- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- N-575-339-09
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados pareigūnė 2007 m. spalio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 195 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad S. Š. 2007-10-25 apie 19 val. 50 min. Dubingių g. (duomenys neskelbiami), Vilniuje, patikrinimo metu laikė vardinį pistoletą Sig Sauer P232 Nr. S213821 nuo 2006 m. kovo 24 d. pasibaigus leidimo Nr. 532 galiojimo laikui. Šia veika pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir kontrolės taisyklių 56 punktą.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados viršininko 2007 m. spalio 29 d. nutarimu S. Š. pagal ATPK 195 straipsnį paskirtas įspėjimas.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados viršininko 2007 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamame nutarime neteisingai konstatuota, kad leidimo laikyti ir nešioti vardinį ginklą galiojimo laikas pasibaigė 2006 m. kovo 24 d. Pažymėjo, kad ATPK 195 straipsnio norma yra banketinė, joje nėra numatyti nei ginklo registravimo (perregistravimo) terminai, nei įrašymo į policijos įskaitą pasikeitus gyvenamajai vietai tvarka. Pagrindinis aukščiausios galios teisės aktas, numatantis ginklų, šaudmenų įsigijimo, laikymo ir saugojimo tvarką, yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. nustato, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Pareiškėjo teigimu, paminėta įstatymo nuostata reiškia, kad policijos įstaigos išduotas leidimas nešiotis ir laikyti ginklus galioja 5 metus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir kontrolės taisyklės negali pakeisti paminėtų įstatymo normų. Pareiškėjas pažymėjo, kad paskutinis leidimas laikyti ir nešioti vardinį ginklą jam buvo išduotas 2003 m. kovo 24 d., kai jau buvo priimtas, bet dar neįsigaliojęs, paminėtos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šiame leidime buvo įrašyta, kad leidimas galioja iki 2006 m. kovo 24 d. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, jau išduotam leidimui laikyti ir nešioti ginklą, turi būti taikomas pasikeitęs naujas teisinis reglamentavimas. Traktuojant kitaip, būtų pažeistas viešosios teisės principas, kad asmens padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal, jeigu kitaip nenumatyta pačiame įstatyme. Pareiškėjo teigimu, šioje situacijoje nėra svarbu, koks policijos įstaigoje buvo padarytas įrašas apie leidimo, kaip dokumento, galiojimo terminus. Įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad leidimas galioja 5 metus, jis įgijo visiškai pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad ši nuostata galioja ir jam ir kad pareiga pratęsti leidimą atsiras baigiantis penkerių metų terminui.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad leidimas nešioti ir laikyti vardinį ginklą pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis tuo metu galiojančiais įstatymais ir galiojo 3 metus. Pažymėjo, kad nuo 2003-07-01 įsigaliojęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumatė leidimų, išduotų iki šio įstatymo įsigaliojimo, pratęsimo. Pasibaigus leidimo nešioti ir laikyti vardinį ginklą galiojimo terminui, pareiškėjas jo nepratęsė, todėl jam buvo paskirta administracinė nuobauda.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjo S. Š. skundą atmesti. Teismas pažymėjo, kad ATPK 195 nustato administracinę atsakomybę už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į policijos įstaigos įskaitą pasikeitus gyvenamajai vietai tvarkos pažeidimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir kontrolės taisyklių 56 punkte nustatyta, kad ne anksčiau kaip prieš 45 ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pabaigos asmuo privalo perregistruoti leidimą teritorinėje policijos įstaigoje. Teismo vertinimu, tai, kad S. Š. pažeidė Taisyklių 56 punktą, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, informacinės duomenų bazės ir leidimo laikyti ir nešioti vardinį ginklą duomenys. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra vardinio pistoleto Sig Sauer P 232 Nr. S213821 savininkas, leidimas Nr. 532 laikyti ir nešioti vardinį ginklą Sig Sauer P 232 Nr. S213821 pareiškėjui išduotas 2003-03-24, leidime nurodyta jo galiojimo data – iki 2006-03-24. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007-10-25 apie 19.50 val. patikrinus S. Š. laikomą ginklą, buvo nustatyta, kad leidimo Nr. 532 laikyti vardinį pistoletą Sig Sauer P232 Nr. S213821 galiojimo laikas pasibaigė 2006-03-24. Teismas konstatavo, kad leidimo nešioti ir laikyti vardinį ginklą išdavimo pareiškėjui metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2001-11-21 įstatymas Nr. I-1423) 9 straipsnio 6 dalis nustatė, kad vardinį ginklą gali turėti tik asmuo, turintis teisę laikyti ir nešioti atitinkamą ginklą. To paties straipsnio 7 dalis nustatė, kad vardinių ginklų įteikimo ir jų laikymo, nešiojimo, naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Įstatymo 31 straipsnis nustatė, kad šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikyti leidžiama fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems leidimus jiems laikyti ir (ar) nešioti. Leidimas ginklui laikyti ir (ar) nešioti išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui, turinčiam leidimą įsigyti ginklą. Vyriausybės 1998-04-10 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Vardinių ginklų apyvartos taisyklių 10 punkte nustatyta, kad leidimas laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galioja 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, įsigaliojusio nuo 2003-07-01, 2 straipsnio 26 dalį leidimas nešioti ginklus – tai dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešioti jame nurodytus ginklus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad asmens teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį vardinį ginklą patvirtina Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas – leidimas laikyti ir nešioti vardinį ginklą. Būtent šiame leidime nurodytas jo galiojimo terminas nurodo vardinių ginklų apyvartą kontroliuojančioms institucijoms informaciją apie asmens teisę laikyti ir nešioti vardinį ginklą atitinkamą laikotarpį. Tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, įsigaliojusio nuo 2003-07-01, 32 straipsnio 1 dalimi, leidimų laikyti ir nešiotis ginklus išdavimo terminas prailgintas iki penkerių metų, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi ne įstatyme, o leidime nešioti ir laikyti ginklus nurodytas dokumento išdavimo terminas nustato asmens teisę laikyti ir nešioti vardinį ginklą atitinkamą laikotarpį, kuriam pasibaigus ginklo savininkui atsiranda pareiga kreiptis į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą dėl šio leidimo pratęsimo (perregistravimo). Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2007-10-25 apie 19 val. 50 min. patikrinimo metu galiojančio leidimo laikyti ir nešioti vardinį pistoletą pistoleto Sig Sauer P 232 Nr. S213821 neturėjo ir tuo pažeidė Taisyklių 56 punkte numatytus ginklo perregistravimo terminus. Nurodyti pareiškėjo veiksmai atitinka ATPK 195 straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda, yra teisinga, atitinkanti pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
IV.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados viršininko 2007 m. spalio 29 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apeliantas paaiškina, kad ATPK 195 str. norma yra banketinė, joje nėra numatyti ginklo registravimo (perregistravimo) terminai, kurių pažeidimu jis kaltinamas. Pažymi, kad paskutinis leidimas laikyti ir nešioti vardinį ginklą jam buvo išduotas 2003 m. kovo 24 d. pagal tuo metu galiojusį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuris tokio leidimo galiojimo termino neapibrėžė. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. nustatė, kad leidimas nešioti ir (ar) laikyti ginklą išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 1998-04-10 nutarimu Nr. 436 buvo patvirtintos Vardinių ginklų apyvartos taisyklės, kurių 10 punktas numatė, kad leidimas laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galioja 3 metus nuo jo išdavimo dienos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą Vyriausybė nebuvo įgaliota nustatyti materialines teisės normas, t.y. nustatyti leidimo galiojimo terminą. Pirmosios instancijos administracinis teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad išduodant 2003 m. kovo 24 d. leidimą, kuriame pagal minėtą Vyriausybės nutarimą buvo įrašytas jo galiojimo terminas treji metai, jau 2002 m. sausio 15 d. buvo priimta visiškai nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, kurio 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Tame pačiame įstatyme išliko ir nuostata, kad procedūrinius leidimų išdavimo klausimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Paminėto įstatymo redakcija, priimta 2002 m. sausio 15 d., įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad 2003 m. kovo 24 d. išduodant leidimą galiojo Vyriausybės nutarimas, numatantis 3 m. galiojimo terminą, ir jau buvo priimta įstatymo pataisa, numačiusi 5 m. leidimo galiojimo terminą. Kadangi leidimas buvo išduotas trejiems metams, jo galiojimo metu (praėjus vos daugiau kaip trims mėnesiams) įsigaliojo paminėto įstatymo 32 straipsnio 2 dalies norma, numatanti, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Apelianto teigimu, tokiu atveju negali galioti žemesnės galios teisės aktas (Vyriausybės nutarimas), jeigu aukštesnės galios teisės aktu (įstatymu) tame pačiame teisiniame režime esantiems asmenims nustatomas kitoks (palankesnis) teisinis reguliavimas. Būtų logiška, jeigu pačiame įstatyme būtų buvusi nustatyta šios normos įsigaliojimo tvarka, tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nebuvo numatyta kokia nors speciali 32 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo tvarka, taip pat nebuvo nustatyti kokie nors šios normos taikymo dar galiojančių leidimų laikyti ir nešioti ginklą atžvilgiu apribojimai. Todėl, apelianto įsitikinimu, yra pakankamo pagrindo išvadai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 4.1. punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų iki 2003 m. liepos 1 d. fiziniams asmenims išduoti leidimai galioja iki juose nurodytos galiojimo datos, viršija generaliniam komisarui suteiktą kompetenciją, kadangi įstatymų leidėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu įgaliojo Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją tik nustatyti leidimų nešiotis, laikyti ginklus išdavimo tvarką, tačiau tiek teisės doktrina, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencija kategoriškai teigia, jog tokio pobūdžio norminiai teisės aktai visada yra poįstatyminiai, t.y. negali prieštarauti įstatymams, keisti įstatymo normų turinio, negali įsibrauti į įstatymų leidėjo reguliavimo sritį taip, kad būtų sukuriamos naujos normos, konkuruojančios su įstatymais ar juos kaip nors keičiančios. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės principas. Apelianto teigimu, įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normai, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams, ir turint įstatymo įsigaliojimo metu galiojantį atitinkamą leidimą, jo sukeliamiems teisiniams padariniams taikytinas naujas teisinis reguliavimas. Traktuojant kitaip būtų pažeistas viešosios teisės principas, kad asmens padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal, jeigu kitaip nenustatyta pačiame įstatyme. Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pačiame leidime buvo nurodyta jo galiojimo data, nes šioje situacijoje nėra svarbu, koks policijos įstaigoje yra padarytas įrašas apie leidimo, kaip dokumento. galiojimo terminus. Leidimas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra tam tikras teisinis režimas, kuriame esantys asmenys turi atitinkamas teises ir pareigas. Šio teisinio režimo galiojimą, apsprendė įstatymų leidėjas, nustatęs, kad tokie leidimai išduodami 5 metams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: V.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 195 straipsnis nustato, kad ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į policijos įstaigos įskaitą pasikeitus gyvenamajai vietai tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje S. Š. kaltinamas pažeidęs ginklo perregistravimo terminus, numatytus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir kontrolės taisyklių 56 punkte. Šiame Taisyklių punkte (2004 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-430 redakcija) nustatyta, kad ne anksčiau kaip prieš 45 ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pabaigos asmuo privalo perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir teritorinei policijos įstaigai, kurioje registruotas ginklas (-ai), turi pateikti prašymą bei 13.2-13.6 punktuose nurodytus dokumentus (jei anksčiau pristatyti dokumentai yra galiojantys, jų pateikti iš naujo nereikia), banko kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta valstybės rinkliava už leidimo laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimą, 1 fotonuotrauką (3x4 cm) bei ginklą (-us).
Apeliantas neneigia numatytos pareigos, tačiau nesutinka su administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusios institucijos vertinimu, kad pagal patikrinimo metu 2007 m. spalio 25 d. galiojusį teisinį reglamentavimą buvo galima neginčijamai nustatyti, kad jam išduoto leidimo laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą Sig Sauer P232 Nr. S213821 galiojimas buvo pasibaigęs ir kad jam buvo atsiradusi paminėtų Taisyklių 56 punkte numatyta pareiga perregistruoti leidimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui 2003 m. kovo 24 d. išdavus leidimą laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą (b.l. 22), teisinis reglamentavimas, susijęs su leidimo išdavimu (perregistravimu) keitėsi. Nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymas Nr. IX-705) 32 straipsnio 2 dalis nustatė, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Iki tol įstatymas tokio leidimo galiojimo termino neapibrėžė, o Vyriausybės 1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Vardinių ginklų apyvartos taisyklių 10 punktas nustatė leidimo laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galiojimo terminą – 3 metus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui leidimas buvo išduotas 3 metų terminui pagal poįstatyminio teisės akto nuostatas, o taip pat į apelianto nurodytas nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 49 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatančias griežtesnių reikalavimų galiojimo išimtis, įsigaliojus šiam įstatymui, sprendžia, kad leidimo laikyti ir nešioti vardinį šaunamąjį ginklą galiojimas trumpesnį terminą, nei nustatyta vėliau pakeistu įstatymu iš esmės reiškė mažiau palankių nuostatų taikymą pareiškėjui, o tuo pačiu – teisinio reguliavimo nenuoseklumą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad valstybės institucijų išduodamas leidimas gali būti suprantamas ne tik kaip dokumentas, bet ir kaip teisinis režimas, kurio galiojimas gali būti pratęsiamas teisės aktais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1454/2008). Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatęs, jog leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams, nei šios nuostatos įgyvendinimo tvarkos, nei kokių nors išimčių iš šios taisyklės nenustatė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, taip kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008 ir kt.). Atsižvelgdamas į paminėtas teismų praktikos nuostatas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą galiojimo terminus nebuvo aiškus, todėl ir administracinė atsakomybė už tokių terminų pažeidimą negali būti taikoma. Nenustačius S. Š. kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, administracinė byla nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, t.y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tenkindamas apeliacinį skundą paminėtu pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat nespręs dėl apelianto iškeltų abejonių, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 4.1. punkto nuostatos atitinka įstatymus ir Konstituciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių policijos nuovados 2007 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą S. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.