Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.30 val., namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, tyčia pagriebęs seseriai S. S. už plaukų juos tempė, po to pargriovė ant žemės ir gulinčiai tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą.?

Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu; įvertino tai, kad S. S. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymų leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas teistas 4 kartus, teistumui neišnykus, bei šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikaltimą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, ir ji nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam S. S. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams (kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių) – yra žymiai mažesnė nei jo padarytos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, dar labiau ją švelninti ar skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Todėl nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas ir realus laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis S. S. teisei priešingo elgesio. O vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, S. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Todėl tenkinti nuteistojo S. S. apeliacinį skundą ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą atmesti.