Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-47-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
II-47-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02325-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-47-1058/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02325-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. D. (M. D.),nukentėjusiajam V. G.,teismo ekspertui V. M. (V. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28897-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK KPV AVS) 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28897-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 700 EUR bauda. M. D. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 20.22 val. Ozo g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi RS 6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, buvo neatidus, nedavė kelio automobiliui „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 220 punktus (b. l. 13).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu M. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo jį panaikinti. Nurodo, kad jis 2018 m. rugsėjo 11 d. vakare vairuodamas automobilį „Audi RS 6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendrovės UAB „A“ direktoriumi E. J., iš UAB „A“ ofiso ((duomenys neskelbtini)) vyko į prekybos centrą „Akropolis“ (Ozo g. 25, Vilnius), nes E. J. ketino jo vadovaujamos įmonės vardu įsigyti nešiojamąjį kompiuterį. Neradus tinkamo kompiuterio prekybos centre „Akropolis“, jis ir E. J. iš šio prekybos centro nuvyko į šalia esantį prekybos centrą „Ozas“ (Ozo g. 18, Vilnius), kur E. J. apie 22 val. nupirko nešiojamąjį kompiuterį parduotuvėje „Topo centras“. Iš prekybos centro „Ozas“ jis su E. J. grįžo atgal į UAB „A“ ofisą ((duomenys neskelbtini)). Automobilis „Audi RS 6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A“ ir yra lizinguojamas iš (duomenys neskelbtini) banko. Visos kelionės metu jį vairavo jis (M. D.), E. J. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Mašina nedalyvavo jokiame eismo įvykyje. Skunde akcentuojama, kad tyrimo metu E. J. nebuvo apklaustas, nors galėjo patvirtinti, kad M. D. vairuojamas automobilis eismo įvykyje nedalyvavo. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad M. D. padarė eismo įvykį. Iš nuotraukų matyti, kad jo vairuotas automobilis neturėjo jokių pažeidimų ar apgadinimų. Skunde keliamas klausimas, kaip įmanoma lenkiant automobilį, taip išsukti ratus, kad dešinysis priekinis ratas kliudytų greta važiuojantį automobilį, ir tuo pačiu automobiliai nesusidaužtų bei ant jo automobilio sparno ar bamperio neliktų jokių žymių. E. J. visą laiką sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, t. y. būtent toje pusėje, kurios priekinis ratas neva kliudė greta važiuojantį automobilį, tačiau jis patvirtino, kad joks eismo įvykis kelionės metu nebuvo įvykęs. Atkreipiamas dėmesys, kad bylos medžiagoje gausu prieštaravimų, patvirtinančių, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad tariamas eismo įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 11 d. 20 val. 22 min. Tuo tarpu, vyr. patrulės L. R. 2018 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešimą apie tariamą eismo įvykį pareigūnai gavo tik 2018 m. rugsėjo 11 d. 21.20 val., t. y. praėjus beveik valandai po tariamo eismo įvykio ir tariamo pabėgimo iš eismo įvykio vietos. Visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjui reikėjo laukti valandą laiko po tariamo eismo įvykio ir tik po to informuoti pareigūnus. Vyr. patrulės L. R. 2018 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tariamo eismo įvykio metu automobiliui „Toyota“ neva buvo apgadintas kairės pusės priekinis bamperis, sparnas ir ratlankis. Dokumente, pavadintame „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“, nurodyta, kad buvo apgadintos „Toyota“ priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas. Tuo tarpu fotolentelėje apskritai nurodyta, kad „Toyota“ apgadinimai buvo ant priekinio kairės pusės sparno ir rato gaubto. Taigi bent trijuose bylos medžiagoje esančiuose dokumentuose nurodyti skirtingi (nesutampantys) automobilio „Toyota“ pažeidimai. M. D. teigė pats dalyvavęs „Toyota“ apžiūroje ir padarė jo nuotrauką, iš kurios matyti, jog vienintelis šio automobilio pažeidimas yra vos matomas brūkštelėjimas ant priekinio kairės pusės sparno. Tuo tarpu, ratlankis (priešingai nei yra nurodę pareigūnai) yra visiškai nepažeistas. Skunde teigiama, kad M. D. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes nėra įrodymų, kad jis suvokė, ar galėjo ir turėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį, bei tai, kad jis sąmoningai (veikdamas tiesiogine tyčia) pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 2-7).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus AVPK KPV AVS prašo jį atmesti. Nurodo, kad priimant nutarimą, buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, asmuo atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai. Tyrimo metu, pareigūnė S. K. apžiūrėjusi ir sugretinusi abi transporto priemones nustatė, kad apgadinimai ant automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti, kontakto metu su automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Papildomai buvo susisiekusi su V. G., kuris paaiškino, kad kontaktas tarp automobilių buvo gerai jaučiamas, automobilis „Audi“ užkabino jo vairuojamą automobilį „Toyota Yaris“ su priekiniu dešinės pusės ratu, jis signalizavo vairuotojui šviesomis, tačiau vairuotojas, padidinęs greitį, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, užfiksavo naujus, šviežiai padarytus apgadinimus, matėsi juodos spalvos padangos žymės. M. D. į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje M. D. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad jo vairuotos mašinos sparnai yra labai aukšti, ratlankis viduje, todėl pagal logiką turėtų būti pažeistas sparnas, bet nei sparnas, nei bamperis, nei ratlankis nebuvo pažeistas. Be to, važiuojant 40 km/h greičiu neįmanoma ratlankio išsukti iki galo, galima pasukti tik pora laipsnių. Automobilyje „Audi“ taip pat yra mirtinos zonos veidrodėlis, kuris persėja apie nematomą kliūtį, bet niekas nesuveikė, nebuvo jokių mirksinčių lempučių. Nors policija parašė, kad jo vairuotam automobiliui ir „Toyota“ automobiliui buvo pažeisti ratlankiai, bet to nebuvo. Jo nurodytas liudytojas nebuvo apklaustas. Rugsėjo 11 d. vakare kelionės iš „Akropolio“ į „Ozą“ metu jis pavojingų manevrų nedarė ir nepastebėjo, kad jį kas vytųsi. Prasmės kažkur bėgti nebuvo, nes jo automobilis turi ir civilinį, ir „Kasko“ draudimą. Jis nejuto jokio susidūrimo. V. G. nepažįsta, bet mano, kad jis nori pinigų. Protokolą dvejojo pasirašyti, nes nesuprato, ką reiškia „traukiamas administracinėn atsakomybėn“, manė, jog pasirašydamas sutiks, kad yra kaltas.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje nukentėjusysis V. G. parodė, kad važiuojant įsibėgėjimui skirta pirma eismo juosta iš „Akropolio“ į Ozo gatvę link Žirmūnų, paskui jį važiavo automobilis „Audi“. Automobilis „Audi“ pradėjo jį lenkti važiuodamas antra eismo juosta, bet prieš „Audi“ važiuojantis automobilis „BMW“ stabdė, nes turėjo praleisti kitus automobilius, todėl „Audi“ taip pat reikėjo stabdyti. Tuo metu jų automobiliai („Toyota“ ir „Audi“) buvo susigretinę ir „Audi“ trenkėsi į jo automobilį. Jis iš karto sustabdė signalizavo šviesomis, bet „Audi“ nuvažiavo toliau. Susidūrimas įvyko, kai „Audi“ pasuko į dešinę lenkimui ir grįžo atgal į savo juostą. Jis sustabdė, o „Audi“ nuvažiavo toliau antra juosta, visiškai nereagavo, nestabdė. „Audi“ numeriai matėsi, todėl juos įsiminė. Tai buvo sportinis automobilis. Kas jį vairavo ir kiek žmonių sėdėjo automobilyje, nematė. Smūgis buvo stiprus, nes nukrito vaiko kėdutė, užlinko veidrodėlis. Smūgis buvo kietas, toks jausmas, kad ratlankis trenkėsi į ratlankį. Jo automobiliui buvo perbrauktas sparnas, bamperis, ratlankis, durų juosta. Panašu, kad pažeidimai ne tiek su ratlankiu, bet su padanga padaryti. Gali būti, kad tai žymės nuo padangos. Kai žiūrėjo policijoje, ant „Audi“ automobilio nesimatė, kad būtų nubraižyta, gal ant padangos buvo kokių nors likučių, ir todėl taip apdraskė. Paliktos žymės ant automobilio iš pradžių gerai matėsi, dabar jau taip nesimato. Buvo likę tamsios spalvos žymės, jos nenusivalė iki šiol.

Teismo posėdyje E. J. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. jis su M. D. juoda „Audi RS6“ važiavo pirkti kompiuterio. Vairavo M. D., jis sėdėjo šalia. Jie nuvyko į „Akropolį“, po to į „Ozą“ kur ir nupirko kompiuterį, tada M. D. parvežė jį atgal į darbą ((duomenys neskelbtini)). Ten jie išgėrė arbatos ir jis išvažiavo namo, nes jau buvo labai vėlu. Visos kelionės metu jis nepastebėjo jokio eismo įvykio. Visą kelionės laiką nuo „Akropolio“ iki „Ozo“ teigė, kad atsimena gerai. Į „Ozą“ iš „Akropolio“ važiavo keliu, kuris susiaurėja. Persirikiavo į kairę juostą, nes nusileido nuo kalniuko, ties „Compensa“ sustojo prie šviesoforo, užtruko iki 1,5 minutės. Jis visą kelionę buvo budrus, bet nepastebėjo jokių avarinių situacijų, kad būtų reikėję greitai keisti važiavimo kryptį. Kai nusileidinėjo nuo „Akropolio“, eismas nebuvo intensyvus, nebuvo daug mašinų. Iki šviesoforo nuvažiavo be didelių sustojimų ir kamščių. Jis automobilį apžiūrėjo, bet jokių išorinių pažeidimų nepastebėjo.

Analogiškas aplinkybes E. J. nurodė ir savo 2018 m. lapkričio 12 d. paaiškinime (b. l. 8).

Ekspertas V. M. paaiškino, kad byloje esančios nuotraukos dėl „Audi“ apgadinimo nėra pakankamai informatyvios. Ant automobilio „Toyota Yaris“ susiformavo lanko formos juodos spalvos pėdsakai, t. y. ant priekinio kairio sparno ties ratų arka. Pėdsakai yra lanko formos, su išgaubimu į viršų link užpakalinės dalies. Tokie pėdsakai yra būdingi kontaktų su kito automobilio besisukančiu ratu, jie galėjo susiformuoti kontaktuojant su automobilio „Audi“ priekinio dešinio rato užpakaliniu paviršiumi. Sprendžiant iš pėdsakų, tuo metu automobilio „Audi“ greitis buvo didesnis nei automobilio „Toyota Yaris“. Lenkimo metu, automobiliui „Audi“ važiuojant iš antros eismo juostos į pirmą juostą, automobilio ratai galėjo tiek išsisukti, kad užkabintų, bet priekiniai bamperiai nesusidurtų. Pagal pėdsakus kontaktas įvyko su rato galine dalimi. Tikėtina, kad šio pėdsako formavimosi metu automobilio „Audi“ ratai buvo išsukti į kairę, t. y. automobilis jau buvo tiesinamas, arba tiesiog buvo bandoma nusukti nuo kliūties. Jeigu automobilis rikiavosi, automobilio ratai pasukami į dešinę, o po to ratai pasukami į kairę tiesinant automobilio judėjimą. Galinė automobilio dalis juda mažesniu posūkio spinduliu. Jeigu staigus manevras, tai automobilis juda 5 laipsniu kampu. Pasukant ratą į vieną ar kitą pusę, viena iš jo dalių būna išlindusi iš automobilio gabaritų, todėl kontaktas galimas ne sparnu, o ratu. Jeigu kontaktas įvyksta su ratu, tada vizualiai matomi apgadinimai gali neišlikti, nes jeigu ratas sukasi, jis savo gumos sluoksnį palieka ant kito automobilio kontaktinio paviršiaus. Tiesiog pašalinamas iš rato gumos sluoksnis, tai gali būti vizualiai matoma, bet gali pėdsakų ir nelikti. Jeigu būtų apžiūrima tuoj pat, jeigu ratas padengtas purvu, tai pėdsakas lieka, bet jeigu purvo nėra arba automobilis kurį laiką eksploatuojamas iki atliekama jo apžiūra, vizualiai matomų pėdsakų gali ir nelikti. Su padanga padaryti įbrėžimą iki geležies įmanoma, jeigu patenka kokios nors abrazyvinės detalės, jeigu kitas automobilis turėjo dulkių, purvo, tai gali būti įbrėžimas. Nuo tokio kontakto automobilio „Toyota Yaris“ trajektorija negalėjo pasikeisti, nes tai buvo liestinis kontaktas, jis neturi įtakos automobilių judėjimui. Kontaktas buvo mažo intensyvumo, todėl negalėtų turėti įtakos judėjimo trajektorijos pokyčiui. Sąlytis „Audi“ automobilio vairuotojui per vairą turėjo būti jaučiamas. Ekspertas negalėjo patvirtinti, kad vairuotojas būtinai jį jautė, tačiau nurodė, kad jeigu kontakto metu automobilio „Audi“ priekinis dešinysis ratas buvo ties automobilio „Toyota Yaris“ priekiniu kairiuoju ratu, tai pasukus galvą automobilis turėjo būti matomas, o per veidrodėlius galėjo būti ir nematomas. „Audi“ automobilis turėjo tiesioginį kontaktą priekiniu ratu, todėl buvo poveikis į vairo mechanizmą, ir atitinkamai po to į vairo ratą.

