- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-134/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- L. Š., A. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Baltikums draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą ir atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės (toliau – UADB) „Baltikums draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-389-524/2006 pagal ieškovų L. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Baltikums draudimas“, trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo bei maitintojo netekimo, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UADB „Baltikums draudimas“ priteisti 717837,12 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovei L. Š. ir 108763,20 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui A.Š.. Nurodo, kad ieškovams žala atsirado dėl N. Š.gyvybės atėmimo ir maitintojo netekimo. N. Š. žuvo autoįvykio metu, dėl kurio kaltu buvo pripažintas A.B.. N.Š.mirties dieną teisę gauti iš jo išlaikymą turėjo jo sutuoktinė – ieškovė L. Š. ir jo sūnus – ieškovas A.Š. ieškovai taip pat nurodė, kad kas mėnesį kiekvienam šeimos nariui jų poreikiams tenkinti buvo naudojama po 525 eurų suma, o ieškovė turi būti išlaikoma dar 33 metus, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina suma lygi 717837,12 Lt. Kadangi ieškovas turi būti išlaikomas dar 5 metus, todėl jam iš atsakovės priteistina suma – 108763,20 Lt. Ieškovai nurodo, kad, vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, pretenzija reiškiama tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei 192671,94 Lt, o ieškovui 57261,38 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Baltikums draudimas“. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog dėl trečiojo asmens A. B. kaltės autoįvykio metu žuvo ieškovų vyras ir tėvas N Š. Atsakovas šį įvykį pripažįsta draudžiamuoju ir neginčija ieškovų teisės gauti periodines išmokas dėl maitintojo netekimo, tačiau ginčija žalos dydį. Teismas taip pat nurodė, kad draudiko pareigas nustato ne deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, o teisės normos, reglamentuojančios draudimo santykius, ir pati draudimo sutartis. Bendroji taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas privalomojo draudimo santykiuose netaikomas. Teismas nurodė, kad CK 6.284 str. nustatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi žuvusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, taip pat nedarbingi asmenys, kuriuos žuvusysis išlaikė. N.Š. vertėsi verslu Rusijoje ir ieškovė, būdama jo sutuoktinė, jam esant gyvam buvo gerai materialiai aprūpinta. Įvykus draudžiamajam įvykiui ieškovė neteko tos pajamų dalies, kurią uždirbo N.Š. ir skyrė jai, kaip šeimos nariui, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog jai padaryta turtinė žala, nepaisant to, kad ji gauna savo darbinių pajamų. Šiuo atveju ieškovė reikalauja negautų pajamų, t.y pajamų, kurias ji gavo iš žuvusio vyro ir dėl to gerino savo turtinę padėtį. Vienkartinės išmokos dydį ieškovė apskaičiuoja remdamasi vyro gautomis pajamomis per metus ir preziumuoja, kad tos pajamos būtų buvusios 77, 5 metų, tačiau šis skaičiavimas nėra teisingas, nes neatitinka teisingo žalos atlyginimo principo ir yra paremtas prielaida. N.Š. individuali veikla atsispindėjo pajamų ir išlaidų apskaitos knygoje, iš kurios nustatyta, kad per 2004 metus įmoninkas turėjo 4242137,22 rublių (388155,54 Lt) pajamų ir 124153,82 rub. (11360 Lt) išlaidų, tačiau ieškovė, skaičiuodama savo vienkartinės pašalpos dydį, savo skaičiavimą grindžia banko įstaigoje buvusia sukaupta per metus pinigų suma. Šis skaičiavimas nėra pagrįstas įstatymu. CK 6.254 str. 2 d. nustatyta, kad atsakovui negalima visa apimtimi perkelti pareigos išlaikyti geriausiomis sąlygomis žuvusiojo šeimą. Tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Šių principų prasme įvertinus laikinąjį žuvusiojo veiklos pobūdį, laikinas pajamas, tai, kad ši veikla nebuvo apmokestinta Lietuvoje, ieškovė gali pretenduoti tik į vienkartinę sumą, apskaičiuotą remiantis atsakovės skaičiavimu, nes ši suma yra paremta įvertinus išlaidas, kurios būtinos buvo investuoti į verslą. Protingumo principo prasme ši suma turėtų būti skaičiuojama iki pensijinio vyro amžiaus Lietuvoje, t.y. preziumuojant, kad N.