Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, nurodytas nutarties rezoliucinėje dalyje, pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Vėliau teismo nutartimis ši procesinė prievartos priemonė buvo skiriama iš naujo, taip pat buvo tęsiami laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam priklausantį turtą terminai.

3. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ne kartą buvo keičiamos Vilniaus apygardos teismo nutartys, leidžiant kaltinamajam A. R. kas mėnesį disponuoti bankuose esančiomis atitinkamo dydžio piniginėmis lėšomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. R. leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytomis sąlygomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. kas mėnesį gali disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis toje teismo nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis toje teismo nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis toje teismo nutartyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

7. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BPK 151 straipsnyje, yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant vienam iš dviejų pagrindų, t. y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Šioje byloje kaltinamajam A. R. laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

9. Skunde kaltinamasis prašo leisti jam kas mėnesį disponuoti 700 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, motyvuodamas išlaikytinių skaičiumi, turimais įsipareigojimais bankui, įsiskolinimu G. R. išlaikymui. Skundžiamoje nutartyje teismas pritarė ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse padarytai išvadai, kad kaltinamojo A. R. šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams šeimos ir mažamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl ir toliau leido disponuoti 600 Eur suma per mėnesį, nes tokio dydžio pinigų suma leis užtikrinti šeimos narių poreikius bei atitiks šalių interesų pusiausvyrą. Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamojo prašymas padidinti kas mėnesį leidžiamą disponuoti sumą iki 700 Eur nepagrįstas objektyviu būtinumu, todėl netenkinamas. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės (išlaikytinių skaičius, kreditoriniai įsipareigojimai, turimi įsiskolinimai) teismui buvo žinomos nustatant disponuojamų piniginių lėšų sumą, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pagrindu daryti išvadą, kad leidžiama disponuoti suma tapo per maža, nėra pagrindo. Kita vertus, kaltinamajam pateikus teismui duomenis, patvirtinančius apie pasikeitusias šeimynines aplinkybes ir padidėjusius šeimos poreikius, šis klausimas gali būti svarstomas iš naujo.

10. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų yra gavęs piniginių lėšų kaip galbūt nusikalstamų veikų rezultatą, duoda pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Aukštesnysis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamojo kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimų, taip pat ir to, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus baigiamąjį aktą. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui. Sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto. Jau minėta, kad šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, turto įgijimo aplinkybės nevertinami. Tai bus padaryta, byloje priimant teismo sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, jog turtas galėjo būti įgytas arba esmingai pagerintas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeistas proporcingumo principas. Byloje pritaikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Ši procesinė priemonė, priešingai nei teigiama skunde, yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę.

12. Kaltinamasis skunde nurodo, kad dalis sąskaitų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra areštuotos, uždarytos ir šiuo metu nėra jokio pagrindo joms nustatyti apribojimus. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė neturi įtakos taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumui. A. R. skunde nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, sąskaitose nesant lėšų, neatliekami jokie nuskaitymai, tačiau, nurodydamas jas savo nutartyse, teismas nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, aukštesnysis teismas neturi duomenų apie tų sąskaitų uždarymą.

13. Nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nenagrinėjamos skunde nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, įrodymų vertinimo ir pan., kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Visi skunde keliami klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį procesinį sprendimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.