas posėdžio metu tiksliai neprisiminė dėl didelio panašių įvykio kiekio, tačiau pagarsinus jo pildytą tarnybinį pranešimą (b. l. 7-8), jį patvirtino;
- liudytojas Kauno apskr. VPK Dainavos PK tyrėjas E. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-18 buvo gautas iškvietimas dėl smurto šeimoje. Nuvykus į vietą, nukentėjusioji skundėsi, kad sutuoktinis stumdosi, stumdo dukrą, grasina susidoroti spardo laidus. Dar nukentėjusioji sakė, kad sutuoktinis buvo sugriebęs ją už gerklės, tampė už plaukų.
- iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nuvykus adresu Kauno raj. (duomenys neskelbtini), pranešėja A. M. parodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. apie 21.00 val. jos sutuoktinis A. M., būdamas neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, sugriebė už kaklo, bandė smaugti, vieną kartą sudavė delnu jai į dešinį žandą, ir tampė už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą, smurto žymių neliko. 2015 m. gegužės 18 d. apie 19.00 val. jos sutuoktinis vėl pradėjo žodinį konfliktą, tada ji, nieko nelaukdama, iškvietė policiją (b. l. 4-6);
- Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, jame užfiksuoti duomenys apie tai, kad pagal 2015-05-18 19 val. 58 min. policijoje gautą pranešimą, kad Kauno raj. (duomenys neskelbtini), galimai vyksta smurtas artimoje aplinkoje, nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusioji A. M. ir dukra I. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apsiverkusi ir teigė, kad tėvas A. M., gim. (duomenys neskelbtini) išvarė iš namų. Ant minėtų moterų smurto žymių nesimatė. Dėl įvykio moterys medikų pagalbos atsisakė. Dėl įvykio dukra verkė buvo sutrikusi. Smurtu įtariamas asmuo A. M. buvo užsirakinęs kambaryje ir policijos pareigūnų neįsileido, todėl iš durų buvo išimtas stiklas ir durys atrakintos, minėtas asmuo sėdėjo ant lovos, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vedamas į tarnybinį automobilį nevykdė teisėtų reikalavimų ir toliau norėjo konfliktuoti su žmona, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jis jėga buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. A. M. paaiškino, kad vyras su ranka griebė už gerklės ir purtė, taip pat suėmęs ranką tampė už plaukų dėl ko jautė fizinį skausmą (b. l. 7-8).
- pareigūnų A. Š. bei E. A. 2015-05-18 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės atitinka 2015-05-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytas aplinkybes (b. l. 13, 14).
Veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo A. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes jis savo sutuoktinei A. M. ranka sudavė į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis 2015 m. gegužės 16 d., kilus konfliktui tarp jo ir sutuoktinės, jokio smurto savo sutuoktinės A. M. atžvilgiu nevartojo. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios tiek tyrimo metu, tiek ir teisme duoti nuoseklūs paaiškinimai ir parodymai. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina bei kaltinamojo parodymus paneigia liudytojos I. M. parodymai, kad ji matė, kaip kaltinamasis sudavė ranka nukentėjusiajai į dešinį skruostą. Nors teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje suprato, kad smurtas prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas būtent tą dieną, t. y. 2015-05-18, tačiau tokie jų parodymai nerodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, nes pareigūnai nepatvirtino girdėję, kad nukentėjusioji būtų įvardijusi dieną, o tą pačią dieną pildant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad smurtas prieš ją buvo naudojamas 2015-05-16 apie 21.00 val. Liudytojai nurodė, kad jiems atvykus, nukentėjusioji buvo sutrikusi, nukentėjusioji patvirtino, kad pareigūnams tikslios smurtavimo datos neįvardijo. Taigi kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji ir liudytoja būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį teismas nenustatė, patikrinus teismų informacinę sistemą „LITEKO“ duomenų, kad nukentėjusioji būtų kreipusis dėl santuokos nutraukimo, kaip nurodė kaltinamasis, ar dėl turto padalijimo, nenustatyta. Esant tokiam duomenų visetui, kuris patvirtina detalius nukentėjusiosios A. M. parodymus apie apie fizinio skausmo sukėlimo jai aplinkybes, teismas priimdamas nuosprendį vadovaujasi ir remiasi nukentėjusiosios parodymais ir liudytojos I. M. parodymais, liudytojų A. Š. bei E. A. parodymais ir sprendžia, kad šie aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime, buvo nurodyta, jog kaltinamojo smurtas pasireiškė ir nukentėjusiosios smaugimu bei tampymu už plaukų.
Nors nukentėjusioji ir pareiškime dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis ne tik jai sudavė per skruostą, bet ir smaugė bei tampė už plaukų, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais: liudytoja I. M. nematė, kad tėvas būtų smaugęs motiną ar tampęs už plaukų, liudytojai pareigūnai patys įvykio nematė, tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo tik nukentėjusiosios žodžius, kad ši buvo smaugiama ir jai buvo tempiama už plaukų, jokių šio smurto žymių nebuvo užfiksuota, todėl aplinkybės, kad kaltinamojo smurtas prieš nukentėjusiąją pasireiškė ir smaugimu bei tampymu už plaukų, šalinamos iš kaltinimo (BPK 301 str. 2 d.). Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 140 str. 2 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - A. M. nedirbantis, tačiau yra tik iš dalies darbingas (nustatytas 30 proc. darbingumas), neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 16-17, 18, 19-20) į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (b. l. 21-23). Dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau jokių objektyvių duomenų dėl jo neblaivumo 2015-05-16 byloje nėra užfiksuota.
Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo A. M. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatant įpareigojimą per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti kaltinamajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdalius, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalies taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju kaltinamasis kaltės nepripažino, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos jam negali būti taikomos.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę, jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 67 str. 3 d.).
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Byloje buvo gauta Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. TP-7-(2.10)-2077 ir Nr. TP-7-(2.10)-2332 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Šiose pažymose nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. M., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Alvyda Rima Medišauskienė, yra patirta 54,08 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjai privalomai buvo paskirti BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltinamojo, tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad A. M. nedirba, didžiaja dalimi nedarbingas, t. y. jis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-05-18 iki 2015-05-19 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti A. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. M. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.