Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-215-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
T-215-743/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00291-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
  • 2.8.12Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas (BPK 405 str.)
Teikimas Nr. T-215-743/2018
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00291-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.8.12 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 26 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. K., jos gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,

sveikatos priežiūros įstaigos atstovui V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. M1-236-217/2014 A. K. nepakaltinamumo būsenoje padarusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2016 m. kovo 17 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2016 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstas.

2018 m. gegužės 8 d. pranešimu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai pranešė, kad A. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal jos gyvenamąją vietą UAB ,,Lazdijų sveikatos centre“, todėl klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo A. K. nagrinėtinas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose.

Sveikatos priežiūros įstaigos – UAB ,,Lazdijų sveikatos centras“ atstovas gydytojas psichiatras V. B. siūlo A. K. stebėti ir gydyti pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad ji serga nepagydoma liga, jai nuolat reikia vartoti vaistus, stebėjimo laikotarpiu būklės ir elgesio sutrikimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip keliančius grėsmę jai ir aplinkiniams nebuvo.

Šalies argumentai

A. K. paaiškino, kad nori, kad būtų priverstinis gydymas nutrauktas, ji pati geria vaistus.

Gynėjas prašo atsižvelgti į pateiktą institucijos išvadą ir priverstinį gydymą A. K. nutraukti.

Prokurorė prašo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą pratęsti.

Iš paciento būklės įvertinimo komisijos akto matyti, kad A. K. diagnozuota psichinė liga – paranoidinė šizofrenija. Stebėjimo laikotarpiu, nuo 2017 m. liepos 25 d. iki šiol būklės ir elgesio sutrikimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip keliančius grėsmę jai ir aplinkiniams nebuvo. A. K. šiuo metu nėra pavojinga visuomenei. Jos medikamentinis gydymas, psichosocialinė pagalba, užimtumas yra užtikrinti bei kontroliuojami Veisiejų socialinės globos namų medicinos personalo (b. l. 38,39).

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. A. K. būklės įvertinimo komisijos akte aptarta jos psichikos būklė ir pateikiama išvada, kad jos psichikos būklė yra pakankamai stabili ir šiuo metu tęsti priverstinį gydymą netikslinga, kartu nurodyta rekomendacija jai tęsti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 3,21,38,39).

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes dėl A. K. dabartinės psichikos būklės, yra akivaizdu, kad toliau taikyti jai ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebereikia, nes jos psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi ir toliau gydant nebepasikeis, nes jai diagnozuota nepagydoma liga. Tai reiškia, kad ambulatorinio stebėjimo tęsimas šiuo atveju negali būti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu. Specialistų – gydytojų komisijos išvadoje nurodyti duomenys apie A. K. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichikos būklę ji nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jai negalima būtų nutraukti ambulatorinio stebėjimo. A. K. supranta būtinybę gydytis, teismo posėdyje duodama paaiškinimus nurodė vaistus vartojanti. Įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos būklė pagerėjo, todėl priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma tik tol, kol neišnyksta reikalas ją taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad taikant A. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jos sveikatos būklė stabiliai pagerėjo, jos pavojingumas išnyko, ji gali toliau gydytis prižiūrima pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių specialistų, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos jai taikomą stebėjimo režimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

A. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžia­ma Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė