- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- I-3413-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03007-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui E. B., atsakovės atstovo atstovui Aigerdui Skroliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2009 m. gruodžio 9 d. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Etapuojant pareigūnai žemino jo orumą, nuolat tyčiojosi ir demonstravo kovinius ginklus, atlikdami daiktų bei asmens apžiūras išsityčiodavo tiek iš asmens, tiek iš jo daiktų, automobiliai būdavo nuolat perpildyti, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo, taip pat jie neatitiko saugos reikalavimų. Dėl tokių etapavimo sąlygų jis patyrė pažeminimą, diskomfortą, psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą, nerimą, baimę ir skausmą, todėl prašo priteisti nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti vadovaudamasis jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad nuteisti ar suimti asmenys konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros, įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, kiekvienoje transporto priemonėje yra du gesintuvai. Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 p. konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų kiekis, o vadovaujantis Taisyklių 146 p. bei Kelių eismo taisyklėmis, saugos diržų nebuvimas etapavimo automobilyje nėra pažeidimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas ir automobiliais, kuriuose saugos diržai yra įrengti. Nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 137 p. jokių pažeidimų konvojavimo metu pareigūnai nepadarė. Dėl pareiškėjo sveikatos būklės etapavimo metu paaiškino, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, konvojuojamųjų sąrašas ir konvojavimo paraiška. Jei dokumentacijoje nurodyta, kad konvojuojamasis vykti gali, nėra teisinio pagrindo jo nepriimti, o šiuo atveju įrašų, kad pareiškėjas negali būti etapuojamas, nebuvo. Be to, konvojuojamieji privalo pasirašyti asmens pažymoje apie pretenzijas dėl sveikatos ir patvirtinti galimybę vykti, o priešingu atveju kviečiamas medicinos darbuotojas ir sprendžiamas klausimas dėl palydos skyrimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas pažeidžia jo teises, konvojaus viršininkui galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau nėra duomenų, jog tokie skundai buvo pateikti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovas prašė skundą atmesti vadovaudamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 9 d., o skundą teismui išsiuntė 2015 m. birželio 1 d. (b. l. 2). Tarnyba prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir teigia, kad pareiškėjas turėjo suvokti savo teisių pažeidimą tuo metu, kai jos, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Pareiškėjas kreiptis į teismą praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, o teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių ieškinio senačiai atnaujinti. Ieškinio senatis taikoma reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. birželio 1 d. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015). Atsižvelgus į tai, byloje vertinamos konvojavimo sąlygos laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos buvo konvojuojamas 57 kartus. Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen“, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) EFS 561, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taip pat automobiliais „Maz“, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW 096, automobiliais „Mercedes Benz“, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „Iveco“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31–200; t. 2, b. l. 1–82).
Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Taisyklių 74 p. nustatyta, kad priimant konvojuojamuosius konvojuoti, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams.
Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taisyklių 221 p. nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 57 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Iš minėtų žiniaraščių taip pat matyti, kad prieš konvojavimą tam tikrais maršrutais buvo tikrinamas automobilių tinkamumas konvojuoti ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams.
Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam, jei jis turi pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų, o konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis nustatyta tvarka.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog automobiliuose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir šildymo, neužtikrinamas gryno oro patekimas į automobilius, pažymėtina, kad Tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (t. 2, b. l. 83, 87–90, 94, 98, 105–109). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitinka techninius reikalavimus. Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, kad konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.
Dėl pareiškėjo teiginio apie kovinių ginklų demonstravimą konvojavimo metu pažymėtina, kad pagal Taisyklių 3 ir 221 p. konvojuojamųjų lydėjimas privalo būti ginkluotas. Pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo grasinama ar demonstruojami ginklai, laikytini neįrodytais, kadangi skundų dėl to pareiškėjas visų jo 57 konvojavimų metu neteikė.
Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojuojant nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.