Teismo posėdyje liudytoja S. K. parodė, kad yra Vilniaus AVPK KPV specialistė. 2018 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykį prisiminė tik šiek tiek. Teigė, kad transporto priemonės važiavo viena šalia kitos gretimoje eismo juostoje. Automobilis „Audi“ trenkėsi į automobilio „Toyota“ šoninę dalį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusysis nurodė „Audi“ automobilio numerį, spalvą, modelį, markę. Jai nekilo jokių abejonių dėl to, kad tas automobilis buvo įvykio vietoje, nes asmuo, trauktas administracinėn atsakomybėn neneigė važiavęs toje vietoje. Nukentėjusysis davė tikslius ir nuoseklius parodymus dėl aplinkybių. Ji vėliau bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jis neneigė važiavęs toje vietoje, bet neigė dalyvavęs eismo įvykyje. Ji dalyvavo abiejų automobilių apžiūroje ir jų sugretinimo veiksmuose. Ant „Audi“ automobilio nebuvo vizualių apgadinimų, bet rato vizualių apgadinimų galėjo nelikti. Ant „Toyota“ automobilio buvo rato pėdsakas, su ratu buvo stuktelta į sparną. Kitokių apgadinimų nebuvo. Buvo nufotografuotos visos vietos, kurios buvo pažeistos. Sugretinimo metu vairuotojas yra sodinamas į automobilį ir jo prašoma išsukti ratus. Tada matuojamas rato aukštis. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos buvo paremtas nukentėjusiojo pasakojimu, kad vairuotojas akivaizdžiai padidino greitį, kitokių objektyvių įrodymų, kad vairuotojas juto, ir kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nėra. Jei mašinos susilygina viena greta kitos, yra nematomumo zona, todėl vairuotojas galėjo ir nepamatyti, nebent galėjo išgirsti.

Teismo posėdyje liudytoja L. R. parodė, kad prisimena iškvietimą, jog rugsėjo 11 d. ties išvažiavimu iš „Akropolio“ važiuojant link „Ozo“ buvo apgadintas „Toyota“ automobilis. Ji buvo nuvykusi į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį. Pažeidimų neprisiminė. Automobilio vairuotojas nurodė jo automobilį apgadinusio automobilio valstybinį numerį, jie užfiksavo eismo įvykį, darė automobilio nuotraukas. Neprisiminė, ar buvo nubraukti dažai, taip mano iš nuotraukos. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. 20.25 val. buvo gautas pranešimas, jog nuo „Akropolio“ važiuojant link „Ozo“ parduotuvės ką tik pranešėjo automobilį kliudė automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Audi“ pasišalino link Žirmūnų. Pranešėjo skambučio pradžios laikas 2018 m. rugsėjo 11 d. 20.22 val. (b. l. 18).

