Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, (metalo apdirbimas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č., 2017 m. balandžio 13 d., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį priklausantį L. Č., gim. 1957, „Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kol jį 2017 m. balandžio 13 d. apie 21.00 val. Panevėžyje, ties Smėlynės g. 107 pastatu, vairavusį kelių transporto priemonę sustabdė ir neblaivumą patikrino policijos pareigūnai kur alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK0029, jam buvo nustatytas 2,59 promilės girtumas, o pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017-04-19 specialisto išvadą Nr. T-A 3771/2017 (01) G. Č. kraujyje nustatyta mažiausia 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2017-04-13 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su mama L. Č.. Dienos metu negėrė. Vakarop apie 20.00 val. paskambinusi telefonu mama paprašė jo nuplauti automobilį. Jis buvo namuose, automobilio rakteliai buvo namuose, tik automobilio dokumentai liko pas mamą, ji tuo metu buvo išvykusi. Automobilis „Volvo V70” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso mamai, ji automobiliu ir naudojasi. Prieš pokalbį su mama jis buvo išgėręs 30 ml degtinės. Nemano, kad mama pokalbio metu galėjo suprasti, kad jis kiek gėręs. Kalbėjo trumpai, kalba buvo rišli, jis nesijautė išgėręs. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, tik retsykiais vartoja. Po pokalbio su mama sugalvojo dar išgerti. Plovykla nuo jų namų yra vos už vieno kilometro, nesijautė labai išgėręs, apsvaigęs nesijautė, pamanė nuvažiuos nuplaus mašiną ir grįš į namus. Norėjo nuplauti mašiną ir negalvojo apie pasekmes. Neturėjo jokios minties važinėti po miestą, manė apsisuks greitai. Apie 20.50 val. nusiplovęs automobilį sėdo už vairo ir ties Smėlynės g. 107 jį sustabdė policijos pareigūnai. Su mašina jis nevažinėja, tik naudojasi kai mama paprašo jei reikia nuplauti ją ar ratus pakeisti. Kad jis teisių neturi mama žino. 2014 m. teisės buvo atimtos nes vairavo neblaivus, liko persilaikyti teoriją ir praktinį vairavimą. Sėdo prie vairo nepagalvojęs pasekmių, nemanė kad kas nutiks negero. Jis orientavosi aplinkoje. Kai patikrino jo girtumą, nustebo kad tiek promilių, neneigė, kad sėdo už vairo tik ką išgėręs degtinės. Teigė, jog nežinojo, kad už vairavimą išgėrusiam numatyta baudžiamoji atsakomybė, manė, kad dar nepriimtas įstatymas. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61-62, 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojo N. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017-04-13 dirbo ekipaže „P1815“ kartu su Panevėžio AVPK KPT KPK 1-ojo būrio vyriaus. patrule R. K.. Apie 20.50 val. iš Panevėžio AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad iš degalinės „Baltic Petrolium“ gali važiuoti galimai neblaivus vairuotojas su „VW Pasat“ raudonos spalvos. Važiuojant Smėlynės gatve nuo Aguonų gatvės pusės pastebėjo Smėlynės gatve link Paliūniškio gatvės pusės įtartinai važiuojantį raudonos spalvos automobilį „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kurį sustabdė Smėlynės g. ties 107. Bendraujant su automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Įtarė, kad vairuotojas galimai neblaivus, todėl su alkotesteriu piliečiui buvo nustatytas 2.59 promilių girtumas. Vairuotojas pateikti vairuotojo pažymėjimo negalėjo, nes nurodė, kad teisė vairuoti jam buvo atimta. Vairuotojas paaiškino, kad pakeitė motinos automobiliui ratus, ir važiavo į Maximą pirkti degtinės. Daugiau aplinkybių jokių nepasakojo, sakė kad mamos automobilis. Vairuotojas buvo pristatytas į VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kraujo mėginio paėmimui (b. l. 36).

2017 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, ties Smėlynės g. 107 pastatu. Apžiūrėjus lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad apgadintas priekinis bamperis, abu dešinės pusės sparnai, abi dešinės pusės durys, bagažinėje keturi vienetai padangų. Automobilis stovi kelkraštyje Panevėžyje, ties pastatu Smėlynės g. 107 (b. l. 9-17, 19-20).

2017 m. balandžio 13 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. OG tyrėjos L. N. nutarimu, iš kurio matyti, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į Panevėžio UAB „TOMADAS“ saugojimo aikštelę, esančią Elektronikos g. 80, Panevėžys (b. l. 21).

2017 m. balandžio 18 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje gautu L. Č. prašymu, registruotu Nr. AP-9818-2017, dėl automobilio grąžinimo, iš kurio matyti, kad 2017-04-21 automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 2017-04-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko nutarimu tenkinti prašymą, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas L. Č. (b. l. 23-30).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Volvo V70“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2017 m. balandžio mėn. buvo 1678 eurų be PVM mokesčio, ir 2030 eurų su PVM (b. l.49).

Alkotesterio „Alcotest 7510,“ Nr. ARCK 0029, duomenimis, iš kurių matyti, alkoholio G. Č. 2017-04-13 d. 21.07 val. buvo nustatytas 2,59 promilės girtumas (b. l. 17, 18).

2017 m. gegužės 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3771/2017 (01), iš kurios matyti, kad G. Č. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. jis, 2017 m. balandžio 13 d., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį priklausantį L. Č., gim. 1957, „Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kol jį 2017 m. balandžio 13 d. apie 21.00 val. Panevėžyje, ties Smėlynės g. 107 pastatu, vairavusį kelių transporto priemonę sustabdė ir neblaivumą patikrino policijos pareigūnai kur alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARCK0029, jam buvo nustatytas 2,59 promilės girtumas, o pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017-04-19 specialisto išvadą Nr. T-A 3771/2017 (01) G. Č. kraujyje nustatyta mažiausia 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu (b.l. 86-87).

Kaltinamojo G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 70), administracine tvarka baustas (b.l. 78-79), vykdo individualią veiklą (b.l. 72), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 73). Prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudą. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama švelnesnė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 13 d. 21.07 val. iki 2017 m. balandžio 14 d. 13.45 val. (b. l. 53-55).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo G. Č. atžvilgiu taikyti dvi baudžiamojo poveikio priemones, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 metams bei konfiskuoti transporto priemonę arba jos turtinę vertę. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, kai skiriama kartu su bausme. Tačiau teismas įstatymo nėra įpareigotas, o konkrečiu atveju sprendžia šios priemonės individualizavimą, tikslingumą bei paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme - asmens pataisymo, galimybės daryti naujas veikas apribojimo ar atėmimo. Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau ne tapačios bausmėms. Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama taisyti ir socializuoti asmenis (gyventi nenusikalstant, socialinė integracija visuomenėje) bei turi būti proporcingos šiam siekiamam tikslui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones:

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas daugiau nei 1,50 promilių girtumas, t.y. 2, 59 promilių girtumas, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatytinas LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus manant, kad toks priemonės taikymo terminas taisomai veiks kaltinamąjį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo:

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą kitą baudžiamo poveikio priemonę – nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo valdytos transporto priemonės – „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertę 1678 eurai (be PVM), atitinkančią pinigų sumą, konfiskuojant valstybės nuosavybėn.

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio, numatančio atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (ne daugiau kaip 1,5 promilės), sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (126 straipsnio 4 dalis, 130² straipsnis). Spręstina, kad ir taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, ar nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. Č. praeityje Lietuvos Respublikoje buvo baustas už adekvatų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau yra suėjęs senaties terminas, byloje nėra duomenų, kad vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis būtų daręs kokias nors įstatymo uždraustas veikas, todėl turto konfiskavimas byloje netaikytinas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą -36,30 eurų, ir jos priteistinos iš G. Č. Panevėžio AVPK naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. Č. galutinę bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 13 d. 21.07 val. iki 2017 m. balandžio 14 d. 13.45 val., 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 32 ct) baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda yra 38 (trisdešimt aštuoni) MGL, t. y. 1431,08 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt vienas euras 08 ct).

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, G. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią N. B. AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti G. Č., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš G. Č. Panevėžio AVPK naudai 36,30 eurų- išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą.

Išaiškinti G. Č., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.