Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados viršininko S. V. 2016 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje P. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda už tai, kad jis 2016 m. sausio 16 d. nuo 22 val. iki 2.30 val. nakties metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), garsiai juokdamasis, kalbėdamasis, bendraudamas su draugais, trikdė viešąją rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kauno apylinkės teismas, laikydamas, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aukščiau minėtus P. B. neteisėtus veiksmus, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir skundžiamą 2016 m. vasario 1 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Nesutikdamas su priimta nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliantas, kategoriškai nesutikdamas su jam inkriminuojamu pažeidimu, teigia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą ir neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad jokio triukšmo 2016 m. sausio 16 d. nuo 22 val. iki 2.30 val. nakties metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo. Tai gali patvirtinti kaimynai, kurių parašus jis buvo surinkęs, tačiau teismas netenkino jo prašymo iškviesti šiuos liudytojus ir tokiu būdu nebuvo išspręsti prieštaravimai tarp jį kaltinančios pusės ir jo pozicijos, kad jokio triukšmo nebuvo. Anot apelianto, neapklausęs jo nurodytų liudytojų, apylinkės teismas apribojo galimybes įrodyti ne tik tai, kad 2016 m. sausio 16 d. jis netriukšmavo, bet ir paneigti kitus teismo posėdyje apklaustų liudytojų išsakytus teiginius. Apeliantas teigia, kad dėl šių aplinkybių buvo nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

A. K. apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK prašo P. B. skundo netenkinti ir palikti galioti 2016-14-15 Kauno apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

P. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

P. B. nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuo yra grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesniojo teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. parodymai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat yra galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010).

Nors P. B. neigia, padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad jį kaltinančios aplinkybės negali būti grindžiamos tik liudytojų parodymais, tačiau šią jo versiją paneigia bylos įrodymų visuma, t. y. ne tik liudytojų D. K., N. Ž., A. Z., A. P., E. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, bet ir 2016 m. sausio 16 d. D. K. pranešimas, 2016 m. sausio 18 d. D. K., N. Ž., A. Z. pareiškimas, 2016 m. sausio 28 d. V. K. ir N. Ž. paaiškinimai, policijos tyrėjo V. K. 2016 m. vasario 1 d. tarnybinis pranešimas.

Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje apklausti liudytojai jį apkalba. Pastebėtina, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja, be to, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. B. kaimynai ar policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu ar kitaip jam pakenkti, nurodydami neteisingas įvykio aplinkybes. Tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliantas. O administracinėn atsakomybėn patraukto asmens surinkti kaimynų parašai, patvirtinantys, kad nemaža dalis kaimynų jam neturi jokių pretenzijų dėl neva keliamo triukšmo, nepatvirtina fakto, kad apeliantas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė liudytoja D. K., P. B. pateiktame sąraše pasirašiusių namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų butai yra išsidėstę atokiau nuo apelianto buto lokalizacijos, todėl tikėta, jog jie apelianto bute keliamo triukšmo galėjo negirdėti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. Z. D. K., N. Ž. butai yra išsidėstę arčiausiai P. B. buto, t. y. arba šone, arbe virš apelianto buto, dėl ko jiems girdėjosi triukšmas, sklindantis iš 30-ojo buto. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad jo butas ribojasi su 27, 31, 32 ir 34 butais, kurių savininkai pasirašė, kad pretenzijų neturi, tačiau, kaip nurodė liudytoja D. K., 27 butas yra didelis ir jo gyventojai dažniausiai būna buto patalpose, esančiose kitoje namo pusėje, be to, jie tame bute gyvena tik porą mėnesių žiemos metu, 31 ir 34 butai yra priešais apelianto butą, t. y. kitoje namo pusėje, 32 butas yra sujungtas iš dviejų butų, kuriame miegamasis yra priešingoje namo pusėje apelianto buto atžvilgiu. Taigi akivaizdu, kad šių P. B. nurodytų butų gyventojai galėjo ir negirdėti triukšmo, kurį girdėjo virš jo arba tiesiogiai šalia jo gyvenantys kaimynai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus policijos nuovados viršininko S. V. 2016 m. vasario 1 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.