Vyriausiosios patrulės L. R. 2018 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V., apie 21.20 val. gavo pranešimą, jog Ozo g. prie PPC „Akropolis“ važiuojant apgadino pranešėjo automobilį kitas automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustojęs pasišalino. Atvykus minėtu adresu pasitiko V. G., kuris paaiškino kad važiavo automobiliu „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš „Akropolio“ išvažiavimo į Ozo gatvę pirma eismo juosta. Antra eismo juosta šalia pranešėjo važiavo „Audi“ automobilis tamsios spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priešais „Audi“ važiavo „BMW“, kurį pranešėjo teigimu norėjo aplenkti „Audi“ automobilio vairuotojas pasukdamas į dešinę ir atsitrenkdamas į „Toyota Yaris“. V. G. sustojo ir pamirksėjo automobilio šviesomis „Audi“ automobilio vairuotojui, kuris padidinęs greitį, nuvažiavo. „Toyota Yaris“ automobiliui apgadintas kairės pusės priekinis bamperis, sparnas, ratlankis 48-68 cm. aukštyje (b. l. 16).

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio plano matyti, kad automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi išvažiavimo iš „Akropolio“ link PV „Ozas“ pirmoje eismo juostoje. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G.. Šiam automobiliui apgadintos priekinės kairės pusės durys, priekinės kairės pusės ratas ir sparnas (b. l. 19-20).

2018 m. rugsėjo 11 d. V. G. paaiškinime nurodyta, kad jis vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš „Akropolio“ išvažiavimo į Ozo g., važiavo pirma eismo juosta. Šalia jo antra juosta važiavo automobilis „Audi“ (tamsios spalvos), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o priešais „Audi“ važiavo „BMW“. „Audi“ vairuotojas ko gero norėjo aplenkti „BMW“ ir pasuko į dešinę tuo pačiu atsitrenkdamas į jo automobilį „Toyota Yaris“. Jis pradėjo stabdyti, o „Audi“ vairuotojas net nebandė, jis jam mirksėjo šviesomis, o jis tik padidino greitį. Kas vairavo „Audi“ nepastebėjo, nes buvo tamsoka. Apgadintos detalės – priekinis bamperis, sparnas, ratlankis, durų pr. „moldingas“, žala apie 300 EUR (b. l. 21).

M. D. 2018 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime nurodyta, kad automobilis „Audi RS6“ priklauso UAB „A“. Rugsėjo 11 d. automobiliu naudojosi jis. Ozo g. prie PC „Akropolis“ galėjo važiuoti vakare, apie 20 val., tačiau kategoriškai tvirtino, kad eismo įvykyje nedalyvavo, eismo įvykio aplinkybės jam nežinomos, ant automobilio apgadinimų nėra. Važiavo ne vienas, keleivis jo apie eismo įvykį neinformavo (b. l. 22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi RS Avant“ savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas UAB „A“ (b. l. 23).

Vilniaus AVPK KPV 2018 m. rugsėjo 24 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyta, kad vizualių apgadinimų ant automobilio „Audi RS Avant“ priekinės dešinės pusės nenustatyta, vietomis nubrozdintas priekinio dešinės pusės rato. Padarytos fotonuotraukos, užfiksuotas rato ir sparno aukštis (b. l. 24, 26).

Iš automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų ir specialistės S. K. aprašymo matyti, kad ant „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairio priekinio sparno ir rato gaubto yra likusios juodos spalvos žymės, vietomis nubraukti dažai. Vizualiai matyti, kad sugadinimai likę nuo rato. „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi RS Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimo metu nustatyta, kad automobilio „Tpyota Yaris“ apgadinimai aukščiu, pobūdžiu, išsidėstymo mechanizmu atitinka „Audi RS6 Avant“ automobilio ratui (b. l. 29, 27, 28).

Vilniaus AVPK KPV AVS 2018 m. spalio 5 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad M. D. 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 20.22 val. Ozo g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi RS 6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, buvo neatidus, nedavė kelio automobiliui „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. M. D. administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė (b. l. 12).

Specialistės S. K. 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad surašius M. D. administracinio nusirengimo protokolą, pastarasis ilgai dvejojęs ant jo nepasirašė. Protokolo nuorašas įteiktas nebuvo, 2018 m. spalio 8 d. išsiųstas paštu. Į paskirtą bylos nagrinėjimą neatvyko, tyrimo eigoje kartu važiavusio keleivio duomenų nepateikė (b. l. 17).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. D. 2018 m. sausio 4 d. buvo baustas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas. Šiuo atveju skundžiamame nutarime nustatyta, kad M. D. pažeidė KET 9 ir 126 punktus. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Nors administracine tvarka nubaustas asmuo savo kaltę neigia, tačiau byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina skundžiamo nutarimo išvadą, jog M. D. pažeidė aukščiau nurodytas KET nuostatas.

Eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Toyota Yaris“ savininkas V. G. nuosekliai tiek tyrimo metu, tiek teisme nupasakojo įvykio aplinkybes bei apibūdino atsitrenkusį automobilį, nurodydamas jo markę, spalvą ir valstybinį numerį. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas V. G. pranešimo laikas – 2018 m. rugsėjo 11 d. 20.22 val., atitinka M. D. bei liudytojo E. J. preliminariai nurodytą laiką, kuriuo jie taip pat važiavo tuo pačiu keliu, t. y. iš PC „Akropolis“ link PC „Ozas“. Automobilių sugretinimo metu ant „Toyota Yaris“ esančios žymės atitiko „Audi“ automobilio rato aukštį. Nors M. D. akcentavo tyrimo metu procesiniuose dokumentuose užfiksuotų „Toyota Yaris“ apgadinimų nesutapimus, t. y. L. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apgadintas automobilio priekinės pusės bamperis, sparnas, ratlankis, papildomų duomenų apie įvykį lape nurodyta, kad apgadintos priekinės kairės pusės durys, ratas bei sparnas, fotolentelėje – apgadinimai ant priekinio kairės pusės sparno ir rato gaubto, tačiau bet kuriuo atveju nurodyti dokumentai patvirtina, jog iš karto po įvykio užfiksuoti „Toyota Yaris“ priekinės kairės pusės sparno dalyje esantys apgadinimai. Šie sparno pažeidimai matyti ir iš M. D. pateiktos automobilio „Toyota Yaris“ fotonuotraukos bei įvykio vietoje ir apžiūros metu darytų fotonuotraukų. Teisme apklaustas ekspertas V. M. paaiškino, kad ant „Toyota Yaris“ priekinio kairio sparno likę pėdsakai būdingi kontaktų su kito automobilio besisukančiu ratu ir galėjo susiformuoti kontaktuojant su automobilio „Audi“ priekinio dešinio rato užpakaliniu paviršiumi. Pagal paliktus pėdsakus ekspertas darė tikėtiną išvadą, kad automobilis jau buvo tiesinamas, arba buvo bandoma nusukti nuo kliūties. Automobilio „Audi“ greitis buvo didesnis nei „Toyota Yaris“. Eksperto nurodytas mechanizmas visiškai atitinka V. G. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio asmens parodymais, juo labiau, kad pastarasis su M. D. anksčiau nebuvo pažįstami, todėl neturi ir pagrindo jį apkalbėti. Nors automobilio „Audi“ techninės apžiūros metu nustatytas vietomis nubrozdintas priekinio dešinės pusės rato gaubtas, tačiau padarytose nuotraukose tokių pažeidimų nematyti. Kita vertus, ekspertas paaiškino, kad kontakto ratu atveju, pažeidimo pėdsakai ant rato gali neišlikti ar jų tiesiog nesimatyti.

