Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-11563-641/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-24
Bylos Nr.
e2-11563-641/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11563-641/2018
Teisminio proceso N. 2-70-3-05164-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.3.2; 3.2.7.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K., dėl leidimo legalizuoti savavališką statybą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, susipažinęs su ieškovo M. K. ieškiniu atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K., dėl leidimo legalizuoti savavališką statybą, nustatė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnyje, 111 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų reikalavimų, todėl 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis): tikslinti ieškinio dalyką, nurodyti žemės sklypų buvimo vietą, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, pridėti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius žemės sklypų nuosavybės teises, kad ieškovas kreipėsi į savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kad buvo parengtas supaprastintas statybos projektas užtvaroms (tvorai), statyti, nurodyti aplinkybes, susijusias su prašymu dėl statyba leidžiančio dokumento išdavimo, įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, taip pat pašalinti formalius ieškinio trūkumus – pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybių, nurodyti, ar bylą ves per advokatą. Nutartyje buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties patvirtinta kopija ieškovui M. K. išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2018 m. rugpjūčio 16 d., ir laikoma įteikta tinkamai sekančią darbo dieną - 2018 m. rugpjūčio 17 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).2018 m. rugpjūčio 22 d. teisme gautas ieškovo M. K., pagal įgaliojimą atstovaujamo G. K., „Skundas dėl 2018 m. birželio 23 d. pateikto atsakymo į prašymą“, kuriuo prašoma įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pritarti statinio projektui, patikėjimo teise valdomame sklype (9144/7001:3), kuris ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unik. Nr. 4400-1561-9606). Taigi šalinant ieškinio trūkumus ieškovas pateikė ne ieškinį, o skundą, tačiau ginčo teisena teismas nagrinėja tik ieškinius, kurie atitinka CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus (CPK 110, 135 straipsniai). Be to, ieškinio dalykas yra neaiškus ir nepatikslintas pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, nes nenurodyta žemės sklypų buvimo vieta, neaišku, kokio statinio projektui prašoma įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pritarti, prie procesinio dokumento nepridėtas statinio projektas, kuriam reikalingas pritarimas. Pažymėtina, kad ieškovo pridėtas Miškotvarkos projektas neatitinka statybą leidžiančio dokumento ar statinio projekto reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, o būtent nėra išsamiai apibūdintas planuojamas statyti statinys, jo savybės, aukštis, planuojamos naudoti medžiagos, statybos vieta ir t.t. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai:1) miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 2) vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (to paties įstatymo 14 str. 2 d.). Taigi miškotvarkos projektas yra teritorijų planavimo dokumentas, o ne statybą leidžiantis dokumentas ar statinio projektas.Be to, ieškovas, šalindamas trūkumus, taip ir nenurodė, kad kreipėsi į savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kad buvo parengtas supaprastintas statybos projektas užtvaroms (tvorai) statyti, kad savivaldybė nepritarė minėtų statinių statybai, taip pat nepridėjo prie ieškinio jokių įrodymų. Galiausiai, procesinis dokumentas, kuriuo ieškovas šalino trūkumus, pateiktas galimai ieškovo sutuoktinės G. K., atstovaujančios ieškovą pagal įgaliojimą, tačiau prie pateikto procesinio dokumento nepridėti rašytiniai įrodymai, kad G. K. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 1 d. 4 p.).CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, be kita ko, kiekvienu atveju patikrina, ar pakankamai aiškūs ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui (atsakovams) reiškiamas reikalavimas. Teismo, sprendžiančio ieškinio priėmimo klausimą, vertinimas, ar pakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalykas bei pagrindas, atliekamas siekiant koncentruoto ir ekonomiško proceso (CPK 7 straipsnis), t. y. kad priešinga šalis, gavusi ieškinio kopiją, galėtų parengti atsikirtimo argumentus ir kad nereikėtų tikslinti ieškinio bei atsikirtimų į jį jau prasidėjus procesui.CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, nepašalinti ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl teismas konstatuoja, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, jį laiko nepaduotu ir grąžina ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas,

nutaria:

ieškovo M. K. ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. K., dėl leidimo legalizuoti savavališką statybą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovas turi teisę, pašalinęs nutartyje nurodytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė