Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2866-1035/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
1-2866-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11374-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2866-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11374-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; (S) 1.2.14.10.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 47 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo bausmės atleistas;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

8) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 214 straipsnį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;

9) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį bei laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., atsižvelgiant į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, laikyti atlikusiu laisvės atėmimo bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2019 m. kovo 19 d. nuo 19.30 val. iki 21.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Kalvarijų g., šalia pastato Nr. 204B, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su savimi turėtu atsuktuvu išdaužęs T. R. valdomo, registruoto G. R. vardu, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą ir įsibrovęs į automobilį, panaudodamas atsuktuvą išmontavo iš vairo ir pagrobė oro pagalvę, kurios vertė 596,45 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas atsuktuvą nuo automobilio išorės atsuko ir išėmė priekinį automobilio bamperį, kurio vertė 596,18 Eur, taip pat išmontavo ir traukdamas išplėšė priekinius automobilio dešinės ir kairės pusės žibintus, kurių 1 vnt. vertė 871,24 Eur (bendra vertė 1 742,48 Eur), tokiu būdu pagrobė svetimą 2 935,11 Eur vertės T. R. priklausantį turtą. Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. J. 2019 m. kovo 19 d. nuo 19.30 val. iki 21.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Kalvarijų g., šalia pastato Nr. 204B, vagystės metu įsibraudamas į T. R. valdomą, registruotą G. R. vardu, automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su savimi turėtu atsuktuvu išdaužė automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 101,33 Eur, tęsdamas nusikalstamą veiką, kai vagystės metu išiminėjo priekinį automobilio bamperį bei traukdamas išplėšė priekinius automobilio dešinės ir kairės pusės žibintus, kliudė ir neatstatomai sugadino priekinius automobilio kairės ir dešinės pusės sparnus, kurių 1 vnt. vertė 236,45 Eur (bendra vertė 472,9 Eur), tokiu būdu sugadino svetimą 574,23 Eur vertės T. R. priklausantį turtą. Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 19 d. automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Kalvarijų g., šalia pastato 204 B, pamatęs įtarime minėtą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išdaužti jo priekinių durelių šoninį stiklą. Išdaužė jį panaudojant atsuktuvą, kurį pasiėmė iš savo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atvažiavo iki minėtos aikštelės. Nuo BMW automobilio vairo atsuktuvu nuėmė (išmontavo) apsauginę oro pagalvę. Atsuko priekinį bamperį, peiliu išpjovė gabaliuką plastiko ir išėmė bamperį, atsuktuvu išmontavo priekines automobilio lempas, kadangi atsukti paprastai nepavyko, jis jas išlaužė traukdamas. Pernešė šiuos daiktus kažkur už 10 metrų nuo minėto BMW automobilio, padėjo šalia kažkokio automobilio. Atsuktuvą ir su savimi turėtą įrankių (raktų) rinkinį nunešė padėti į savo automobilį, padėjo į bagažinę. Išgirdo kaip jam už nugaros link jo labai intensyviai bėga du asmenys – vyrai, kurių išsigando, todėl sėdo į automobilį, užsirakino ir nuvažiavo link Žaliųjų ežerų. Sužinojo iš artimųjų, kad jo ieško policija, todėl supratęs, kad ko gero yra ieškomas dėl įtarime minėto įvykio, nusprendė kreiptis į advokatą ir sužinojo, kuriame policijos komisariate jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl padarytos veikos labai gailisi, pažada, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 86–87).

Kaltinamojo V. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas T. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo motinos G. R. vardu, tačiau jis juo naudojasi, tvarko. Automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu draudimo bendrovėje „Compensa“. 2019 m. kovo 19 d., apie 19.30 val., atvažiavo į koncertą, kuris vyko „Siemens“ arenoje. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, pažymėto Nr. 204B. Būnant koncerte jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad apvogtas jo automobilis. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kad yra išdaužtas automobilio kairės pusės priekinių durelių lango stiklas, pavogta vairo pagalvė, pavogti priekiniai žibintai, priekinis bamperis. Taip pat yra apgadintos kėbulo dalys bei galimai bus sugadinta automobilio elektronika. Kokia jam padaryta žala, negali nurodyti (b. l. 24–25).

Liudytojas T. R. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pavogtų priekinių žibintų vieno vieneto vertė apie 2 000 Eur, priekinio bamperio – apie 1 000 Eur, į vairą įmontuotos oro pagalvės – apie 500 Eur, išdaužto kairės pusės priekinių durelių stiklo – apie 300 Eur. Sugadinti jo automobilio abiejų pusių priekiniai sparnai, t. y. užlenkti, dėl to nepataisomi. Vieno priekinio sparno vertė apie 400 Eur. Įbrėžtas variklio dangtis, sugadinimo vertė 300 Eur. Sugadinta daug smulkių detalių, esančių po variklio dangčiu. Kai kurios iš jų buvo tvarkomos, kitos keičiamos naujomis. Tiksliai tų detalių ir jų vertės įvardinti negali, kadangi automobilį tvarkė ne jis, o meistrai. Viso dėl įvykio jam padaryta 10 000 Eur turtinė žala. Draudimas išmokėjo 7 000 Eur išmoką (b. l. 37–38).

Liudytoja G. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vardu registruotu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jos sūnus T. R., kuris ir tvarkė automobilį po įvykio (b. l. 44).

Liudytojas R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Vakare jo darbovietės kaimynas pranešė, kad aikštelėje siaučia vagis. Jis išbėgo su kaimynu į aikštelę ir pamatė automobilį BMW, kuris buvo apdaužytas, t. y. buvo išdaužtas vairuotojo pusės durelių priekinis langas, nebuvo bamperio, žibintų. Apsižiūrėjus pamatė vyrą, kuris žiūrėjo į juos, stovėjo apytiksliai už 50 metrų nuo jų prie automobilio. Su kaimynu pradėjo bėgti link to vyro, kuris kažką įsidėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis įsiminė automobilio, į kurį vyras įsėdo, valstybinį numerį ir markę – tai buvo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

Liudytojas Ž. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo savo darbovietėje (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, lauke tamsu. Išgirdo iš lauko sklindantį keistą garsą, tarsi lūžtančios plastmasės garsą. Pasižiūrėjo pro langą ir prie sargo namelio pamatė automobilį su mirksinčiomis šviesomis bei šalia automobilio stovintį žmogų, pagal siluetą matėsi, kad tai vyras. Vėl pažiūrėjo pro langą ir pastebėjo, kad tas vyras tupinėja prie minėto automobilio priekinės dalies, po to kažką nuo minėto automobilio rankose nešasi per visą aikštelę. Atrodė pagal siluetą, kad tarsi automobilio lempą. Nusinešė prie kito automobilio, atsidarė bagažinę ir pradėjo kraustyti iš automobilio daiktus. Nusineštą nuo pirmiau minėto automobilio daiktą įdėjo į bagažinę giliau ir prieš tai minėtus iškraustytus daiktus vėl sudėjo atgal į bagažinę. Vyras gan ramiai ir užtikrintai elgėsi. Uždarė automobilio, į kurį įsidėjo minėtą daiktą, bagažinę ir nuėjo link Technopolio bei dingo iš akiračio. Praėjus gal apie 5–10 min. jis (liudytojas) vėl atsitiktinai pasižiūrėjo pro langą ir pastebėjo, kad tas vyras vėl grįžęs apžiūrinėja greta stovėjusius automobilius ir vėl grįžo prie pradinio automobilio bei įlipo į jo vidų pro vairuotojo pusės dureles. Pastebėjo, kad pradėjo šviesti automobilio viduje melsva ledinė šviesa, ne salono šviesa, arba žibintuvėlis, arba telefonas, nes šviesos šaltinis buvo taškinis. Tada jis suprato, kad tai ko gero tikrai ne automobilio savininkas. Nusprendė prieiti arčiau ir pažiūrėti kas ten vyksta, nusileido laiptais, užėjo pas kitus pastate dirbusius darbuotojus, pasakė, kad yra įtarimas, kad galbūt kažkas plėšia automobilius. Darbuotojai sureagavo, pribėgo prie automobilio BMW, kuris ir stovėjo prie sargo namelio, kurį pastebėjo pro langą. Automobilis atrodė apiplėštas, trūko išorinių ir vidinių dalių, vairuotojo durelių šoninis langas išdaužtas. Automobilyje minėto vyro jau nebuvo. Kadangi matė, kur tas vyras susidėjo prieš tai paimtą nuo BMW automobilio daiktą, jis (liudytojas) pasakė, kad bėga gaudyt link to antrojo automobilio (markė lygtais Volkswagen). Jis pribėgo iš keleivio pusės prie vyro automobilio, kiti irgi iš paskos. Tas vyras tuo metu jau buvo automobilyje, kai jis (liudytojas) pribėgo, tada nubėgo iš automobilio priekio sakydamas: ,,Stok”, kai norėjo prieiti prie durelių iš vairuotojo pusės, vyras greitai išvažiavo be šviesų, valstybinio numerio nepastebėjo, tačiau jį pastebėjo vienas iš minėtų vyrų, kuriuos jis pasikvietė į pagalbą (b. l. 31).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 19 d. 20.50 val. užregistruotas įvykis, kad gyventojai matė kaip vyras apvogė aikštelėje stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kalvarijų g. link Baltupių. Pavogti žibintai, patekta į vidų, kas dar pavogta, neaišku. Savininko vietoje nėra (b. l. 3).

Iš T. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 19 d., apie 19.30–21.00 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 204B, išdaužus automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių lango stiklą buvo įsibrauta į automobilio vidų, iš automobilio vidaus pavogta vairo pagalvė, o iš automobilio išorės pavogti priekiniai žibintai, priekinis bamperis, apgadintos automobilio kėbulo dalys. Automobilis draustas kasko draudimu, padaryta žala tikslinama (b. l. 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis BMW stovi prie įvažiavimo į teritoriją vartais neaptvertoje ir nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis stovi prie bortelio, dešiniu šonu link įvažiavimo į teritoriją vartų ir sargo namelio. Ant sargo namelio yra lentelė su užrašu 204B. Automobilių stovėjimo aikštelė neapšviesta. Automobilio išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, ant žemės, ant vairuotojo sėdynės mėtosi stiklo šukės. Automobilio vaire nėra oro pagalvės. Kitų apgadinimų automobilio salone nepastebėta. Automobilio sulankstytos priekinių sparnų kampinės dalys, nėra priekinio bamperio su grotelėmis ir abiejų priekinių žibintų, matomi kyšantys laidai. Po automobilio priekine dalimi yra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 20 metrų nuo automobilio BMW kairiojo šono, šalia automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galine dalimi ant žolės guli priekinis bamperis su priešrūkiniais žibintais ir vairo saugos pagalvė, ant kurios yra BMW ženkliukas. Ties išvažiavimu iš automobilių stovėjimo aikštelės ant pastato Gerulaičio g. 1 yra vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau reikšmingų pėdsakų ar objektų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta (b. l. 7, 9–13).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su savimi turėtu atsuktuvu išdaužė automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą ir įsibrovė į automobilį, panaudodamas atsuktuvą išmontavo iš vairo ir pagrobė oro pagalvę, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas atsuktuvą nuo automobilio išorės atsuko ir išėmė priekinį automobilio bamperį, taip pat išmontavo ir traukdamas išplėšė priekinius automobilio dešinės ir kairės pusės žibintus, kliudė ir neatstatomai sugadino priekinius automobilio kairės ir dešinės pusės sparnus, tokiu būdu pagrobė 2 935,11 Eur vertės ir sugadino 574,23 Eur vertės svetimą – T. R. priklausantį turtą.

Įtariamajam V. J. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. J. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 113–114). T. R. 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimu yra informuotas apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 115).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę – teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 105–112), baustas administracine tvarka, taip pat už analogiškas veikas (b. l. 100–104), dirba (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 97), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p.; pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes, t. y. baudas, jų dydžius nustatant artimus įstatymo už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą numatytam šios bausmės rūšies minimumui, skiriamas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92–93), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašu (b. l. 18), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu ADB Compensa Vienna Insurance Group pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 066,82 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 60–70). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad I. J. 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlygino ADB Compensa Vienna Insurance Group 7 066,82 Eur turtinę žalą (b. l. 74). ADB Compensa Vienna Insurance Group pareiškimu pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio, kadangi padaryta turtinė žala atlyginta (b. l. 79). Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinės ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL dydžio, t. y. 7 500 Eur, baudą.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 MGL dydžio, t. y. 3 500 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir V. J. skirti subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio, t. y. 7 500 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti galutinę bausmę – 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 (penkių tūkstančių) Eur, baudą.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Priimti civilinės ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group civilinio ieškinio dėl 7 066,82 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir nutraukti procesą dėl šio reikalavimo.

Išaiškinti V. J., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš