Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2018 m. balandžio 26 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios L. N. individualios įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi L. N. IĮ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gudara“. 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. kovo 16 d. nutartimi iš bankroto administratorės pareigų atstatydinta UAB „Gudara“ ir bankrutavusios L. N. IĮ bankroto administratoriumi paskirtas V. G..

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų, bankroto administratoriaus pateikto prašymo dėl įmonės pabaigos ir jo 2018 m. balandžio 19 d. pranešimo nustatyta, kad teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalėjo perduoti įmonės administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius siuntė raginimą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo buvusiai įmonės vadovei ir savininkei L. N., tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Jokie bendrovės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui perduoti nebuvo.

Administratorius nurodė, kad L. N. IĮ bankrotą lėmė sukaupti per dideli įsipareigojimai. Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Kadangi įmonės savininkė neperdavė įmonės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų, bankroto administratorius negalėjo įvertinti įmonės sandorių.

Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl įmonės valdymo organų atsakomybės ir žalos iš jų priteisimo, nes nenustatyta, kad valdymo organai padarė žalos. Be to, L. N. IĮ savininkė L. N. neturi registruotino turto, Lietuvoje nedirba ir negyvena, todėl ieškinio patenkinimo galimybės yra neperspektyvios. Administratorius nenustatė, tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnyje, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo.

VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo. Bankroto procedūros metu įmonė piniginių lėšų negavo, administravimo išlaidos nebuvo padengtos, turto nurašymo ar perdavimo aktai nebuvo sudaryti, nes nebuvo realizuotas joks turtas. Byloje liko nepatenkinti 2 976,29 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratoriaus pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 13 d. pažyma Nr. (10.9)-V8-696 patvirtina, kad bankrutavusi L. N. IĮ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose bankrutavusi L. N. IĮ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog bankroto administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios L. N. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorių sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.