- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- 1-569-448/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01552-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. A. 2024 m. sausio 11 d. apie 17.03 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Kia Up Carnival“, valstybiniai numerio ženklai (toliau – v. n. ž.) (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją A. S., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinio blauzdikaulio viršutinės dalies ir šeivikaulio lūžio, kairio šeivikaulio galvos lūžimo, kairio lateralinio pakinklio nervo pažeidimo, kairio kelio sąnario raiščio pažeidimo A. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Apklaustas kaltinamuoju teisme, S. A. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad sausio 11 d. iš miesto centro važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo tamsus paros metas – vakaras, buvo tamsoka. Jis vairavo Kia automobilį, kuris priklauso sūnaus draugei. Važiavo su žmona, žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Artėjant link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios perėjos, jį pralenkė automobilis, jam nebuvo matomumo, matomumą užstojo jo automobilio atrama, todėl pro tą automobilį važiavo ir nesustojo. Nepastebėjo perėjoje ėjusios moters ir ją partrenkė. Moterį pastebėjo iki jos likus ne daugiau kaip pusė metro. Jis suktelėjo vairą į dešinę ir moterį kliudė kairiu automobilio kraštu.
Nurodė, kad autoįvykis įvyko dėl jo kaltės, dėl neapdairumo, nes jam reikėjo prieš perėją pristabdyti.
Nukentėjusioji A. S. teisme patikslino, kad per perėją ji ėjo ramiai, neskubėjo. Kelio danga buvo sausa, perėja buvo apšviesta. Perėjusi vieną pusę kelio, priėjo iki laukimo salelės, sustojo ir, kai sustojo automobiliai, žengė per perėją ir tada pajuto smūgį į koją. Skubėjimo nebuvo, nes visi automobiliai sustojo. Ji buvo dirbanti, o nuo sausio 11 d. turėjo nedarbingumą. Dabar jai reabilitacija.
Nurodė, kad ji buvo partrenkta kelio viduryje, automobilio kairiu kraštu jai buvo suduotas smūgis į kelį.
Ji kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, bet dar negavo atsakymo, kiek bus atlyginta. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereiškė.
Kaltinamasis S. A. kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, bet buvo perskaityti.
2024 m. sausio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulio V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 11 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu E. K., 17.05 val. buvo gautas nurodymas iš Alytaus policijos budėtojo nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur ant pagrindinio kelio partrenktas perėjoje žmogus, automobilis „Kia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). 17.22 val. atvykus į įvykio vietą, joje buvo pareigūnų ekipažas A1822, kuriame dirbo V. L. ir M. N. Bendraujant su kolegomis, jie papasakojo, kad automobilio „Kia Up Carnival“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. A. važiavo (duomenys neskelbtini) dešiniausia juosta ir nepastebėjo, kai per toje pačioje juostoje esančią pėstiesiems skirtą perėją ėjo A. S. ir ją partrenkė. Moteris nuo smūgio į automobilį nuskriejo apie 8 metrus į kitą eismo juostą. Nuėjus iki GMP automobilio pabendrauti su A. S., to padaryti nepavyko, nes jai buvo suteikiama pirmoji medicinos pagalba ir ji negalėjo kalbėti, kadangi buvo šoko būsenoje. Bendraujant su S. A., jis pasakė, kad važiuodamas nepastebėjo, kaip per pėsčiųjų perėją ėjo moteris ir ją partrenkė. Filmuota BODY (tomas (toliau – t. 1), bylos lapai (toliau – b. l.) 13-14, 15-16).
2024 m. sausio 11 d. duomenyse iš Policijos registruojamų įvykių registro fiksuota, kad 2024 m. sausio 11d. 17.05 val. gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad ant pagrindinio kelio partrenktas perėjoje žmogus, kuris guli ant asfalto, galimai lūžę kojos. Automobilis „Kia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-8).
