Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-2154-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-13
Bylos Nr.
e2S-2154-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25104-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Kreditorius
UAB „Karoliniškių būstas“
Skolininkas
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2154-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25104-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.11.; 3.4.1.11.1.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko S. M..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorius prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl 342,09 € skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 28,91 € bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Karoliniškių būstas“ pareiškimą skolininkui S. M. dėl skolos priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą ir grąžino kreditoriui 3 € žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad kreditorius prašo iš skolininko priteisti 24,20 € bylinėjimosi išlaidų už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687 išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininko 24,20 € už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. Todėl teismas atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Karoliniškių būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį. Nurodo, jog teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, formaliai atsisakydamas jį priimti. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas atsisako priimti pareiškimą, jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jei pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje teismas neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Pažymėtina, jog teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą prieštarauja teismų praktikai (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). Minėtame skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus prašymas yra priteisti iš skolininko skolą, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos ir 3 € žyminio mokesčio, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinti tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimą atsisakytina priimti, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą, kadangi jame pareikštas nepagrįstas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo įsakymo išdavimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Kreditorius prašė priteisti iš skolininko 342,09 € skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, 3,00 € žyminio mokesčio, 0,87 € už Nekilnojamojo turto registro duomenis, 0,84 € už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 24,20 € už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmos instancijos teismas atsisakė išduoti teismo įsakymą, kadangi pripažino, jog 24,20 € bylinėjimosi išlaidos už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas paslaugas nėra pagrįstos. Atskirajame skunde kreditorius neginčija šios teismo išvados. Kreditorius teigia, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir, teismo manymu, pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kreditoriaus nurodomoje Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013 buvo nagrinėjama situacija, kada pirmos instancijos teismas atsisakė išduoti teismo įsakymą dėl aiškiai per didelių netesybų. Šis reikalavimas nebuvo visiškai nepagrįstas, buvo keliamas klausimas tik dėl jo dydžio. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo įsakymą išduoti buvo atsisakyta dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Tačiau, siekiant išspręsti ginčijamą klausimą, būtina sistemiškai išanalizuoti minėto skyriaus nuostatas bei atsižvelgti į supaprastinto proceso tikslus.

Pažymėtina, kad sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku (LAT 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Išsprendus ginčo situaciją kreditoriaus nurodomu būdu, tai yra priėmus teismo įsakymą dėl dalies pareiškimo reikalavimų, o kitą pareiškimo dalį (dėl aiškiai nepagrįstų reikalavimų) atsisakius priimti, kreditoriui atsirastų galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du procesai – išieškojimo ir apeliacijos, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus tokią nutartį, galimi ir du išieškojimo procesai (dėl teismo įsakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų). Akivaizdu, kad toks procesas neatitiktų sumarinio proceso tikslų.

Taigi šios aplinkybės, taip pat CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiant skolą, tačiau ir išvestinius reikalavimus, jei tokie buvo pareikšti (CPK 436 straipsnis), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (CPK 436 straipsnio 7 dalis), leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei visų pareiškimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Be to, įstatymas riboja teismo įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Kreditorius vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė