- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-380-493-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-2-00008-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-380-493-2013;
Teisėjas: Jūratė Ramanauskienė Proceso Nr. 1-66-2-00008-2012-8;
2013 m. gegužės 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei-Ridikei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad 2012-02-22, apie 14.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) kameroje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. B. vardu parašė laišką, adresuotą (duomenys neskelbtini) prokurorui S. K., kuriame tiesiogiai pats, žadėdamas gręžti kojas, išdurti akis, nupjauti galvą, grasino nužudyti (duomenys neskelbtini) prokurorą S. K. dėl jo dalyvavimo teisme kaip kaltintojo, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei tame pačiame grasinančiame laiške, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo žmoną, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį iki 2012-03-10 į jo sąskaitą pervesti 5000 Lt. ir šį laišką 2012-02-23 A. B. vardu išsiuntė (duomenys neskelbtini) prokuratūrai adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad dėl padarytų nesunkių nusikaltimų davė nuoširdžius parodymus, prisipažino. Nusikaltimų nebūtų padaręs, tačiau norėjo įbauginti prokurorą, pats nesuvokė, kodėl taip elgėsi. Rašydamas laišką jokių blogų ketinimų neturėjo. Apeliantas nurodo dėl tokio poelgio besigailintis.
Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė S. Samoškienė prašė nuteistojo skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. M. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.
Nuteistasis R. M. savo kaltės padarius LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, neginčija, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. M. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
R. M. nuteistas už tai, kad parašė grasinančio turinio laišką prokurorui bei, neturėdamas teisinio pagrindo, reikalavo sumokėti 5000 Lt. sumą. R. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėtų nusikaltimų padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Už LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Apylinkės teismas už kiekvieną šio nusikaltimo padarymą R. M. skyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Už LR BK 181 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už šią nusikalstamą veiką teismas R. M. skyrė 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, paskirtas bausme subendrino. Aukštesnės instancijos teismo nuomone paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Apeliantas pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino, davė parodymus, todėl bausmė jam turėjo būti paskirta švelnesnė. Vertinant šį apeliacinio skundo motyvą manytina, kad R. M. laiko šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, dėl ko ir prašo mažinti bausmę. Kolegija mano, kad pagrindo laikyti R. M. prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl to švelninti paskirtą bausmę nėra. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra apibrėžtos LR BK 59 straipsnyje. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas paprastai LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažįstamas prisipažinimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Tačiau tam, kad laikyti asmens prisipažinimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtina nustatyti ir kitą šios aplinkybės sudėties elementą – nuoširdų gailėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, kad išvados dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali būti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju nei apklausiamas įtariamuoju, nei duodamas paaiškinimus teisme R. M. dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, šios aplinkybės nenurodė ir savo apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo neatsiprašė. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, nusikaltimai tyčiniai, teistas ne vieną kartą, nuolatos daro analogiškas nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, veikų pavojingumą bei pobūdį, kilusias pasekmes padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę straipsnio sankcijos ribose. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas bausmę individualizavo tinkamai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. M., nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.