Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 17 d. AB „Telia Lietuva“ (buvęs pavadinimas – UAB „Omnitel“) ir atsakovė L. Š. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. 2004 m. rugsėjo 17 d. atsakovė sudarė GSM abonento prašymą, 2009 m. lapkričio 20 d. Akcijos užsakymą. Atsakovės 27,20 Eur/93,90 Lt skola susidarė dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. teiktas paslaugas. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi pagal pateiktas sąskaitas, byloje nėra.

2012 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „Gelvora“ ir AB „Telia Lietuva“ buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. TR 3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

Atsakovė nurodė, kad nuo skolos susidarymo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ji nebuvo informuota apie skolos egzistavimą, nebuvo prašoma jos apmokėti skolą. Taip pat nurodė, kad nėra gavusi ieškovės pranešimo dėl reikalavimo perleidimo, kadangi jos gyvenamoji vieta nuo 2011 m. birželio 16 d. yra pasikeitusi. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė savo pareigos, apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos bei kitus asmens duomenų pakeitimus bei bet kokias kitas aplinkybes nedelsiant informuoti AB „Telia Lietuva“, todėl kreditorius siuntė pranešimus bei atliko kitus veiksmus, paskutinėje jam žinomoje skolininkės gyvenamojoje vietoje.

Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 3 dalis).

Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM486902 7.1 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigojo apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos bei kitų asmens duomenų pakeitimus bei bet kitas aplinkybes nedelsiant informuoti AB „Telia Lietuva“. Atsakovė paslaugų teikimo sutartyje Nr. OM486902, jos prieduose bei kitose užpildytose formose/prašymuose savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Šiuos atsakovės duomenis iš pradinio kreditoriaus automatiniu būdu gavo ir ieškovė UAB „Gelvora“, kuri minėtu adresu siuntė visus jai skirtus pranešimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, sugeneruotą ir išsiųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavimą tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi, kas laikytina tinkamu įrodymu, jog atsakovei buvo išsiųstas atitinkamas laiškas paslaugų teikimo sutartyje Nr. OM486902 nurodytu atsakovės adresu, (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad atsakovė galimai pakeitė gyvenamąją vietą duomenų nebuvo gauta, todėl darytina išvada, kad kreditoriaus siunčiama korespondencija paskutiniu žinomu gyvenamuoju adresu laikytinas tinkamu informavimu CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Įstatymas nenumato, kokios formos ir kokiu būdu turi būti siunčiamas pranešimas, tik įtvirtina kreditoriaus teisę siųsti pranešimus (pareikalavimo atsiskaityti laiškus ir/ar pranešimus apie reikalavimo teisės perleidimą) paskutiniu jam žinomu gyvenamosios vietos adresu, o toks pranešimų siuntimas laikytinas tinkamu informavimu. Be to, galiojantys teisės aktai nenustato pareigos pareikalavimo atsiskaityti laiškus ir/ar pranešimus apie reikalavimo perleidimą siųsti tik registruotu paštu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir reikalavimo perleidimą.

Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų neatsispindi skolos tęstinumas, t. y. išrašoma vis nauja PVM sąskaita - faktūra, nenurodant prieš tai esančios skolos. Taip pat nenurodytos faktinės skolos susidarymo aplinkybės, nepateiktos išklotinės, kurių pagrindu už suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos - faktūros. Nepateikta elektroninių paslaugų detalizacija, sąskaitose nurodyti skolos administravimo kaštai, abonentinio mokesčio tarifas, sutartyje Nr. OM 486902 taikomos akcijos nėra konkrečiai įvardintos, nėra nurodyta konkreti abonentinio ir plano mokesčio suma, nepatvirtintas sutarties kopijos tikrumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pranešime į atsakovės atsiliepimą ieškovė pateikė detalius paaiškinimus dėl skolos susidarymo, nurodė, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. lapkričio 20 d. sudarytą akcijos užsakymą, atsakovei nuo 2009 m. lapkričio 20 d. 24 mėnesius buvo taikyta 100 proc. nuolaida akcijos abonentiniam mokesčiui (19,48 Lt), pasibaigus akcijai taikyti standartiniai įkainiai (2009 m. lapkričio 20 d. akcijos užsakymo 1, 4 punktai). Pažymėtina, kad Akcijos užsakymą atsakovė sudarė asmeniškai, tai patvirtindama savo parašu. Pranešime ieškovė detalizavo kiekvieną sąskaitą faktūrą, nurodė plano mokestį, kokia akcija taikyta abonentiniam mokesčiui, skolos administravimo mokestį. Remiantis tuo kas nurodyta, atmestini atsakovės paaiškinimai dėl netinkamo skolos pagrindimo. Ieškovė papildomai paaiškino ir tai, kad atsakovė per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos turėjo teisę pareikšti pretenzijas dėl nesutikimo su sąskaitoje nurodytais mokesčiais, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sąskaitų neginčijo, ieškovė sąskaitų išklotinių neišsaugojo, todėl neturi galimybės jų perduoti ieškovei (sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM486902 4.13 punktas, Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu, ieškovė įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovė įsiskolinimo ieškovei nesumokėjo.

Pagal CK nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su palūkanų paskaičiavimu, kadangi ieškovė tinkamai ir laiku jos neinformavo apie skolą, priešingu atveju, paskaičiuotos palūkanos būtų mažesnės nei dabar prašoma apmokėti. Ieškovės 2018 m. gegužės 23 d. akte nurodyta, kad paskaičiuota 7,43 Eur palūkanų suma už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties 6.1. punkte nurodyta, kad negavęs sąskaitų klientas privalo likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino už praėjusį laikotarpį pabaigos kreiptis į OMINTEL ir apmokėti už suteiktas paslaugas.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Palūkanos yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos) ir minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, ieškinys yra įrodytas (CPK 185 straipsniai), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, į laikotarpį, už kurį skaičiuojami ieškovės patirti nuostoliai, įvertinus prašomų priteisti palūkanų dydį, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl 7,43 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pirminis kreditorius netinkamai įvykdė sutartines prievoles, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su pirminiu kreditoriumi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tai yra sutartyje numatytu terminu negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, nors sutarties sąlygas šalys buvo aptarusios, prisiėmusios konkrečias teises ir pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas asmuo, prisiimdamas įsipareigojimus, privalo įvertinti galimą finansinę riziką, todėl atsakovė, gaudama ir naudodamasi paslaugomis, turėjo žinoti, kad už jas reikia mokėti, arba turėjo jų atsisakyti tinkamai nutraukdama sutartį, tačiau to nedarė. Ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą, todėl nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 27,20 Eur negrąžintos skolos, 7,43 Eur palūkanų tenkintinas, kaip pagrįstas, ir skola priteistina iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. Š. 27,20 Eur (dvidešimt septynių eurų dvidešimties centų) skolą, 7,43 Eur (septynių eurų keturiasdešimt trijų centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34,63 Eur (trisdešimt keturių eurų šešiasdešimt trijų centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.