Š. būtų vertęsis individualia veikla iki 62,5 metų amžiaus, o po to jis būtų įgijęs teisę į senatvės pensiją. Atsakovas vadovaudamasis paminėtomis taisyklėmis apskaičiavo vienam šeimos nariui tenkančias pajamas iš žuvusiojo N. Š. individualios veiklos po 252 eurus per mėnesį (b.l.192), t.y. 869,40 Lt, todėl ši suma ir imama už pagrindą skaičiuojant vienkartinę išmoką ieškovei dėl N.Š. gyvybės atėmimo. Ši suma yra protinga atsižvelgiant į paminėtus motyvus bei į tai, kad prašydama vienkartinės išmokos ieškovė praranda teisę į galimą jos indeksavimą (CK 6.288 str. 3d.). Šuo atveju 869,40 Lt dauginama iš 18,5 metų, t.y. iš to metų skaičiaus, kiek N.Š. būtų likę iki senatvės pensijos nuo 2005-01-30, t.y. nuo jo žūties dienos, ir gaunama 193006,80 Lt suma, iš šios sumos minusuojami 334,86 Lt gautų socialinių pašalpų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 192671, 94 Lt vienkartinės išmokos. Teismas taip pat nurodė, kad žuvus N.Š. A.Š. buvo 17 metų amžiaus, todėl nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybės, jog jis buvo žuvusiojo išlaikomas ir tuo metu mokėsi Lietuvos jūreivystės kolegijoje, o šiuo metu jis mokosi kitoje kolegijoje. Todėl nepagrįstas atsakovo motyvas, kad ieškovui vienkartinė išmoka turėtų būti apskaičiuota, iki jam sueis 19 metų. Žalos padarymo dieną jis mokėsi, bylos nagrinėjimo metu mokosi, todėl būtų neprotinga ir neteisinga bloginti jo turtinę bei socialinę padėtį, todėl vienkartinės išmokos dydis skaičiuotinas jam iki 24 metu amžiaus CK 3.194 str. 3d. pagrindu, nes iki to amžiaus jį būtų privalėjęs išlaikyti tėvas. Todėl atsakovo apskaičiuota 869,40 Lt suma, tekusi vienam šeimos nariui per mėnesį daugintina iš 6 metų ir 2 mėnesių, t.y. nuo 2005-01-30 iki 2011-03-08 ir gaunama 64389,80 Lt vienkartinės išmokos suma, į kurią įskaičiuotinos socialinio draudimo išmokos. Ieškovas nuo 2005-05-01 gauna 96,33 Lt našlaičių pensiją, ši pensija yra skiriama besimokantiems asmenims iki 24 metų amžiaus, todėl vienkartinę išmoką apskaičiavus ieškovui iki 24 metų preziumuojama, kad jis šią pensiją gaus taip pat iki 24 metų amžiaus. Ieškovui pasirinkus vienkartinę išmoką, į ją įskaičiuotina 7128,42 Lt ir neindeksuota 96,33 Lt našlaičių pensijos suma, apskaičiuota iki 2011-03-08, todėl iš atsakovo ieškovui priteistini 57261,38 Lt vienkartinės išmokos, kita ieškinio dalis atmestina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, ieškovei L. Š. papildomai priteisiant 525165,18 Lt žalos atlyginimą, o A. Š. papildomai priteisti 51501,82 Lt žalos dydžio sumą. Nurodo, kad:
1. Šiuo metu nėra jokio teisės akto numatančio ribotą atsakovo atsakomybę. Prašomų atlyginti nuostolių dydis yra nustatytas remiantis rašytiniais įrodymais. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią teisės normą ir priteisė žymiai mažesnę sumą, už tą kuria buvo apdrausta žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai reikalauja atlyginti tik turtinę žalą. Ieškinyje yra nurodyta, jog ieškovai turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, o į prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį įskaičiuota ir neturtinės žalos dydis.
3. Teismas neteisingai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, ieškovei L. Š. priteistą 192671,94 Lt sumą sumažinti iki 2368,14 Lt, o A. Š. priteistą 57261,38 Lt vienkartinę išmoką sumažinti iki 4885,79 Lt. Nurodo, kad:
1. Teismas neteisingai nustatė vienam asmeniui per mėnesį skiriamų išlaikymo išlaidų dydį – 869,40 Lt, nes ši suma turi būti mažinama 50 proc., nes gaunami pinigai turi skiriami ne tik ieškovų išlaikymui, bet ir verslo tolimesnei plėtotei, todėl teismas neteisėtai pritaikė ieškovams dvigubai didesnes sumas.