Apibendrinant aukščiau nurodytus teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog M. D. 2018 m. rugsėjo 11 d. 20.22 val. nebuvo pakankamai atsargus vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir priekiniu dešinės pusės ratu atsitrenkė į pirma eismo juosta važiavusio automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės rato sparną, taip jį apgadindamas, t. y. pažeidė KET 9 ir 126 straipsnio reikalavimus, todėl jo veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kvalifikuoti teisingai.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui reglamentuoja KET XXIX skyrius. Pagal KET 220 punktą jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su šiuo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kur nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

M. D. ir kartu su juo važiavęs keleivis E. J. teisme tvirtino, kad kelionės iš akropolio metu nepastebėjo ir nepajuto susidūrimo su kita transporto priemone. Tokius M. D. ir jo draugo bei vadovo parodymus teismas vertina kaip gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti atsakomybės, juo labiau, kad automobilio valdytoju registruota įmonė. V. M. paaiškino, kad ant automobilio „Toyota Yaris“ pažeidimai buvo padaryti kito automobilio ratus išsukus į kairę, t. y. jį tiesinant ar bandant nusukti nuo kliūties. Eksperto nupasakotas susidūrimo mechanizmas akivaizdžiai rodo, jog M. D. pastebėjo kliūtį iš dešinės ir siekė jos išvengti pasukdamas vairą į priešingą pusę, kas paneigia pastarojo iškeltą versiją, jog jis nepastebėjo „Toyota Yaris“. V. G. teisme parodė, kad susidūrimas buvo aiškiai juntamas, nuo smūgio net nukrito vaikiška kėdutė. Ekspertas V. M. paaiškino, kad rato kontaktą su kita transporto priemone, važiuojančio automobilio „Audi“ vairuotojas turėjo jausti vaire. Iš M. D. asmens duomenų matyti, kad jis turi pakankamai nemažą vairavimo stažą – nuo 2005 m. (b. l. 30), todėl būdamas įgudusiu vairuotoju negalėjo nepajusti ir nesuvokti susidūrimo fakto. Automobilių kontaktas įvyko priekiniu ratu, vadinasi, automobiliai buvo itin priartėję vienas prie kito ir susigretinę vairuotojo matomumo lauko ribose, todėl M. D. negalėjo nepastebėti visai šalia esančio kito automobilio. Tai, kad M. D. keitė važiavimo kryptį tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog jis kliūtį iš dešinės matė, be to negalėjo nepastebėti ir aplenkto „Toyota Yaris“ signalo šviesomis. Būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas M. D. pajutęs net nežymų susidūrimą, pagal KET reikalavimus privalėjo elgtis apdairiai, sustabdyti transporto priemonę ir apžiūrėti svetimą automobilį, įsitikinti jo būkle, likti įvykio vietoje, kol automobilį įdėmiai apžiūrės jo savininkas, apžiūrėti jį kartu. Tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė ir iš įvykio vietos pasišalino taip pažeisdamas KET, o tuo pačiu ir ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors M. D. tikino, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes automobilis buvo apdraustas, tačiau tuo pačiu teisme ir tyrimo metu neigė savo kaltę apskritai – ne tik dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, bet ir dėl kitos transporto priemonės apgadinimo. Tai rodo siekį išvengti atsakomybės už pakartotinį KET pažeidimą (anksčiau baustas 2018-01-04), apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, t. y. asmens suvokimą, jog jis pasišalina iš eismo įvykio vietos ir elgiasi neteisėtai. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms M. D. veiksmai pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį taip pat kvalifikuoti teisingai.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad asmuo pakartotinai per metus laiko padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas sutinka su tokiomis nutarimo išvadomis. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų (b. l. 14) matyti, kad M. D. skundžiamo nutarimo priėmimo dieną turėjo galiojančią nuobaudą, buvo du kartus baustas administracine tvarka taip pat už KET pažeidimus, kas rodo, kad jis nepakankamai atsakingai vykdo savo kaip vairuotojo pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimumui artima M. D. skirtos bausmės neprieštarauja ANK 34 straipsnyje nustatytoms administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėms, atitinka administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, subendrintos teisingai, todėl galutinės pažeidėjui skirtos bausmės keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. D. skundą atmesti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28897-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė