Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d.).

Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis, nustatantis bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, kai ieškinys reiškiamas atsakovui – fiziniam asmeniui, Civilinio kodekso 2.16 straipsnis, apibrėždamas fizinio asmens gyvenamosios vietos sąvoką, numato, jog tokia gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena. Įtvirtindamas fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, įstatymas šiai kriterijų kategorijai priskiria ir viešuose registruose esančius duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, tačiau šiuo atveju tokiems duomenims nėra suteikiamas prioritetas nustatant asmens gyvenamąją vietą (CK 2.17 str.). Priešingai, pirmiausia akcentuojama asmens faktinio gyvenimo tam tikroje vietoje trukmė ir tęstinumas (CK 2.17 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog esminiu fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo pagrindu laikytinos aplinkybės, susijusios su faktiniu asmens gyvenimu tam tikroje vietoje, o ne viešuose registruose esantys duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Iš teismui pateikto ieškinyje atsakovo E. R. nurodytos gyvenamosios vietos matyti, kad ieškovas nurodo paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, nurodytą ir viešajame gyventojų registre įregistruotą jo buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Tačiau iš prie ieškinio pridėtos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM pažymos apie asmens duomenis bei išrašo apie asmenį matyti, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nenurodyta, jis nuo 2010 m. kovo 15 d. apskaitytas Klaipėdos miesto savivaldybėje (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje). Be to, minėtoje pažymoje apie asmens duomenis taip pat nurodyta, kad atsakovas E. R. nuo 2003-09-25 iki 2005-12-30 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ieškovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenys panaikinti paties savininko prašymu. Iš prie ieškinio pateiktos pretenzijos matyti, kad ieškovas siuntė atsakovui pretenziją adresu: Klaipėdos miestas, Taikos pr. 9-7. Teismas išsiaiškino, kad atsakovas E. R. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtose bylose nurodė pastarąjį savo gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini) (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi, akivaizdu, kad ieškovui ieškinio padavimo momentu buvo žinoma faktinė atsakovo gyvenamoji vieta būtent Klaipėdos mieste (ieškovui žinoma paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur jis ir siuntė pretenziją), bei žinoma ir tai, kad Pakruojo rajone atsakovas savo gyvenamosios vietos nėra net deklaravęs jau nuo 2005-12-30. Tokiu būdu ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteismingas Pakruojo rajono apylinkės teismui, o yra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakytina priimti, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Ieškovui išaiškintina jo teisė su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui, kad jis su tuo pačiu ieškiniu gali kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.