- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2-8547-496/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00416-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.3.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. M. 419,31 Eur negrąžintos paskolos sumos, 318,38 Eur palūkanų sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas K. M., kuriam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Vivus.lt vartojimo kredito sutarties Nr. 9828755001 ir jos papildymų, reikalavimo perleidimo sutarties, pranešimo dėl reikalavimo teisės perleidimo ir išrašų – matyti, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir atsakovo K. M. 2014 m. kovo 3 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ atsakovui per kelis kartus suteikė 534,42 Eur dydžio vartojimo kreditą (vartojimo kredito metinė palūkanų norma 77,27 procentų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 111,50 procentų). Sutartimi atsakovas įsipareigojo jam suteiktą vartojimo kreditą su 423,32 Eur dydžio vartojimo kredito kaina grąžinti iki 2017 m. kovo 3 d. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ 2015 m. liepos 26 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, sudarytą su atsakovu. 2016 m. spalio 25 d. uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido International Risk Management OU. Užsienio valstybės uždaroji akcinė bendrovė International Risk Management OU 2017 m. vasario 23 d. reikalavimų perleidimo sutartimi šį reikalavimą perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“. 2017 m. balandžio 19 d. pranešimu ieškovė raštu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovės teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų nėra įvykdęs iki šios dienos ir liko skolingas ieškovei 419,31 Eur negrąžintos paskolos sumos, už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. liepos 26 d. paskaičiuotų 104,61 Eur dydžio palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 213,77 Eur dydžio palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Nors ieškinyje nurodytas klaidingas palūkanų sumos po sutarties įvykdymo termino praleidimo paskaičiavimo laikotarpis – nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. balandžio 20 d – tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad būtent tokio dydžio palūkanų sumą pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ paskaičiavo perleisdama reikalavimo teisę į atsakovo skolą užsienio bendrovei. Ieškovės akivaizdžiai klaidingai nurodytas palūkanų paskaičiavimo laikotarpis nekeičia ieškinio esmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia palūkanų suma buvo paskaičiuota tiek užsienio bendrovei įgyjant reikalavimo teisę į atsakovo skolą iš pradinės kreditorės, tiek ieškovei įgyjant šią reikalavimo teisę iš užsienio bendrovės. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas jam suteikto vartojimo kredito negrąžino; atsakovas prieštaravimų dėl šio teiginio nepareiškė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos (vartojimo kredito) gavėjas privalo grąžinti jam suteiktą paskolą (vartojimo kreditą) sutartyje nustatyta tvarka ir laiku. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1684, galiojusi vartojimo kredito sutarties sudarymo metu) nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).
Iš aptartų rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovas vartojimo kredito sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė, t. y. pažeidė sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 ir 6.200 straipsniai). Ieškovės prašomos priteisti palūkanos – 77,27 procentų metinių palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino ir 111,50 procentų metinių palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo - šiuo konkrečiu atveju nelaikytinos akivaizdžiai per didelio dydžio (CK 6.73 straipsnio 1 ir 3 dalys), prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo ar jo dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti negrąžintą 419,31 Eur vartojimo kreditą ir 318,38 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Tenkinant ieškinį iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 285 ir 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 419,31 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų 31 centą) negrąžintos paskolos, 318,38 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 38 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birželio 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.