Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1946-07-29 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014 m. rugsėjo 6 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stumdėsi ir tyčia delnu sudavė į veido sritį bei dešinę ausį savo šeimos narei – sutuoktinei N. K.. Taip mušdamas padarė jai kraujosruvą kairio žando srityje, dešinės ausies būgnelio plyšimą, kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II krumplio projekcijoje, kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje III piršto artimesnio pirštakaulio projekcijoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau pasinaudodamas teise tylėti parodymų nedavė.

Nukentėjusioji N. K. parodė, kad tą kartą su R. grįžo iš kaimo. Kai buvo namuose, jie išgėrė abu alkoholio. Ji tuo metu dar virė burokėlius, buvo atsinešusi kompiuterį į virtuvę. Jis pradėjo kabinėtis, spaudinėjo kompiuterio mygtukus. Tada jis ir trenkė per galvą, jai pradėjo spengti ausyse, pradėjo svaigti galva. Po kurio laiko R. vėl trenkė. Tada jį išstūmė iš virtuvės, su koja užrėmė duris, užsikabino su kabliuku. Paėmusi telefoną išsikvietė policiją. Kai atvažiavo policija, ji buvo virtuvėje, o R. kambaryje. Jai išeinant su pareigūnais jis pasakė: „kai grįši, tada tau bus“. Įvykio metu jis iš delno trenkė į dešinę ausį. Jis stovėjo priešais, kai trenkė. Tada norėjo jį išstumti iš virtuvės ir tada jis vėl trenkė į kairės pusės žandikaulį. Kitą dieną atsirado mėlynė. Negali pasakyti ar iš delno ar iš kumščio trenkė antrą kartą. Po pirmo smūgio pradėjo spengti ausyse ir svaigti galva. Kai sudavė antrą smūgį, tai neprakirto nei lūpos, nei danties išmušė, tik rytojaus dieną atsirado mėlynė. Ausis vis dar buvo užgulta kitą dieną, dėl to nuvažiavo į klinikas, ten ją apžiūrėjo gydytojai ir nustatė, kad plyšo ausies būgnelis. Vėliau važiavo pas medicinos ekspertus į Panemunę. Anksčiau ausies traumos neturėjo. Ant rankos sužalojimai galėjo atsirasti, kai jį stūmė iš virtuvės, bet iš patirto streso negali pasakyti. To konflikto metu, besigrumiant su juo, kai norėjo jį išstumti iš virtuvės, ir atsirado tie sužalojimai ant rankos. Konkrečiai kuriuo metu jie galėjo atsirasti, pasakyti negali, nes buvo stresas. Bet tie sužalojimai ant rankos atsirado arba kai stūmė jį iš virtuvės, arba kai dengėsi nuo smūgio. Smūgiai tikrai buvo du, gal ir daugiau, bet negali pasakyti, nes po pirmo smūgio apsvaigo galva, ausyje labai cypė. Rankos sužalojimų prieš įvykį nebuvo, jie atsirado po jo. Jis jos po to atsiprašė, ji jam atleido. Jis naudojo smurtą, nes buvo išgėręs, ir kabinėjosi, kad ji neva per kompiuterį bendrauja su visokiais bernais. Sutinka taikytis ir kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Be nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis R. K. 2014-09-15 buvo parodęs, kad konfliktas, jiems abiem būnant neblaiviems, įvyko dėl mažareikšmės priežasties, jie susistumdė buto, kurį jis nuomoja iš Kauno m. savivaldybės, virtuvėje. Jiems besistumdant, jis galėjo jai stipriau suspausti ranką ir dėl to galėjo atsirasti kraujosruvos. Taip pat sudavė N. du kartus per veidą, tiksliau vieną kartą per žandikaulį ir vieną kartą per ausį. Jam atrodė, kad jis sudavė nestipriai, tačiau kaip vėliau sužinojo, dėl to jai plyšo ausies būgnelis. Dėl to, kad konflikto metu N. jam sudavė per kairės pusės skruostą, jis jai pretenzijų neturi, matomų dėl to žymių nebuvo, skausmo nejautė. Šiuo metu jie su Nijole susitaikė, tačiau jis išvyko gyventi į savo dukters E. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, N. atsiprašė, jie susitaikė (b.l.29).

2014-09-08 VTMT prie LR TM Kauno sk. specialisto išvadoje Nr. G2236/14 (02) nurodyta, kad N. K. nustatyta kraujosruva kairio žando srityje, dešinės ausies būgnelio plyšimas, kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II krumplio projekcijoje, kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje III piršto artimesnio pirštakaulio projekcijoje. Kraujosruvos galėjo būti padarytos daiktui 9-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/ arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais); dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas galėjo būti padarytas dėl padidėjusio spaudimo ausies landoje ir/ arba dėl daikto 9-ų) kontakto (-ų) su būgneliu. Šie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18)

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 5426 2014-09-06 23.20 val. užfiksuotas R. K. girtumas 1.99 promilės ( b.l.48 ).

2014-09-06 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-09-06 apie 22.30 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), savo bute R. K. dėl asmeninių reikalų sukonfliktavo su sutuoktine N. K. ir ranka jai sudavė į veido sritį, dešinę ausį. (b.l. 14-16)

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su sutuoktine N. K. metu tyčia sudavė jai rankos delnu į veido sritį, taip pat ir į dešinę ausį, dėl ko pastarajai padarė kraujosruvą kairio žando srityje, dešinės ausies būgnelio plyšimą, taip pat kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II krumplio projekcijoje, kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje III piršto artimesnio pirštakaulio projekcijoje, kai nukentėjusioji gynėsi ir bandė jį išstumti iš virtuvės. Nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad smūgiai buvo suduotas ne bet kur, o į galvos sritį, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą ne tik smurtauti, bet ir sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai savo sutuoktinei. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji N. K. yra sutuoktiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas R. K. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, jis anksčiau neteistas (b.l. 37), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tai įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja N. K. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja N. K. BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš R. K. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti R. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.