Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-85/12

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00156-2010-8

2012 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką V. G. įskaitytos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. balandžio 14 d.

Šiuo nuosprendžiu taipogi buvo nuteistas ir V. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Iš V. P. ir V. G. solidariai priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 782,67 Lt (septyni šimtai aštuoniasdešimt du litai 67 ct) už nukentėjusiojo M. Š. gydymą. Iš V. P. nukentėjusiojo M. Š. naudai priteista 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos. Iš V. P. ir V. G. lygiomis dalimis priteista nukentėjusiojo M. Š. naudai po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo išlaidų, iš viso – 2000 Lt (du tūkstančius litų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad jis ir V. P., 2010 m. vasario 3 d., laikotarpyje tarp 16.00 val. ir 16.46 val., (duomenys neskelbtini) vingyje, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto suplanavę ir pasiruošę, padarė plėšimą M. Š. atžvilgiu, o būtent: jie automobiliu Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio šonų iš anksto priklijavo taksi automobilio skiriamuosius ženklus - geltonos spalvos kvadratus, atvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur susitiko su nukentėjusiuoju M. Š., atvažiavusiu automobiliu VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. pasiūlius nuvažiuoti pas meistrą ir patikrinti M. Š. parduodamą kompiuterį ir nukentėjusiajam sutikus, V. P. ir V. G. pastarojo vairuojamu automobiliu Audi 80, o nukentėjusysis M. Š. savo automobiliu VW Polo, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur gatvės vingyje V. G., vykdydamas iš anksto sugalvotą planą, sustabdė savo vairuojamą neva sniego pusnyje užstrigusį automobilį Audi 80. Nukentėjusysis M. Š. išlipo iš savo automobilio ir padėjo V. P. stumti automobilį Audi 80, tačiau V. P. ir V. G. elgesys pasirodė jam įtartinu, todėl nukentėjusysis nusprendė pasišalinti. Tuo metu V. P., stovėdamas nukentėjusiajam už nugaros, vieną kartą iššovė iš dujinio pistoleto „Blow Magnum“, kuris priskiriamas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų, į nukentėjusiojo pusę ir pistoleto rankena sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, padarant dešimt muštinių žaizdų galvoje, o nukentėjusiajam bandant rankomis uždengti galvą, mušdamas ginklo rankena, sulaužė jam dešinės plaštakos 4-tą pirštą ir dešinį žastikaulį, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam pargriuvus, V. G. prie jo veido prispaudė skudurą, suvilgytą cheminėmis medžiagomis - chloroformu, toluenu, acetonu, tikslu jį apsvaiginti, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą ir atėmę galimybę priešintis, pagrobė jam priklausantį turtą - nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ - 1600 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6120C“- 170 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ - 270 litų vertės, juodos spalvos vyrišką rankinę su firmos „Armani“ logotipu - 100 litų vertės, kurioje buvo rudos spalvos piniginė - 10 litų vertės, 30 litų grynųjų pinigų, automobilio VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai (transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, civilinės atsakomybės draudimo liudijimas) - 150 litų vertės, raktai nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktai, nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktai nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, - 650 litų bendros vertės, dvi „Swedbanko“ mokėjimo kortelės - 60 litų bendros vertės, M. Š. vardu išduotas studento pažymėjimas - 15 litų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. Š. 3055 litų turtinę žalą, t.y. V. G. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis, pastarojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymėjo, kad savo kaltės dėl plėšimo neneigia, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog plėšimą įvykdė, panaudodamas šaunamąjį ginklą. Pabrėžė, jog ginklą plėšimo metu panaudojo V. P., dėl ginklo panaudojimo jie nesitarė, tvirtina nežinojęs ir negalėjęs numatyti, kad V. P. panaudos ginklą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tokiu būdu V. P. veiksmai peržengė jų susitarimo ribas ir nuteistasis negali būti teisiamas už tuos veiksmus, kurių neapėmė jo tyčia.

Tačiau tokie apelianto teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei formuluojamai teismų praktikai. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Pagal BK 180 str. 3 d. atsako tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Skundžiamu nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d., esant jo nusikalstamoje veikoje plėšimą kvalifikuojančiam požymiui – šaunamojo ginklo panaudojimui. Tai, kad plėšimo metu buvo panaudotas ginklas – dujinis pistoletas, patvirtina ne tik kitas nuteistasis V. P., kuris ir iššovė iš pistoleto, o vėliau pistoleto rankena sudavė smūgius nukentėjusiajam, bei M. Š. – nukentėjęs asmuo, bet ir pats apeliantas, kuris, kaip jau buvo minėta, tvirtina nežinojęs ir negalėjęs numatyti, kad V. P. panaudos ginklą nukentėjusiojo atžvilgiu. Šiuos parodymus nuteistieji bei nukentėjusysis patvirtino įvykio vietoje (t. 1, b. l. 65-70, 140-144, t. 2, b. l. 11-17). Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje buvo rasta metalinė detalė, panaši į detalę nuo šaunamojo ginklo (t 1, b. l. 15-26), kurią vėliau apžiūrėjęs Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Balistinių tyrimų specialistas A. O. nustatė, kad ši detalė yra užrakto laikiklis ir yra pistoleto dalis (t. 1, b. l. 32). Minėtas specialistas apžiūrėjęs kratos metu D. P. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastą ir paimtą dujinį pistoletą „Blow Magnum“ Nr. 6-123816 (t 1, b. l. 38-40) pažymėjo, kad jam pateiktas tirti dujinis pistoletas yra be užrakto laikiklio, o apžiūrėjus šį ginklą ir laikiklį ir juos sulyginus pažymėjo, kad šis užrakto laikiklis galėjo būti pistoleto „Blow Magnum“ Nr. 6-123816 dalis. Be to, iš specialisto J. B. parodymų, matyti, kad apžiūrėtas pistoletas „Blow Magnun“ Nr. 6-123816 yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis dujinis pistoletas priskiriamas prie D kategorijos šaunamųjų ginklų. Apžiūrimam pistoletui trūksta užrakto laikiklio, ištrauktuko (t. 1, b. l. 41).

Taigi, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog apiplėšant nukentėjusįjį M. Š. buvo panaudotas šaunamasis ginklas – dujinis pistoletas „Blow Magnum“.

Pažymima, kad apelianto argumentai, kad šaunamojo ginklo panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamas kaip vykdytojo (kito nuteistojo V. P.) ekscesas, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d., nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Pabrėžtina, jog susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2011).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas susitarimo ribų dėl šaunamojo ginklo panaudojimo klausimą, rėmėsi nuteistojo V. G. parodymais, kitais bylos įrodymais, įvertino nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą. Įvertinęs šiuos įrodymus, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas pritarė V. P. veiksmams ir jam buvo priimtas bet koks svetimo turto užvaldymo būdas, taip pat ir panaudojant šaunamąjį ginklą. Iš apelianto V. G. parodymų matyti, kad jis dar prieš susitikus su nukentėjusiuoju degalinėje žinojo apie tai, jog V. P. pasiėmė su savimi dujinį pistoletą. Tai patvirtino ir nuteistasis V. P., kuris aiškino, jog užvažiavus pas jį namo, iki susitikimo su nukentėjusiuoju degalinėje, jis pasiėmė ginklą ir apie tai pasakė V. G.. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis V. G., nurodydamas aplinkybę, kada sužinojo apie tai, jog V. P. su savimi turi ginklą, duodavo nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis tvirtino, kad V. P. jam pasakė apie ginklą, kuri paėmė pagąsdinti, kai jie nuvažiavo nuo degalinės ir važiavo jau paskui nukentėjusiojo automobilį (t. 1, b. l. 8-10), vėliau teigė, jog apie ginklą kitas nuteistasis jam pasakė, V. P. išlipant iš automobilio, kai jie imitavo užstrigimą sniege, t.y. prieš pat apiplėšimą. Paskutiniame teisiamajame posėdyje apeliantas nurodė, jog apie tai, kad V. P. turi ginklą, sužinojo, kai V. P. iššovė, o iki tol apie ginklą nieko nežinojo (t. 2, b. l. 151). Esant tokiems prieštaringiems apelianto parodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirmiau teisme duotais V. G. parodymais, juolab, kad tai, jog V. G. sužinojo apie dujinį ginklą dar iki susitikimo su M. Š., kai užvažiavo pas V. P., nurodė ir V. P.. Taigi, V. G., žinodamas apie tai, jog V. P. turi su savimi dujinį pistoletą, turėjo numatyti, kad apiplėšiant nukentėjusįjį gali būti panaudotas šaunamasis ginklas. Kita vertus, tai, jog V. G. sėdėdamas automobilyje, išgirdo šūvį, reiškia, kad pastarasis suprato, jog apiplėšimo metu yra naudojamas šaunamasis ginklas, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jų nenutraukęs, apeliantas sutiko su tokiu turto užvaldymo būdu. Kaip matyti iš V. G. parodymų, jis, išgirdęs šūvį, buvo šokiruotas, tačiau paėmė skudurą su chloroformu, pridėjo jį prie nukentėjusiojo veido, tada priėjo prie M. Š. automobilio „VW Polo“, paėmė kompiuterį, rankinę, mobilų telefoną. Šias aplinkybes patvirtino ir V. P. su nukentėjusiuoju. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apeliantas teismo posėdžio metu yra nurodęs ir tai, kad jis veikė iš vien su V. P., jų tikslas buvo tas pats. Be to, tai, jog V. G. sutiko su svetimo turto užgrobimu, panaudojant šaunamąjį ginklą, rodo taipogi ir ta aplinkybė, kad nuteistajam V. P. pardavus pagrobtą nešiojamąjį kompiuterį, gautų pinigų dalis buvo atiduota V. G..

Taigi, aptartos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, kad V. G. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo padarant BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą požymiai, nes jo tyčia apėmė ir šaunamojo ginklo panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, jog baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju nuteistajam V. G. pritaikytas tinkamai.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, V. G. niekur nedirba, baustas administracine tvarka, praeityje neteistas, šiuo metu nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, padarytą iš savanaudiškų paskatų. Nusikaltimas buvo planuotas, buvo rengiamasi jį padaryti, o tai rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, jog nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertino taipogi ir tai, kad V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl to bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, ką pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, be to, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. (nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje). Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam V. G. paskyrė vienintelę bausmės rūšį, numatytą BK 180 str. 3 d. sankcijoje, t.y. laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė minimalų įstatyme numatytą. Todėl nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, pabrėžtina ir tai, jog kadangi V. G. ne pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, bei įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, tai nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas, ką teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.