2. Teismas nepagrįstai priteisė žalos dydį atlyginti vienkartinėmis, o ne periodinėmis išmokomis. Pagal galiojančius įstatymus ieškovų pasirinktas žalos atlyginimo būdas nėra privalomas. Be to, teismas neatsižvelgė į CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias draudikas moka žalos atlyginimo dydį, kurios nepadengia socialinio draudimo išmokos. Šios normos numato, jog draudikas žalos atlyginimą dėl maitintojo gyvybės atėmimo turi mokėti periodinėmis išmokomis, draudikas turi atsižvelgti į nuolat kintančius socialinio draudimo išmokų dydį ir teisingai atlyginti padarytą žalą. Be to, vienkartinių išmokų sumokėjimas atsakovui padarytų didelius nuostolius bei pabloginti atsakovo finansinę padėtį.
3. A. Š. baigus mokyklą tiek valstybei, tiek ir atsakovui išnyko įstatyminiai pagrindai mokėti išmokas L. Š. CK 6.284 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas pilnamečiams asmenims tuo atveju, kai šie yra nedarbingi ir dėl to mirusiojo buvo išlaikomi. Ieškovė yra darbingas asmuo, todėl jai gali būti priteisiama tik žalos atlyginimas už laikotarpį iki sūnaus mokyklos baigimo, t.y. už 6 mėn. (2368,14 Lt).
4. Teismas neteisingai paskaičiavo A. Š. atlygintinos žalos dydį. Teismas neįvertino teisės aktų nuostatų, kad išmokos mokamos iki 24 metų tik tuomet jei ieškovas mokosi iki 24 metų, tačiau nutraukus mokslus nutraukiamas ir išmokų mokėjimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas Lietuvos jūreivystės studijas nutraukė, o našlaičių pensija buvo mokama iki 2006 m. kovo 31 d. teismas nurodymas, kad ieškovas mokosi kitoje kolegijos, remiasi ieškovės parodymais, o tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Todėl ieškovui turėtų būti priteisiamos išmokos tik iki 2006 m. kovo 31 d., t.y. 4885,79 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais ir prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, kuri atsiradusi kaip autoįvykio pasekmė, dydžio.
CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, jog nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą (šiuo atveju 500 000 eurų), kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.
Draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog draudimo objektas – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovams padarytą žalą turi atlyginti draudimo įmonė. Žala asmeniui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Tačiau iš ieškinio matyti, jog ieškovai prašo atlyginti tik turtinę žalą.
CK 6.284 pirmoje dalyje numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio antrojoje dalyje yra nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi, skaičiuojant žalos atlyginimą netekus maitintojo, įstatymas nereikalauja būtinai nustatyti, kokią žuvusiojo pajamų dalį asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, faktiškai gavo, bet pakanka nustatyti, kokią tokių pajamų dalį jie turėjo teisę gauti. Pagal minėtos teisės normos prasmę, apskaičiavus žuvusiojo gautas pajamas, jos dalijamos iš asmenų, kuriuos žuvusysis išlaikė arba kurie turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, skaičiaus, įskaitant ir patį žuvusįjį. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, teismui turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žuvusiojo gautų pajamų dydį.
Iš bylos medžiagos matyti, jog žuvęs ieškovės vyras buvo įkūręs individualią įmonę, kuri veiklą vykdė Rusijoje. Ieškovės teigimu įmonės metinė pajamų suma buvo 18900 eurų. Ieškovė, skaičiuodama prašomos priteisti vienkartinės pašalpos dydį, remiasi banke sukaupta per metus pinigų suma. Tačiau kolegijos nuomone, banko sąskaita nėra tinkamas įrodymas skaičiuojant N. Š. gautas pajamas, nes minėtoje sąskaitoje galėjo būti ne tik su darbo santykiais susiję piniginės lėšos. Kitų įrodymų, patvirtinančių N. Š. konkretų gautų pajamų dydį ieškovai nepateikė.
Atsakovas sutinka, kad N. Š. iki žūties buvo darbingas ir dirbo. Darbo užmokesčio dydžio nustatymas nėra reglamentuojamas, todėl skiriasi priklausomai nuo įmonės, įstaigos, organizacijos, veiklos srities, rezultatų ir pan. Konkrečius valandinius atlygius, mėnesines algas, kitas darbo apmokėjimo formas ir sąlygas, darbo normas įmonėse nustato įmonių savininkai (darbdaviai) ir įteisina darbo ir kolektyvinėse sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Visgi darbuotojų darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nustatyta minimali mėnesinė alga. Nesant įrodymų, patvirtinančių N. Š. gautų pajamų dydį, kolegijos nuomone, vienkartinės pašalpos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į veiklos trukmę, į tai, kad ji buvo terminuota, reikia skaičiuoti pagal minimalią mėnesinę algą. Nuo 2007 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 298 minimali mėnesinė alga - 600 litų. Kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei priteistina suma turėtų būti skaičiuojama iki vyro pensijinio amžiaus, kuris Lietuvoje yra 62,5 metų.
Kaip minėta, atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė žalos dydį atlyginti vienkartinėmis, o ne periodinėmis išmokomis. Pagal galiojančius įstatymus ieškovų pasirinktas žalos atlyginimo būdas nėra privalomas.
Bendruosius žalos atlyginimo mokėjimo pagrindus nustato CK 6.288 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Kuris būdas pasirenkamas, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Nors pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą suteikta teisė nukentėjusiajam, bet tai nėra absoliuti teisė, nes įstatymas numato ir kitą žalos atlyginimo mokėjimo būdą. Žalos atlyginimo mokėjimo būdo pasirinkimui turi reikšmės ir skolininko turtinė padėtis, jo mokumas. Abu būdai turi privalumų ir trūkumų. Priteisus mokėti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, išieškotojas priklauso nuo skolininko mokumo – šiam tapus nemokiam, žalos atlyginimo mokėjimas gali būti nutraukiamas. Tačiau šis būdas leidžia reaguoti į pokyčius, reikšmingus žalos atlyginimo dydžiui (CK 6.283 str. 3 d.), taip pat galimas žalos atlyginimo indeksavimas. Priteisus žalos atlyginimą vienkartine suma, išieškotojas nepriklauso nuo skolininko mokumo, tačiau žalos atlyginimo nebegalima peržiūrėti (CK 6.283, 6.286 – 6.287 str.). Todėl teismo nuomone, parenkant žalos atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo būdą taip pat reikia vadovautis CK 1.5 straipsniu, kuriame numatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kolegija, atsižvelgusi į ieškovų prašymą, į tai, kad priteistina suma nėra labai didelė, todėl vienkartinė išmoka neturėtų apsunkinti atsakovo finansinės padėties, mano, jog šiuo atveju tikslinga priteisti vienkartinę išmoką.
Skaičiuojant ieškovei priteistiną žalą vienkartine išmoka, 200 Lt suma (suma, tenkanti vienam šeimos nariui pagal minimalią mėnesinę algą) daugintina iš 222, t.y. iš 222 mėnesių, kurie būtų likę N. Š. iki senatvės pensijos nuo jo žūties 2005 m. sausio 30 d., ir gaunama 44 400 Lt suma. Iš šios sumos minusuojami 334,86 Lt gautų socialinių pašalpų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 44065,14 Lt vienkartinė išmoka.
Ieškovas A. Š. teismo prašo priteisti vienkartinę išmoką iki tol, kol jam sueis 24 metai, nes šiuo metu mokosi kolegijoje. Ieškovas teismui pateikė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos pažymėjimą, jog 2006 m. rugsėjo 1 d. įstojo mokytis į šią kolegiją (t. 2, b.l. 48). Šiame pažymėjime numatyta, jog studijų baigimo data 2009 m. liepos 1 d., todėl ieškovui priteistina suma skaičiuotina nuo 2005 m. sausio 30 d iki studijų baigimo dienos, t.y. 200 Lt dauginama iš 53 mėnesių ir gaunama 10600 Lt suma. Iš šios sumos atimama gaunamos našlaičių pensijos suma 5405.49 Lt (96,33 Lt x 53), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5194,51 Lt vienkartinė išmoka.
Remiantis išdėstytais argumentais ir išvadomis pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, atitinkamai sumažinant ieškovams priteistinos žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Ieškovei L. Š. iš atsakovo UAB „Baltikums draudimas“ priteistą vienkartinę išmoką sumažinti iki 44065,14 Lt, o ieškovui A. Š. – iki 5194,51 Lt.
Priteistą iš UAB „Baltikums draudimas“ į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 1477,80 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.