Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-17 · Byla Nr. 2KT-42/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-17
Bylos Nr.
2KT-42/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Liva“
Atsakovas
A. D.
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-42/2009Procesinio sprendimo kategorijos 94.4; 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo UAB „Liva“ atstovo J. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3030-796/2009, iškeltos pagal ieškovo UAB „Liva“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. birželio 1 d. gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo UAB „Liva“ atstovo J. S. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3030-796/2009, iškeltos pagal ieškovo UAB „Liva“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nutartyje nurodoma, kad ieškovo atstovas J. S. tokį prašymą pateikė teismui parengiamojo posėdžio metu. Ieškovo prašymas grindžiamas tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė S. N. daro įtaką pagal ieškovo atstovo ieškinius (pareiškimus) iškeltų bylų nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Tokią išvadą J. S. padarė po pokalbio su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Ieškovo atstovas prašyme taip pat pažymėjo, jog tarp jo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko yra interesų konfliktas. Ieškovo atstovo nuomone, byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta kitame teisme (CPK 35 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atstovas bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, klausimą prašo spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko.

Atsakovo A. D. nuomone, teismas ieškovo atstovo prašymą turėtų atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Nors ieškovo atstovas tiesiogiai ir nepareiškė nušalinimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, tačiau jo teiginiai apie Klaipėdos mieste esančių visų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų šališkumą jo atžvilgiu sudaro pagrindą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nagrinėti šį prašymą dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju UAB „Liva“ atstovo J. S. modeliuojama situacija dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų galimo šališkumo grindžiama tik paties ieškovo atstovo prielaidomis, kurių jis nepagrindė įrodymais. Ieškovo atstovui nepateikus duomenų apie šio teismo teisėjų šališkumą objektyviąja ar subjektyviąja prasme jo atžvilgiu, nušalinti teismo nuo pagal teismingumo taisykles jam priskirtos bylos nagrinėjimo nėra pagrindo. Priešinga išvada reikštų, jog teisingumas vykdomas ne griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, o remiantis vien tik asmenų norais, pageidavimais, prielaidomis. Tai neatitiktų teisinėje valstybėje vyraujančių pagrindinių teisės principų– lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisėtumo, protingumo ir kitų.

Tuo pačiu pastebėtina, kad ir pats ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje pareiškė, kad jį tenkina bylą nagrinėjančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos veiksmai ir nušalinimo jai nereiškia (b.l. 155). Taigi, ir pats J. S. pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra teisėjų, galinčių teisingai ir nešališkai išnagrinėti su juo susijusią bylą.

Duomenų apie tai, kad kitame apylinkės teisme galima visapusiškiau išsiaiškinti bylos esmines aplinkybes ir dėl to procesas taps spartesnis bei ekonomiškesnis, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atstovo prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo UAB „Liva“ atstovo J. S. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3030-796/2009, iškeltos pagal ieškovo UAB „Liva“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas