- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-1506-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00036-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo 3 mėnesiams jai pratęsti terminą palikėjo R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškime nurodė, kad jos seneliai A. ir J. O. turėjo dvi dukras M. ir Z.. M. su vyru J. Š. susilaukė vienos dukters – pareiškėjos J. Š.. Z. su vyru I. B. turėjo du sūnus – I. B. ir R. B.. Mirus Z. ir I. B. jų sūnūs (pareiškėjos pusbroliai) priėmė palikimą lygiomis dalimis. (duomenys neskelbtini) mirė R. B., o (duomenys neskelbtini) mirė I. B.. Kadangi pareiškėjos pusbroliai šeimų sukūrę nebuvo, vaikų neturėjo, tai pareiškėja yra vienintelė jų giminaitė, galinti būti paveldėtoja. Po pusbrolio I. B. mirties pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus ir priėmus jo palikimą, iš notarės pareiškėja sužinojo, jog po R. B. mirties jo dalies turto niekas nepaveldėjo, t.y. jo brolis I. B. dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarus. Tokiu atveju, mirus pusbroliui I. B. pareiškėja paveldėjo tik jo vardu registruoto nekilnojamojo turto dalį. Atsižvelgiant į tai, jog aplinkybės, kad pusbrolio R. B. turtas nebuvo paveldėtas pareiškėjai tapo žinoma tik iš notarės 2018-10-02 rašto, todėl ji laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo neturėjo galimybės.
2. Teismo posėdyje pareiškėja J. M. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad ji yra vienintelė galima R. B. įpėdinė. Anksčiau į notarą nesikreipė dėl palikimo, nes dar buvo vienas brolis, kuris taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė O. Žurauskienė į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai, buvo gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 str. 3 d.).
4. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos J. M. pusbrolis R. B. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie,tai,kad jis savo šeimos nebuvo sukūręs ir vaikų neturėjo byloje nėra. Palikėjas turėjo brolį I. B., tačiau Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė pateikė informaciją, kad paveldėjimo byla, mirus R. B. nėra pradėta, t.y. niekas iš mirusiojo nei įstatyminių nei testamentinių įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiojo R. B. nuosavybės teisės įregistruotos į ½ dalis šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis nurodyto turto nuosavybės teise priklausė palikėjo broliui I. B.. Kadangi I. B. taip pat šeimos sukūręs nebuvo ir vaikų neturėjo, jam mirus (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja, kaip šeštos eilės įpėdinė, pateikdama pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (CK 5.11 str. 1 d. 6 p.). Tik tvarkant palikimo dokumentus pareiškėja sužinojo, kad po R. B. mirties nei jo brolis, nei joks kitas asmuo dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra vienintelė galima įpėdinė priimti palikimą po R. B. mirties, tačiau to padaryti negali, nes yra praleistas terminas palikimui priimti.
5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbioms ir atnaujinti pareiškėjai J. M. terminą palikimui po jos pusbrolio R. B. mirties (duomenys neskelbtini) priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578). Nėra jokių duomenų, kad termino atnaujinimas galėtų pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 578 str., teismas
nutarė:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui po jos pusbrolio R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Atnaujintą terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.