2024 m. sausio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 11 d. 21.35 val. gautas Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyriaus medikės pranešimas, kad GMP pristatė A. S., kuri 2024 m. sausio 11 d. apie 17.03 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjo eismo įvykio metu. Nustatyta kairio šeivikaulio, dešinio blauzdikaulio viršutinės dalies ir dešinio šeivikaulio lūžimai. Išvežta į Kauno klinikas (1 t., b. l. 9-10, 15-16).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio schema ir fotolentele fiksuota, kad apžiūrėta, išmatuota, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esanti pėsčiųjų perėja. Kryptis nuo miesto centro link Kauno, kelio ruožas tiesus, trijų juostų kelias viena kryptimi. Šešių juostų kelias dvejomis kryptimis, su žalios vejos skiriamąja juosta, su atitvarais. Perėja pažymėta kelio ženklais, kelio ženklinimu ir mirksinčiu perspėjamuoju vienos geltonos spalvos mirksinčiu šviesoforu. Kelio važiuojamosios dalies plotis yra 11, 4 m, skiriamosios juostos plotis yra 3, 8 m, šaligatvio plotis dešinėje pusėje yra 0, 8 m, kairėje – 5, 4 m. Įvykio vietoje pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Kelio važiuojamoji dalis pažymėta kelio horizontaliuoju ženklinimu „siauromis brūkšninėmis linijomis – KET 3 priedas, 1 skyrius, 1.5, skiriančiomis eismo juostas, pėsčiųjų perėja KET 3 priedas, 1 skyrius, Nr. 1.13.1. kelio lygiagrečios stačiakampio formos perėjos linijos. Įvykio vieta yra atvira vietovė, dviejų krypčių kelias, po tris eismo juostas kiekviena kryptimi, kelias apšviestas kelio žibintais (1 t., b. l. 29-31, 32, 33-44).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad patikrintas techninis stovis ir apžiūrėtas automobilis „Kia Up Carnival“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), identifikavimo VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas – S. A., automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, valstybinė techninė apžiūra galioja iki 2024 m. rugsėjo 23 d. Užfiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis stiklas, kairės pusės šoninis veidrodėlis (1 t., b. l. 45-47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 89/2024 (06) nurodyta, kad A. S. nustatyta dešinio blauzdikaulio viršutinės dalies ir šeivikaulio lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžimas, kairio lateralinio pakinklio nervo pažeidimas, kairio kelio sąnario raiščių pažeidimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio viršutinės dalies ir šeivikaulio lūžio, kairio šeivikaulio galvos lūžimo, kairio lateralinio pakinklio nervo pažeidimo, kairio kelio sąnario raiščio pažeidimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 66-67).
2024 m. kovo 28 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešime nurodyta, kad pagal gautą pretenziją 2024 m. kovo 28 d. Valstybinei ligonių kasai dėl A. S. gydymo išlaidų išmokėta 4 247,78 Eur. Buvo registruota žala dėl nukentėjusiosios A. S., tačiau, nepateikus prašomų dokumentų žalos administratoriui (prašymo, kitų pagrindžiančių dokumentų), šiuo metu žalos dydis apskaičiuotas nebuvo ir išmokos neišmokėtos (1 t., b. l. 62).
2024 m. vasario 6 d. nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos A. S. apklausos protokole fiksuota, kad ji nurodė, jog 2024 m. sausio 11 d. apie 17.03 val. ji viena ėjo iš darbo į namus (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, vėjuota. Gatvė apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, sustojo prieš perėją ant šaligatvio, nes nuo (duomenys neskelbtini) gatvės tuo metu atvažinėjo automobiliai. Šie automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją ją praleisti, todėl ji pradėjo eiti pėsčiųjų perėja. Praėjusi tris eismo juostas, ji užėjo ant saugumo salelės ir, pasisukusi link Alytaus miesto centro pusės matė, kad nuo miesto centro pusės atvažiuoja keletas automobilių. Kitoje pusėje taip pat yra trys eismo juostos. Stovėdama ant saugumo salelės ji matė, kai nuo miesto centro pusės atvažiavę pirmoje ir antroje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją sustojo du lengvieji automobiliai. Ji pradėjo eiti pėsčiųjų perėja. Baigiant pereiti vidurinę eismo juostą, ji pasisuko į dešinę ir matė, kad nuo miesto centro pusės trečiąja eismo juosta artėja automobilio šviesos. Jos dar buvo maždaug apie 10 metrų atstumu. Ji ėjo toliau pėsčiųjų perėja, įžengė į trečią eismo juostą ir staiga pastebėjo, kad trečiąja eismo juosta atvažiuojantis automobilis nelėtina važiavimo greičio, važiuoja nestabdydamas. Ji tuo metu norėjo grįžti atgal į antrąją eismo juostą, tačiau to padaryti nespėjo ir atvažiavęs minėtas lengvasis automobilis priekine dalimi ją partrenkė, smūgis buvo į jos kojas. Nuo smūgio ji pakilo į orą ir tuo metu galimai trumpai prarado sąmonę, nes akyse tiesiog aptemo ir ji nukrito ant kelio važiuojamosios dalies. Nukritusi ant kelio buvo vidurinėje eismo juostoje. Ji pasikelti negalėjo, nes jautė didelį skausmą abejose kojose. Ji matė, kai iš ją partrenkusio automobilio vairuotojo pusės išlipo vyresnio amžiaus vyriškis ir priėjo prie jos. Tuo metu prie jos pribėgo kiti pašaliniai žmonės, vienas vyras liepė jai nesikelti ir pasakė, kad užstatys savo automobilį iš priekio, kad ant jos neužvažiuotų. Prie jos priėjęs vyresnio amžiaus vyras, kuris automobiliu ją partrenkė, jos paklausė, ar ji gali atsikelti. Ji tuo metu savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino savo vyrui ir pranešė, kad ją partrenkė automobilis. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir jos vyras, nes jie gyvena netoliese. Atvyko GMP medikai ir ją išvežė į Alytaus apskrities ligoninę, o vėliau išvežė į Kauno klinikas, kur ji gydėsi stacionare iki 2024 m. vasario 2 d. Kreiptis pas teismo medicinos ekspertus dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo masto neturi galimybės, todėl sveikatos sutrikdymo mastą prašo nustatyti iš medicininių dokumentų. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. Dėl civilinio ieškinio šiuo metu nėra apsisprendusi, nes tęsiasi gydymas (1 t., b. l. 90-93).
2024 m. sausio 23 d. liudytojo P. P. apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad jis 2024 m. sausio 11 d. apie 17 val., vairuodamas automobilį „Toyota Corola“ važiavo (duomenys neskelbtini), nuo miesto centro pusės Kauno kryptimi. Buvo tamsus paros metas, kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Ar gatvė buvo apšviesta, nepamena. Automobiliu važiavo vienas. Kelias toje atkarpoje yra iš trijų eismo juostų viena kryptimi. Kuria eismo juosta jis važiavo, nepamena. Staiga važiuodamas pamatė, kad pirmojoje eismo juostoje stovi pilkos spalvos lengvasis automobilis su įjungta avarinės šviesos signalizacija. Jis sulėtino važiavimo greitį ir priartėjęs pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies mėtosi kažkokie daiktai, o antrojoje eismo juostoje, maždaug iki 20 metrų už toje vietoje esančios pėsčiųjų perėjos, ant važiuojamosios dalies paviršiaus guli žmogus. Jis sustabdė savo automobilį pirmojoje eismo juostoje ir išlipo. Išlipęs pamatė, kad prie pilkos spalvos lengvojo automobilio stovi vyresnio amžiaus vyras ir vyresnio amžiaus moteris, kurie matėsi buvo išsigandę, bandė kviesti pagalbą, tačiau jiems nepavyko. Jis iš karto nuėjo prie gulinčio žmogaus ir pamatė, kad tai yra moteris, ji buvo sąmoninga ir iš skausmo šaukė. Jis tuo metu vyresniojo amžiaus vyriškio paklausė, ar jis kvietė medikus. Jis atsakė, kad neranda telefono, ar kažką panašiai. Jis tuomet nieko nedelsdamas savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino 112 ir pranešė apie įvykį Tuo metu įvykio vietoje sustojo dar keletas automobilių, priėjo pašalinių žmonių. Vienas iš jaunų vaikinų gulinčią moterį apklojo šiltu audiniu. Netrukus atvyko GMP medikai, kurie sužalotą moterį išvežė. Atvykus policijos pareigūnams, jis paliko savo duomenis pareigūnams ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Kol buvo eismo įvykio vietoje, jis su vyresniojo amžiaus vyriškiu, kuris, kaip suprato, savo automobiliu partrenkė moterį, nieko nekalbėjo. Kiek pamena, toje vietoje pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama, tačiau pažymėta kelio ženklais bei kelio ženklinimu „zebras“ (1 t., b. l. 106-109).
2024 m. sausio 23 d. liudytoja O. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. sausio 11 d. apie 17 val. ji važiavo automobiliu „Kia Up Carnival“, kurį vairavo jos vyras S. A.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, kiek pamena, buvo stiprus vėjas, kartais su sniegu. Kelio važiuojamoji dalis apšviesta kelio žibintais. Jie važiavo nuo Alytaus centro (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kokiu greičiu vyras vairavo automobilį, pasakyti negali, nes į spidometrą nežiūrėjo, tačiau važiavimo greitis, jos manymu, nebuvo didesnis kaip 40 km/h. Ji su vyru važiuodama visuomet jausdavo, jeigu vyras važiuoja greičiau, visuomet priekaištaudavo, kad važiuoja per greitai ir jis sulėtindavo greitį. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) esančios pėsčiųjų perėjos, kuri pažymėta kelio ženklais, vyras automobilį vairavo pirmąja eismo juosta kelyje iš trijų eismo juostų. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos ji matė, kad vidurinėje ir kairėje eismo juostoje prieš jų automobilį ta pačia kryptimi važiuoja lygiagrečiai du lengvieji automobiliai. Bevažiuojant vienu metu vyras jai pasakė „jau užkabinau“ ir sustabdė savo automobilį. Kas įvyko, ji nesuprato. Vyras išlipo iš automobilio, ji liko automobilyje, nes negalėjo išlipti per savo dureles, kadangi yra nulūžusi durų rankenėlė iš automobilio vidaus . Kur nuėjo jos vyras, nematė. Po keleto minučių grįžo vyras ir pasakė „imk telefoną ir pasakyk jos vyrui, kur randamės“. Sėdėdama automobilio viduje ji telefonu, kurį padavė vyras, kalbėjo su nepažįstamu vyriškiu. Kai pakalbėjo telefonu, jai vyras atidarė duris ir ji išlipusi pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies vidurinėje eismo juostoje guli moteris. Tuo metu ji jai padavė jos telefoną, moteris buvo sąmoninga, pasakė „manęs nejudinkite“. Įvykio vietoje buvo sustojusių daugiau automobilių ir prisirinkę pašalinių žmonių. Atvyko policijos pareigūnai. Atvykę GMP medikai moterį išvežė. Kaip įvyko pats eismo įvykis, ir iš kur ėjo moteris, pasakyti negali, nes nematė (1 t., b. l. 112-115).
S. A. veika ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Teisme patikrinus ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad S. A. veika kvalifikuota tinkamai.
S. A., vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nes, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja”, nepraleido ir pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios A. S. Pažeidęs šiuos reikalavimus, S. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata. Kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusioji per perėją ėjo sparčiai, pati nukentėjusioji nurodo per perėją ėjusi ramiai, neskubėdama. Pažymėtina, kad pėsčiosios A. S. ėjimo per perėją spartumas eismo įvykio kilimui neturi jokios reikšmės, nes pėsčioji ėjo vieta, kuria leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį pėstiesiems, t. y. per pažymėtą pėsčiųjų perėją ir būtent čia ji buvo sužalota. Taigi dėl eismo įvykio kaltas vairuotojas S. A., kuris nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepristabdė prieš perėją ir neįsitikino, ar važiuoti per ją saugu ir ar ten nėra pėsčiųjų eismo dalyvių.
Po eismo įvykio A. S. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tą įrodo specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Taigi byloje yra ir BK 281 str. 1 d. numatytos veikos objektyvusis požymis – priežastinio ryšio buvimas tarp kelių eismo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių padarinių. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiami kelių eismo taisyklių reikalavimai, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų neigiamų padarinių kilimo sąlyga turi būti pripažinta tada, kai tokioje pat situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Taigi nustatyta, kad būtent S. A. neatsargūs veiksmai vairuojant transporto priemonę ir sąlygojo autoįvykio kilimą ir būtent šie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymu A. S.
Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam, būtina atsižvelgti į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į BK 61 str. numatytas aplinkybes.
Kaltinamasis S. A. nusikalto ir yra teismo teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). S. A. padaryta nusikalstama veika nėra tyčinė, o yra neatsargi, susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis S. A. neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų.
Už BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Kaltinamasis yra pensininkas, jo pajamos nedidelės, todėl bauda jam neskiriama. Realus terminuotas ar trumpalaikis laisvės atėmimas kaltinamajam neskirtinas, nes jis nusikalto pirmą kartą, be to, yra garbaus amžiaus. Todėl jam skirtinas laisvės atėmimas atidedant bausmės vykdymą, nes manytina, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.
Kadangi kaltinamasis S. A. prisipažino kaltu, byloje buvo atliktas sutrumpintas bylos įrodymų tyrimas, kaltinamajam taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis. Nusikalstamą veiką S. A. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Teismas, įvertinęs S. A. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog BK 41 str. 2 d. apibrėžtos bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta kaltinamajam paskyrus draudimą 2 metams vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinama S. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą S. A. atidėti 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. A. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.