- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-262-1072/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03300-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. L. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. Č.-A. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.
J. L. paskirtos BK 68 straipsnyje, 72 straipsnio 2, 3 dalyse numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 29 d.; konfiskuotas automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti saugoti automobilių saugojimo aikštelėje iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kompaktinį diską, esantį voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, nuspręsta palikti saugoti byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. L. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad ji 2025 m. sausio 26 d., apie 06.11 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., ties nusukimu link (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Apeliantė, cituodama teismų praktikos nuostatas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skyrimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į byloje pateiktus duomenis, kurie įgalina tikėtis teisingumo ir proporcingumo taikant baudžiamąsias sankcijas. Apeliantė, detalizuodama turimus sveikatos sutrikimus, nurodo, kad judėjimas sudėtingas ir apsunkintas, ilgi vaikščiojimai sukelia kelio sąnario skausmą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi duomenis apie tai, kad jai būtina lankytis kineziterapijos procedūrose, o po jų grįžti į darbą, namus, aprūpinti sergančią mamą, tačiau tai liko neįvertinta.
2.2. Apeliantės teigimu, buvo visiškai neatsižvelgta į tai, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), augina du sūnus – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi sergančią mamą, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba. Jos sutuoktinis dirba užsienyje, turi didelių finansinių įsipareigojimų, todėl visa buitis yra jos rūpestis, kurios be galimybės vairuoti ji negali įgyvendinti. Ji veža vaikus į mokyklą, būrelius, važiuoja į darbą (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), kur vadovė, žinodama jos situaciją, sudaro sąlygas per (duomenys neskelbtini) poilsio laiką, išvykti pasirūpinti vaikais ir parvežti juos namo, nuvykti į reabilitacijos procedūras. Po darbo kelis kartus per savaitę ji vyksta pas mamą, kurią nuveža į gydymo įstaigą. Sūnūs lanko krepšinį, todėl po darbo veža juos į treniruotes ir atgal. Dėl šių aplinkybių, apeliantės teigimu, jai būtinai reikalinga teisė vairuoti automobilį, nes ji neturi galimybės naudotis pavežėjimo paslaugomis, todėl vaikai ir mama jaučia pasekmes. Apeliantė taip pat nurodo, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, tačiau iš ją charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji nėra sisteminga pažeidėja, o šis neapgalvotas incidentas įvyko pirmą kartą ir daugiau nepasikartos.
2.3. Apeliantė taip pat nurodo, kad skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atėmus teisę vairuoti, ypač neproporcingai apsunkintas judėjimas ir susisiekimo galimybės, tačiau pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantė, akcentuodama teismų praktikos nuostatas, susijusias su apeliacinės instancijos teismo įgaliojimais ir teisingumo principu, prašo naujai įvertinti apylinkės teismui pateiktus duomenis proporcingumo principo kontekste ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantės manymu, nurodytas aplinkybes teismas turėtų vertinti kaip išimtines. Apylinkės teismas pritaikė laidavimo institutą, o tai reiškia, kad įtikino teismą, jog yra pagrindas manyti, kad nedarys nusikalstamų veikų ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pasak apeliantės, parodo priešingai, kad nėra suteikta jokio pasitikėjimo.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorė Ala Petrenko (toliau – ir prokurorė) atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Prokurorė, cituodama teismų praktikos nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, taip pat atsižvelgė į tai, kad J. L. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kad per pastaruosius trejus metus ji nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn ir iš esmės yra charakterizuojama teigiamai. Apylinkės teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgė ir į tai, kad J. L. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, sukėlė eismo įvykį, kai nesuvaldžiusi automobilio, įvažiavo į kelio atitvarą, taip kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai. Prokurorės teigimu, įvertinęs visas šias aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. vienerių metų aštuonių mėnesių.
3.2. Prokurorė pažymi, kad J. L. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, padarytas pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. J. L. pasielgė itin neatsakingai, būdama tokios būklės, pavartojusi alkoholio, neįsitikinusi savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo prie automobilio vairo. Įvykio metu J. L. būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, tą patvirtina nustatytas girtumas, kuris buvo vidutinis, ji kėlė padidintą pavojų eismo saugumui. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pritaikant baudžiamojo poveikio priemones ir jos atlikimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau nereiškia, kad prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Apeliantės interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Prokurorės vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių J. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Asmens, kuriam byla nutraukta, J. L. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau J. L. prašo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones.
6. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
7. Šioje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonę ir prašo įvertinti jos nurodytas aplinkybes kaip išimtines bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę.
9. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas J. L. atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, be to, sukėlė eismo įvykį, kai nesuvaldžiusi automobilio, įvažiavo į kelio atitvarą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad J. L., vairuodama kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, sprendė, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų aštuonių mėnesių terminui padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
10. Teisėjų kolegija, nepritardama apeliacinio skundo argumentams, pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad J. L. yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi, toks asmuo laikomas neteistu, jai nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato, taigi iš esmės ji nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų. Panaikinus paskirtą uždraudimą naudotis specialia teise, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
11. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad J. L., būdama neblaivi, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo. Akivaizdu, kad J. L., važiuodama (duomenys neskelbtini), tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu, vairuodama transporto priemonę kelio atkarpoje, kur eismas įprastai gana intensyvus, sekmadienio rytą, kai žiemos laikotarpiu tokiu paros metu yra tamsu, taigi, apsunkintas matomumas, atsižvelgiant į tai, kad ji įvažiavo į kelyje esantį atitvarą, kėlė itin didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog dėl nurodytų aplinkybių J. L. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o nustatytą šios priemonės terminą – vieneri metai aštuoni mėnesiai, laiko teisingu ir proporcingu. J. L. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
12. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels J. L. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su sunkumais, patiriamais vykstant į darbovietę, vaikų ugdymo įstaigas ar su apsunkintu judėjimu vietovėse be transporto priemonės, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad J. L. gyvena ne atokioje kaimo vietovėje, o (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame išvystytos viešojo transporto paslaugos, o duomenų, kad tokiomis paslaugomis J. L. naudotis būtų per sunku, bylos medžiagoje nėra. Be to, patikrinus pagal „Google“ žemėlapį matyti, kad J. L. gyvenamoji vieta yra nutolusi vos 180 m atstumu nuo autobusų stotelės, iš kurios vyksta viešasis transportas iki apeliantės darbovietės (duomenys neskelbtini) ir su vienu persėdimu užtrunka apie 30–40 minučių, todėl susisiekimas su J. L. darboviete nėra apsunkintas. Be to, J. L. darbinės funkcijos nėra išimtinai susietos su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu, ji turi pajamų šaltinį, todėl savo nuvykimui į darbovietę, kitais asmeniniais ar artimųjų giminaičių tikslais gali pasinaudoti kitais būdais (taksi ar pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad J. L. nurodomos aplinkybės, susijusios su sveikatos būkle, egzistavo dar iki jai padarant nusikalstamą veiką ir jai buvo žinomos, t. y. ji aiškiai suvokė, jog specialios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, turi įtakos ne tik asmeniškai jai pačiai, bet ir jos šeimos nariams, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, tenkinus J. L. prašymą visiškai panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtų pažeistas teisingumo principas, asmeniui susiformuotų tam tikras nebaudžiamumo jausmas. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kaip gyvenimas užmiestyje, nepatogumas vykti viešuoju transportu į darbą ar vaikų ugdymo įstaigas, rūpinimasis giminaičiais, negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę J. L. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Kaip pagrįstai pažymima ir prokuroro atsiliepime, asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo ir visuomenės interesų.
13. Vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl inkriminuojant atitinkamą straipsnį, būtina kartu nurodyti ir konkretų KET punktą, kurio reikalavimai yra pažeisti. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Atsižvelgiant į tai, tikslinamos byloje inkriminuojamos faktinės aplinkybės, nustatant, kad „J. L. 2025 m. sausio 26 d. apie 06.11 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., ties nusukimu link (duomenys neskelbtini) g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija“. Pažymėtina, kad šis ištaisymas nesunkina apeliantės teisinės padėties.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybės, konstatuojant, kad „J. L. 2025 m. sausio 26 d. apie 06.11 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., ties nusukimu link (duomenys neskelbtini) g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.