- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1219-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00456-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Skolininkas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ prašymą dėl skolininko A. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., antstolė T. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis automobilio Audi A4, valst. (duomenys neskelbtini); ½ dalis automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant automobilius realizuoti ir ½ dalį gautų lėšų pervesti skolininko sutuoktinei A. B..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti išieškotojos prašymo, neleisti parduoti automobilių sumokant suinteresuotam asmeniui kompensaciją ir dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. nepateikė atsiliepimo į prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi: pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies; nustatė, kad A. B. priklauso ½ dalis automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); leido realizuoti automobilį Audi A6 ir ½ dalį gautų lėšų pervesti slkolininko sutuoktinei.
5. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/01389 antstolė T. G. vykdo išieškojimą pagal 2009-06-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-302-181/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B. Vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/01389 išieškotoja AB „Swedbank“ buvo pakeista nauja išieškotoja – UAB „Gelvora“. Vykdant išieškojimą iš A. B. turto, asmeninio turto nepakankant, antstolė 2020-04-10 pateikė išieškotojai pasiūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
6. Antstolė 2020-03-13 turto arešto aktu Nr. S-20-45-3901 areštavo bendrą sutuoktinių turtą: transporto priemones Audi A4 ir Audi A6. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-20-45-3902 antstolė skolininkui bei jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau turtas nebuvo pasidalintas. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė tokio sutikimo nedavė.
7. Skolininko prievolė kreditorei yra asmeninė (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas pažymėjo, kad pagal išieškotojos pateiktą prašymą yra siekiama nukreipti išieškojimą ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą ar asmeninį skolininko sutuoktinės turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Teismas nustatė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė ikivedybinės ar povedybinės sutarties nebuvo sudarę, jų turto padalijimo faktų taip pat nėra įregistruota, todėl sprendė, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir abu areštuotus automobilius.
9. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
10. Suinteresuotas asmuo rėmėsi aplinkybėmis: sutuoktiniai turi du vaikus (duomenys neskelbtini); antstolė areštavo du automobilius Audi A4 ir Audi A6, kuriuos sutuoktinė naudoja namų ūkyje ir šeimos poreikiams tenkinti, ypač naudoja automobilį Audi A6; automobiliai įsigyti iš jos darbo užmokesčio; sutuoktinio prievolė asmeninė, įgyta iki santuokos sudarymo; su sutuoktiniu kartu negyvena; skolininko pinigai nuskaičiuojami kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl sutuoktinei tenka mažamečių vaikų išlaikymo našta.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo automobilius įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Priešingai – byloje apeliantės įvardinta automobilių įgijimo paskirtis (šeimos poreikiams tenkinti) yra ne asmeninės, o bendrosios jungtinės kilmės (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, į vykdomojoje byloje pateiktus duomenis apie vykdomą išieškojimą, į nepilnamečių vaikų interesus, siekdamas užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorės interesų pusiausvyrą, padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) ir išieškotojos prašymą tenkinti iš dalies, nustatant skolininko turto dalį - ½ dalį automobilio Audi A6. Teismas pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo nurodė ypač naudojanti Audi A6, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius skolininko dalies į abu automobilius jau yra nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, į tai, kad abiem automobiliams leidžiama dalyvauti eisme, į išieškotojos interesus bei į tai, kad išieškojimas vyksta iš skolininko turto nuo 2009 m., teismas leido antstolei realizuoti vertingesnį automobilį – Audi A6, ½ dalį gautų lėšų pervedant suinteresuotam (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Suinteresuotas asmuo A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Teismas netinkamai nustatė skolininko, jo kreditorės bei apeliantės interesų pusiausvyrą: teismas rėmėsi CK 3.89 straipsnio prezumpcija dėl sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir neatsižvelgė į tai, kad reikšminga skolininko atlyginimo dalis buvo skiriama tretiesiems asmenims (asmeninėms jo skoloms, atsiradusioms iki santuokos, padengti). CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą (gaunamą atlyginimą) naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.115 straipsnio 2 dalyje – todėl viskas, kas išieškojimo procese buvo sumokėta kreditoriams nuo pat santuokos sudarymo, turėjo būti laikoma kompensacija, kurią skolininlas yra skolingas sutuoktinei ir į kurią turėjo būti atsižvelgiama nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo taikymo. Tačiau teismas į minimas aplinkybes neatsižvelgė ir jų net nevertino.
12.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad abu automobilius pareiškėja yra įgijusi savo asmeninėn nuosavybėn iš savo asmeninių lėšų ir naudoja šeimos poreikiams tenkinti. Automobilį Audi A4 apeliantė iš sutuoktinio perpirko už 3000 Eur sumą, o prie automobilio Audi A6 įsigijimo sutuoktinis neprisidėjo. Šis automobilis yra daug patikimesnis ir saugesnis, techniškai tvarkingas, naudojimas tenkinant vaikų bei apeliantės poreikius, tuo tarpu Audi A4 automobilis naudojamas kaip pagalbinis ir atsarginis, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.
12.3. Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nebuvo aktyvus, savarankiškai nerinko įrodymų ir nesiaiškino aplinkybių, todėl priėmė formalų ir neteisingą sprendimą. Teismas turėjo išsiaiškinti koks yra automobilių techninis stovis, kam jie naudojami, tačiau viso to neatliko.
12.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pusė gaunamų pajamų ir iš jų šeimos poreikiams įgyjamas turtas yra priskirtinas kito sutuoktinio asmeninei nuosavybei, kai santuokoje yra vaikai, kuriais reikia pasirūpinti ir kuriems reikia teikti išlaikymą. Apeliantė savo pajamas skyrė vaikų poreikiams užtikrinti, kai tuo tarpu sutuoktinis neskyrė. Priimta nutartis akivaizdžiai prieštarauja apeliantės vaikų interesams.
12.5. Teismas suabsoliutino kreditoriaus interesus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 671 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-215-684/2018, yra išaiškinęs, kad vykdymo procese nustatant skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turi būti vadovaujamasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
16. Apeliantė kvestionuoja, kad teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors apeliantė buvo pareiškusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms supaprastinta (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Taigi žodinio proceso tvarka tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos išimtiniais atvejais ir nuspręsti rinktis šį procesą palikta teismui.
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė buvo pareiškusi pageidavimą byla nagrinėti žodinio proceso tvarka tuo atveju, jei būtų reikalinga išsiaiškinti papildomas aplinkybes. Šiuo atveju teismas pripažino esant pakankamai duomenų procesiniam sprendimui priimti, tam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, dėl ko pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo išieškojimą (vykdomojosios bylos Nr. 0045/09/01389) pagal 2009-06-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-302-181/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai. Antstolė 2020-03-13 turto arešto aktu Nr. S-20-45-3901 areštavo bendrą sutuoktinių turtą: transporto priemones Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020-03-13 patvarkymu Nr. S-20-45-3902 skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas bei jo sutuoktinė tokio sutikimo nedavė.
21. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad skolininko prievolė yra asmeninė, atsiradusi iki santuokos sudarymo. Tačiau byloje nėra ginčo, kad išieškojimas vykdymo procese Nr. 0045/09/01389 yra vykdomas iš skolininko turto pagal asmenines skolininko prievoles kreditorei. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad skolininkas neturi asmenine nuosavybe priklausančio turto, dėl ko antstolė pagrįstai 2020-04-10 pateikė išieškotojai pasiūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės ir skolininko santuoka nėra nutraukta, skolininkas ir jo sutuoktinė ikivedybinės ar povedybinės sutarties nebuvo sudarę, turto padalijimo faktų neįregistravę, todėl sprendė, kad turtas (automobiliai Audi A4 ir Audi A6), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis).
23. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad abu vykdymo procese areštuotus automobilius Audi A4 ir Audi A6 pareiškėja yra įgijusi savo asmeninėn nuosavybėn iš savo asmeninių lėšų ir naudoja šeimos poreikiams tenkinti. Tvirtina, kad automobilį Audi A4 apeliantė iš sutuoktinio perpirko už 3000 Eur sumą, o prie automobilio Audi A6 įsigijimo sutuoktinis neprisidėjo.
24. Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Nors apeliantė tvirtina įgijusi iš sutuoktinio automobilį Audi A4 už 3000 Eur sumą, tačiau nepagrindė, kad už jį mokėjo asmeninėmis lėšomis (paveldėtomis, gautomis pardavus asmenine teise priklausantį turtą ar pan.). Taip pat nepagrindė, kad Audi A6 įgijo iš asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į aptartą, automobiliai nelaikytini apeliantės asmeniniu turtu (CK 3.89 straipsnis), dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti skolininko turto dalį šiame šeimai priklausančiame turte.
25. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
26. Šiuo atveju teismas pripažino esant pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad iš apeliantės lėšų yra išlaikomi du sutuoktinių vaikai. Todėl teismas nustatė skolininko turto dalį ne abiejuose automobiliuose, o tik viename iš jų – Audi A6, taigi didesnę turtinę vertę turinčiame automobilyje. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė itin ilgu išieškojimo procesu bei išieškotojo interesu gauti didesnę skolos dalį.
27. Apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai nustatė skolininko turto dalį vertingesniame ir apeliantės labiau naudojamame automobilyje. Jos tvirtinimu, šis automobilis yra daug patikimesnis ir saugesnis, techniškai tvarkingas, naudojimas tenkinant vaikų bei apeliantės poreikius, tuo tarpu Audi A4 automobilis naudojamas kaip pagalbinis ir atsarginis.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Kaip matyti iš bylos duomenų, abiejų automobilių dalyvavimas viešajame eisme nėra uždraustas, apeliantė teismui pateiktame procesiniame dokumente patvirtino, kad naudoja abu automobilius (tik vieną iš jų dažniau), taigi nebuvo remiamasi aplinkybe, kad kažkuris iš automobilių yra techniškai netvarkingas. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad šiuo atveju teismas turėjo pats rinkti įrodymus dėl automobilių techninės būklės, nes ši įrodinėjimo pareiga teko pačiai apeliantei (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliantės tvirtinimu, teismas pažeidė skolininko, jo kreditorės bei apeliantės interesų pusiausvyrą, nes, nustatydamas skolininko turto dalį automobilyje Audi A6, neatsižvelgė į tai, kad skolininkas, dengdamas skolas kreditoriams ir neteikdamas išlaikymo vaikams, mažino bendrąją sutuoktinių jungtinę nuosavybę, dėl ko turi kompensuoti sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Jos tvirtinimu, automobiliai yra kaip sutuoktinio kompensacija už neteiktą vaikų išlaikymą. Teismas nurodytus argumentus pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais, nes jiems pagrįsti byloje nepateikti jokie duomenys (CPK 178 straipsnis).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
31. Kartu atkreiptinas apeliantės dėmesys į jos iškeltas abejones dėl teisėjos galimo šališkumo, pastarajai priimant nepalankius apeliantei procesinius sprendimus. Viena vertus, teisėjo priimti procesiniai sprendimai gali būti revizuojami instancine tvarka, nustatyta Civilinio proceso kodekse. Kita vertus, šalims neužkertamas kelias pasinaudoti teisėjo nušalinimo institutu, esant CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytiems pagrindams teisėjui nušalinti (CPK 68 straipsnio 2 dalis).
32. Įvertinęs bylos duomenis, bylos dalyvių procesinius dokumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, sprendžiant skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies klausimą, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos aktualiu klausimu, priimta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.