- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- I-1261-289/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. sausio22 d. buvo gautas pareiškėjo D. B. skundas (2–3 b.l.), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo paties skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Prašo pagal skundą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes patyrė išgyvenimus dėl neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų.
Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio15 d. jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu suteikti jam papildomą telefoninį skambutį dėl labai svarbių priežasčių palaikyti socialinius ryšius su šeima, kuri baigia iširti. Jis norėjo paskambinti sutuoktinei ir bandyti su ja susitaikyti, bet Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija tokios galimybės nesuteikė. 2015 m. sausio 15 d. apie 15 val. jį išsikvietęs pokalbiui apsaugos priežiūros inspektorius S. V. paaiškino, kad prašymas nebus tenkinamas, nes nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos ir direktorius nepasinaudos savo teise bei nesuteiks papildomo skambučio. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius, bet to nepadarė. Dėl tokio atsakovo elgesio jis negalėjo sugrįžti į šeimą ir susitaikyti. Tokiu elgesiu skatinama, kad jo šeima kuo greičiau iširtų, todėl dėl tokių grubių pažeidimų prašo tenkinti skundą ir priteisti jo naudai 10000 Eur moralinei žalai atlyginti (2–3 b.l.).
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (37 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (30–32 b.l.) nurodoma, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad 2015-01-19 gautas pareiškėjo skundas dėl nesuteikto papildomo skambučio. 2015-01-29 raštu Nr. 17/01-275 pareiškėjui buvo išaiškinta atsisakymo suteikti papildomą skambutį priežastis. Priimtą sprendimą pareiškėjas turi teisę skųsti Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas sprendimo neskundė. Pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus – Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str. 8 d., 183 str. 1–3 d.). Kadangi administracinis ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimo dėl skundo, kuriuo pareiškėjui nebuvo suteiktas papildomas skambutis, nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis negali būti nagrinėjamas teisme (ABTĮ 22 str. 3 d., 25 str. 1 d.) (2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Administracinė byla Nr. A146-2540/2011). Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 8 dalimi byla nutraukiama. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai, rūpestingai ir, nesutikdamas su Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimu, pasirūpinti jo apskundimu. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo galimybės laiku ir operatyviai kreiptis dėl sprendimo apskundimo nebuvo ribojamos.
Dėl pareiškėjo teisės į papildomą skambutį nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius yra kardomąją priemonę – suėmimą – vykdanti įstaiga. Bausmių vykdymo kodekse yra numatytos nuteistųjų, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuotos suimtųjų teisės ir pareigos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji/nuteistieji turi teisę su savo šeimos nariais bei giminaičiais susirašinėti, pasimatyti, turi teisę skambinti telefonu. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XII skyriuje numatyta suimtųjų teisė skambinti telefonu. 73 taisyklių punkte nurodyta, kad „Suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Rašytiniame sutikime turi būti nurodyti telefonų numeriai, kuriais leidžiama skambinti, sutikimas turi būti patvirtintas atitinkamai prokuratūros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį išdavusioje institucijoje. Vienkartinis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas paskambinti telefonu galioja tik vienam pokalbiui telefonu, daugkartinis – rašytiniame sutikime nurodytam periodui arba pokalbių telefonu skaičiui.
Telefoninių pokalbių skaičių nustato Bausmių vykdymo kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Tačiau Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Leisti nuteistajam papildomai paskambinti telefonu taip pat yra pataisos įstaigos teisė, o ne pareiga (2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Pareiškėjui 2015-01-08 tokia teisė jau buvo suteikta. Apie papildomo paskambinimo telefonu faktą buvo supažindintas asmeniškai. Taip pat buvo informuotas, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – PIVTT) XVI skyriaus 98 punktu pareiškėjas turi teisę ilgalaikį pasimatymą pakeisti dviem telefoniniais pokalbiais.
Kaip matyti iš 2015-01-29 sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 17/01-275, 2015-01-16 gautas pareiškėjo prašymas dėl paskambinimo žmonai S. B.. Prašymo pateikimo dieną buvo suteikta galimybė paskambanti telefonu. 2015-01-16 gautas D. B. prašymas ilgalaikį pasimatymą pakeisti į 2 trumpalaikius pasimatymus. Iš ilgalaikio pasimatymo pakeistą antrą telefoninį pokalbį realizavo ŠTI 2015 m. sausio 20 d. Prašymo pateikimo dieną buvo suteikta galimybė paskambanti telefonu.
Pažymėjo, kad teisėjų kolegija (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011) yra pripažinusi, kad papildomo paskambinimo telefonu nesuteikimo atvejis nėra pripažįstamas kaip ryšių su šeima apribojimas. Įstatymu numatyta teisė paskambinti kartą per savaitę pareiškėjui nebuvo suvaržyta. Be to, atsižvelgiant į BVK nuostatas, ryšys su šeima gali būti palaikomas ne tik telefonu, bet ir kitais BVK nustatytais būdais.
Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir tinkamai jį taiko, todėl negalima teigti, kad įstaiga veikė neteisėtai ir taip galimai buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nesudarė blogesnių sąlygų pareiškėjui nei kitiems suimtiesiems/nuteistiesiems ir neveikė neigiamai išimtinai prieš pareiškėją,
Dėl neturtinės žalos pagrįstumo nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestinas, nes nenurodyta, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kaip ji pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kaip papildomo skambučio nesuteikimas jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Prašo nutraukti bylą arba pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius nesuteikė jam papildomo telefoninio skambučio – paskambinti sutuoktinei dėl labai svarbių priežasčių, palaikyti socialinius ryšius su šeima. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10000 Eur.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas D. B., atlikdamas bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2015 m. sausio mėn. nagrinėjamu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (11 b.l.). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 4 punktu paprastajai nuteistųjų grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui2015 m. sausio 13 d. buvo suteiktas telefoninis skambutis, kuriuo buvo pasinaudota (14 b.l.). 2015 m. sausio14 d. pareiškėjas D. B. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui prašymą skirti papildomą telefono skambutį (15 b.l.), prašymas registruotas Suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų žurnale (9 b.l.). Pareiškėjas, prašydamas leisti papildomai paskambinti telefonu, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti suteikta galimybė papildomai paskambinti telefonu. Apie atsisakymą leisti papildomai paskambinti telefonu buvo supažindintas asmeniškai (7 b.l.). 2015 m. sausio 15 d. pareiškėjas pateikė pataisos įstaigos direktoriui naują prašymą skirti papildomą telefono skambutį (10 b.l.), prašymas registruotas Suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų žurnale (13 b.l.). Savo prašyme D. B. nurodė, kad skambins žmonai dėl vykstančio civilinėje byloje santuokos nutraukimo proceso. Pateikto prašymo nagrinėjimo metu patikrinus D. B. telefoninių pokalbių apskaitos kortelę rasta, kad papildomai vieną kartą paskambinti telefonu buvo leista 2015 m. sausio 8 d. Apie teiktą papildomo paskambinimo telefonu faktą buvo supažindintas asmeniškai (7, 10, 12 b.l.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui nebuvo leista papildomai paskambinti telefonu 2015 m. sausio 15 d.
LR bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Tai yra direktoriaus teisė, bet ne pareiga, ir pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį, svarbias aplinkybes, gali arba leisti, arba neleisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu. Taigi, BVK 102 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu.
Pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, kad dėl labai svarbių priežasčių jis norėjo paskambinti sutuoktinei ir bandyti su ja susitaikyti, palaikyti socialinius ryšius su šeima, kuri baigia iširti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius, kad dėl tokio atsakovo elgesio jis negalėjo sugrįžti į šeimą ir susitaikyti, ir, direktoriui neleidus papildomai vieną kartą paskambinti, buvo pažeisti nurodytų teisės aktų reikalavimai, nepagrįsti. Pareiškėjas savo teise paskambinti telefonu naudojosi 2015 m. sausio 13 d., o 2015 m. sausio 8 d. jam buvo leista vieną kartą paskambinti telefonu ir papildomai. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nebuvo būtino reikalingumo pasinaudoti dar vienu papildomu skambučiu.
Remiantis nusistovėjusia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012) pažymėtina, kad vienkartinis prašymo leisti papildomai paskambinti telefonu atvejis (2015 m. sausio 15 d.) negali būti pripažintas ryšių su šeima apribojimu. Įstatymu numatyta pareiškėjo teisė paskambinti kartą per mėnesį nebuvo suvaržyta. Be to, atsižvelgiant į BVK nuostatas, ryšys su šeima gali būti palaikomas ne tik telefonu, bet ir kitais BVK nustatytais būdais, pavyzdžiui, BVK 73 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai atitinkamai numato paprastajai grupei priskirto nuteistojo teisę per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų. Šios pareiškėjo teisės nebuvo apribotos.
Pareiškėjas prašo atlyginti padarytą 10000 Eur neturtinę žalą.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246– 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Pareiškėjas nurodė, kad nepaskyrus papildomo skambučio žmonai, dėl tokio atsakovo elgesio jis negalėjo sugrįžti į šeimą ir susitaikyti. Kitų emocinių, dvasinių, fizinių išgyvenimų ar kitokių neigiamų patirčių pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu neįvardijo. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nepaisant to, kad pats pareiškėjas galėjo išvengti to ir pasinaudoti ryšio su šeima palaikymui kitais BVK nustatytais būdais (pasimatymai, laiškai),kurie pareiškėjui nebuvo apriboti. Pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti pareiškėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam fizinį sukrėtimą, pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, pabloginti santykius su artimaisiais, kad būtų juntamas stresas, nerimas (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo D. B. reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.