- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- 1-3203-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37836-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:
2011 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 15 MGL bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š., 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte, 2018-08-07 dieną, UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiu automobiliu - vilkiku atvyko į Kėdainių miestą, pramonės rajoną, išsikrauti krovinio. Atvažiavo į pasikrovimo vietą, pasakė, kad šiandien nepakraus krovinio. Pasiruošė nakvoti mašinoje. Su kolegomis pavalgė, išgėrė degtinės ir alaus. Prieš pietus atėjo sandėlio darbuotojas ir pasakė, kad šiandien pakraus krovinį. Krovinį pakrovė, bet pakrovimo teritorijoje pasilikti negalėjo, nes neleido, išvažiavo ir norėjo susirasti aikštelę, kur pastatyti mašiną. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, užėjo į parduotuvę, pardavėja pasakė, kad aikštelė yra už 300 metrų prie prūdo. Sėdo į automobilį ir privažiavo policija. Tikrino neblaivumą ir nustatė 2.12 promilių girtumą. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus ir dėl to gailisi. Nuo 1984 m. turi profesionalaus vairuotojo teises. Neteko darbo, nes nebeturi vairuotojo pažymėjimo ir užsiregistravo darbo biržoje, jokių pajamų negauna. Gyvena su drauge, ji jam padeda, paskolino pinigų atvykti ir į teismą. Šiuo metu materialinė padėtis labai sunki.
Išvada dėl E. Š. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, matyti, kad 2018-08-07 14.47 val. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus, kad su sunkvežimiu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ruošiasi važiuoti neblaivus vairuotojas. Apie 15.00 val. Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus patruliai (duomenys neskelbtini) sustabdė minėtą sunkvežimį, kurio vairuotojui E. Š., buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas. Minėtas asmuo pristatytas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui. E. Š. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę (b. l. 1-2, 9).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, transporto priemonė DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone rastas butelis alaus "Šnekorių", 7,5 stiprumo. Įvykio vieta fotografuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 11-18).
VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, jog transporto priemonė DAF (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22).
Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 15.05 val. E. Š. alkotesteriu nustatytas 1,97 promilės neblaivumas (b. l. 26-27).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavo matyti, kad E. Š. 2018-08-07 15.05 val. nustačius, jog vairuotojas neblaivus (1,97 promilės) buvo nušalintas nuo vairavimo (b. l. 30).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Š. kraujyje, paimtame 2018 m. rugpjūčio 7 d., 16 val. 15 min., nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio (b. l. 35).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausio patrulio J. M. tarnybinio pranešimo dėl nesaugaus vairavimo matyti, kad 2018-08-07 14.50 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), stovi sunkvežimis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėta transporto priemonė buvo sustabdyta, ją vairavo E. Š., jam nustatytas 1,97 promilės neblaivumas (b. l. 36).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. Š. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais, alkotesterio parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis R. Š., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo transporto priemone, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriems buvo pranešta apie galimai neblaivų vairuotoją. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, dėl savo poelgio gailisi. Kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). E. Š. tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 papunktyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.
E. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Teistas, bauda sumokėta, teistumas išnykęs (b. l. 85), administracine tvarka baustas (b. l. 86-89), Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (b. l. 92), nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis nurodė, kad po šio įvykio buvo atleistas iš darbo, šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna, materialinė padėtis labai sunki, skolinosi pinigų net atvykimui į teismą, todėl teismas daro išvadą, jog neturinčiam darbo, pajamų kaltinamajam netikslinga skirti švelniausios bausmės rūšies – baudos, taip pat netikslinga skirti arešto bausmės, kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, kritiškai įvertino savo elgesį ir nėra toks pavojingas, jog jį reikėtų šiuo metu izoliuoti nuo visuomenės. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajam parinktina prokuroro pasiūlyta bausmė –laisvė atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos minimalų dydį.
Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamojo savikritiškas savo veiksmų įvertinimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos rodo, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti šiuo metu nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis dar gali taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nustatydamas įpareigojimų rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimą: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu E. Š. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-07 iki 2018-08-08 (b. l. 44-46).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje nebuvo teistas ir baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą nustatant artimą vidurkiui.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 str. 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 1000 eurų, kadangi transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis priklauso kitam juridiniam asmeniui.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas kaltinamasis, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį. Bylos duomenys patvirtina, kad ši transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kaltinamasis dirbo vairuotoju (b. l. 33). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau pastarajam kaltininkui nepriklausant ir nesant BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti ir dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra pagrįstas. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Prokuroras prašė, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 1000 eurų. Iš byloje esančios VŠĮ Emprekis pažymos kopijos matyti, jog vairuotos transporto priemonės vidutinė kaina yra 4967 Eur. Tačiau atsižvelgiant į, tai kad kaltinamasis nedirba, neturi pajamų, į jo materialinę padėtį, į tai, kad savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje nebuvo teistas ir baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, veika sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, bei vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 4 d. ir 72 str. iš kaltinamojo išieškotina 1000 eurų konfiskuotino turto vertės dalis ir tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b. l. 70-71).
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą, perduoti VĮ „Regitra“ (b. l. 73-74).
Civilinio ieškinio –nėra.
Laikinas nuosavybė apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: E. Š. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti jį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui E. Š. paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu E. Š. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-07 iki 2018-08-08.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 8 dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), konfiskuotino turto – transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) pinigų sumą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: E. Š. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).