- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 1-2171-78/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00403-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Galina Taraškevič
- Kaltinamasis
- E. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Galina Taraškevič, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-00403-13 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
E. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2013-02-03 laikotarpyje nuo 11.00 iki 12.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.35 promilės girtumas), nukentėjusiajam nepilnamečiui sūnui T. D., gim. (duomenys neskelbtini), po vieną kartą ranka sudavė į petį ir kaktą, vieną kartą koja spyrė į krūtinę, ranka smūgiavo į galvą, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalodamas, dėl poodinių kraujosruvų dešinio antakio išorinėje dalyje-viršutinio voko srityje, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, poodinių kraujosruvų kairėje krūtinės pusėje.
Nusikalstamos veikos padarymo faktą, jos padarymo aplinkybes kaltinamasis E. D. pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-03 po pietų (tikslaus laiko nepamena) su sūnumi T. D. žaidė, galinėjosi, ėjo imtynių. Visą dieną buvo su šeima bute (duomenys neskelbtini). Kartu buvo žmona I. D. ir sūnus Tomas. Būdamas namuose išgėrė apie 2,5-3 litrus alaus, 5 laipsnių alkoholio stiprumo. Žmona buvo blaiva. Išgėręs nuėjo prie sūnaus. Jis miegojo lovoje, tinginiavo. Norėjo jį prikelti iš lovos, todėl pradėjo jį kutenti. Jis susigūžė, nenorėjo, kad jį kutentų, prašė baigti ir atsikėlė iš lovos, nuėjo prie kompiuterio. Po kurio laiko, užsimanė pamokyti Tomą muštis. Jis lanko šaulių būrelį, todėl norėjo jam parodyti kaip reikia apsiginti. Ar Tomas norėjo, kad jį mokytų muštis nežino, apie tai nepagalvojo, mano, kad turbūt nenorėjo, nes išsisukinėjo, bandė to išvengti. Pats vis tiek norėjo muštis, todėl abu susikibo. Taip ,,padurniuodavo“ ir ankščiau, bet jis niekada nesiskųsdavo, kad jam tai nepatinka. Pradėjo sūnų liesti rankomis, abu susikibo imtynių, o po to, norėdamas sūnų išprovokuoti gintis ir muštis, delnu sudavė jam į kaktą, kita ranka trenkė į petį. Jis kažkaip išslydo iš rankų ir nugriuvo jam ant kelio, t.y. savo krūtine atsitrenkė į jo (E. D.) kelį. Griuvo abu kartu ant žemės. Tada sūnus pradėjo rėkti: ,,gana, gana“. Daugiau nieko nesakė, nesiskundė. Kai jį paleido, jis atsikėlė nuo grindų ir išėjo per duris. Imtynes su sūnumi matė ir žmona, ji prašė baigti muštis, tačiau nesikišo, tik prašė ramintis. Kai pats sūnus pasakė, kad sustotų, tada jis sustojo, atsitraukė. Truputį abu pasivoliojo ir baigė, nieko tokio nenutiko. Sūnaus primušti ir sužaloti tikrai nenorėjo, norėjo tik pažaisti ir viskas. Galbūt neįvertino savo jėgų, nes buvo stipriai išgėręs. Iš jėgos jam tikrai netrenkė ir nemušė, viską darė lengvai. Ankščiau abu taip pat eidavo imtynių, nors jis yra sakęs, kad gana ir nenori. Stipriai ir tyčia sudavęs žmonai ar sūnui niekada nėra, gal kažkada su rykšte sūnui ir sudavė, tačiau niekada nesimušdavo. Turbūt neįvertino savo galimybių ir jėgos, labai gailisi, tik dabar suprato ką padarė. Kas iškvietė policiją nežino, gal uošvienė, nes po imtynių sūnus išėjo iš buto ir išvažiavo pas uošvius (b.l. 25).
Nukentėjusysis T. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena tėvas E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir motina I. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-02-03 apie 11.00 val. namuose tėvas būdamas neblaivus pradėjo priekabiauti, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir metęs jį į sieną sudaužė. Naudojo psichologinį smurtą, visuomet gąsdina, kad užmuš jeigu pasiskųs dėl jo. Pats gulėjo lovoje, tėvas priėjo ir pradėjo kutenti. Paprašė jo atstoti ir nuėjo į virtuvę, tėvas atėjo paskui ir su ranka trenkė į petį. Pats nuėjo į kambarį. Po kiek laiko atėjo tėvas ir, sėdinčiam prie kompiuterio, su ranka trenkė į kaktą ir pradėjo mušti, t.y. pradėjo naudoti fizinę jėgą. Koja trenkė į saulės rezginį, su ranka smūgiavo į galvos sritį. Mušdamas aiškino, turės lankyti savigyną, norėdamas nuo jo apsiginti. Apie įvykį pranešė močiutei R. A. apie 13.00 val.. Visas konfliktas su tėvu vyko apie dvi valandas nuo 11.00 val. iki 13.00 val.. Panašūs tėvo užgauliojimai bei fizinės jėgos panaudojimas vyksta ne pirmą kartą. Tėvas dažnai būna neblaivus ir namuose neduoda ramiai gyventi, jo bijo. Pavartojęs alkoholio tėvas tampa agresyvus bei piktas. Po minėto įvykio pas jį pamušta dešinė akis, galvos srityje yra gumbas, įdrėskimai krūtinės srityje bei ištinusios lūpos. Patyrė fizinį skausmą (b.l. 5).
Liudytoja R. A. parodė, kad 2013-02-03 apie 12.50 val. anūkas T. D. telefonu pranešė, kad jį sumušė tėvas bei jis išėjo iš namų. Su juo susitiko prekybos centre OZAS. Pamačiusi anūką pastebėjo, kad jam pamušta akis, ant krūtinės yra įdrėskimų, galvos srityje gumbas. Anūkas pranešė, kad jį sumušė tėvas bei jis išėjo iš namų. Vaikas paaiškino, kad jį sumušė tėvas ir jis bijo grįžti namo. Jos žiniomis, anūko tėvas prieš jį fizinę jėgą naudoja ne pirmą kartą, dažnai būna neblaivus, agresyvus bei piktas. Anūkas paaiškino, kad tėvas dažnai prieš jį naudoja smurtą, jam būnant namuose. Anūkas po įvykio buvo išsigandęs ir pasimetęs. Anūko tėvas E. D., gim. (duomenys neskelbtini), niekur nedirba (b.l. 6).
Liudytoja I. D. parodė, kad su sutuoktiniu E. D. ir sūnumi T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena bute (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai. Pastaruoju metu Egidijus pradėjo stipriai vartoti alkoholį, geria beveik kasdien ir namuose kyla pykčių ir nesutarimų. Išgėręs jis būna priekabus, agresyvus. Vakar, t.y. 2013-02-03 jis buvo išgėręs alkoholio ir prisikabino prie sūnaus. Sūnui kažkas paskambino į jo telefoną ir Egidijus išgirdęs, kad Tomas kalba telefonu, pareikalavo jo atiduoti telefoną. Sūnus atsisakė, tada Egidijus pradėjo tą telefoną atiminėti jėga, abu pradėjo grumtis. Tomas tuo metu gulėjo lovoje. Egidijus užvirto ant sūnaus ir tampė jam už rankų, bandė atimti telefoną. Nepavykus, jis pakėlė sūnų nuo lovos ir nešte jį nunešė į virtuvę. Rėkavo, kad vis tiek tą telefoną atims. Virtuvėje Egidijus Tomui paėmė rankos dilbiu ir žastu už kaklo ir bandė smaugti, reikalavo atiduoti telefoną, po to sūnų kažkaip parvertė ant grindų ir užlaužė jam koją, paėmęs už gerklės smaugė. Ji tuo metu prašė nusiraminti ir nepulti vaiko, tačiau pati bijojo eiti artyn prie jo. Kažkuriuo metu Egidijus pačiupo už telefono ir traukdamas jį sulaužė pusiau, tuomet paleido sūnų. Tačiau sulaužęs telefoną iš pykčio jį dar trenkė žemėn. Sūnus atsistojo nuo grindų ir nuėjo į kambarį, atsisėdo prie kompiuterio, vaikas verkė. Tiek sūnus, tiek pati stengėsi išvengti tolimesnio konflikto, todėl laikėsi nuošaliau nuo Egidijaus. Kai sūnus nuėjo į kambarį, Egidijus nuėjo paskui jį ir pradėjo šnekėti ,,ko žliumbi kaip mergaitė, ką negali apsiginti, sakiau eik mokykis muštis, kad galėtum apsiginti“ ir panašius dalykus. Sūnus tiesiog verkė ir jam nieko nesakė. Pati tuo metu buvo virtuvėje rinko sulaužyto mobiliojo ryšio telefono nuolaužas. Išgirdo trenksmą lyg kažkas atsitrenktų į sieną. Po to išsiaiškino, kad tas garsas buvo, kai Tomas galva atsitrenkė į sieną. Išgirdusi trenksmą, nuėjo į kambarį. Matė kaip Tomas rankomis užsidengęs veidą verkė, o Egidijus stovėjo šalia jo ir kalbėjo ,,kodėl tu meluoji, kokie negeri tavo pažymiai ir panašius dalykus“. Dar pradėjo vaikui sakyti, ,,koks tu šaulys, jei negali apsiginti“ ir vaiką žeminti, vis pabrėžė ,,ko jis žliumbia kaip mergaitė“, provokavo vaiką, kad jis pultų prieš jį, kaip išsireiškė ,,apsigink“. Kai sūnus nereagavo, Edidijus delnu jam sudavė į veidą, užgavo lūpą ir prie akies. Ar matė kaip Egidijus suduoda smūgius negali pasakyti, buvo tokiame šoke, kad dabar bijo sumeluoti. Girdėjo viską ką sūnui sakė Egidijus, jis jį psichologiškai spaudė, provokavo, žemino. Bandė Egidijų raminti, tačiau pati jo bijojo. Parėkavęs ir pamatęs, kad Tomas nepuls prieš jį, Egidijus nuėjo parūkyti, o pati sūnų nusivedė į vonią, uždėjo jam kompresą, kad ant veido nebūtų mėlynių. Sūnus prisidengęs, tuo, kad turi išeiti į Šaulių būrelio treniruotę išėjo iš buto ir nuvažiavo pas jos mamą. Tuomet ir kreipėsi į policiją. Pati policijos nekvietė, nes labai jo bijojo. Po kelių valandų į butą atvyko policija ir Egidijų išsivežė. Pačio įvykio ir visų sūnui suduotų smūgių nematė ir neįsidėmėjo, žino, kad vyras trenkė kažkur į krūtinę, galvą, šoną. Dalį jų grumtynių matė, tačiau nupasakoti tiksliai negali, nes buvo šoke ir išsigandusi, tik girdėjo, kad Egidijus grasino sakydamas: ,,kitą kartą eis iš kojos“. Egidijaus bijo, nes kai jis geria yra neprognozuojamas. Kai blaivas, nieko blogo apie jį negali pasakyti, viskas gerai, tačiau išgėręs jis agresyvus, priekabus. Kartais būna viskas gerai, bet kartais nei iš šio, nei iš to prisikabina, provokuoja konfliktui. Prieš sūnų Egidijus ranką pakėlė pirmą kartą, niekada ankščiau to nebūdavo. Egidijus prieš penkiolika metų buvo mušęs ir ją, tačiau dabar tikrai nesimušdavo, po ilgo laiko tarpo smurtauja pirmą kartą. Kai jis neblaivus, stengiasi prie jo nelysti, išvengti bendravimo (b.l. 7-8). Papildomos apklausos metu liudytoja I. D. parodė, kad sutuoktinis Egidijus sūnaus atsiprašė ir jie dabar tarpusavyje bendrauja normaliai, sutaria. Sutuoktinis Egidijus po įvykio labai pasikeitė, nustojo vartoti alkoholį, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo (b.l. 9).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo T. D., liudytojų R. A., I. D. parodymų, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 221/13 (01) nustatyta, kad T. D. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio antakio išorinėje dalyje-viršutinio voko srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais; poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, paveikus aštriabriauniais daiktais (galimai nagais). Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-02-03. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Jie padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje ir visumoje nebūdingi sužalojimams atsirandantiems griūnant. Sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį (b.l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamasis E. D. padarė nusikalstamą veiką, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..
Kaltinamojo E. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo E. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis E. D. neteistas (b.l. 46), administracine tvarka baustas ir turi galiojančią nuobaudą (b.l.47-50), psichiatrinėse įstaigose nesigydė (b.l. 54, 56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 55).
Bausmės tikslai kaltinamajam E. D. siektini skiriant viešuosius darbus už padarytą nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-02-03 iki 2013-02-05 (2 paras).
1. Nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausme, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos rūšies ir dydžio bausme, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
3. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.