Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Janinai Skuodienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. G. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, turto priteisimo natūra, piniginės kompensacijos priteisimo ir laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 24145,50 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas yra buvęs jos sutuoktinis, santuoka tarp jų nutraukta 2008-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, tačiau nutraukiant santuoką nebuvo padalintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jie su AB Sampo banko Klaipėdos filialu 2007-03-26 sudarė kredito sutartį Nr.BPLIE270700249, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 236000,00 Lt kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kredito grąžinimo terminas 2034-03-27. Kredito sutarties vykdymo užtikrinimui 2007-03-26 tarp atsakovo ir AB Sampo bankas Klaipėdos filialas buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr.FA-BPLIE270700249, kuria atsakovas įsipareigojo solidariai su ieškove atsakyti bankui, jeigu ieškovė nevykdys visos savo prievolės pagal kredito sutartį Nr.BPLIE270700249. Nutraukiant santuoką nebuvo išspręsti buto padalinimo bei kredito sutarties vykdymo klausimai. Šiuo metu, ieškovė viena vykdo įsipareigojimus kreditoriui, bei visas privalomas įmokas ir mokesčius už bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą. Kadangi šalių procesas dėl santuokos nutraukimo buvo pradėtas 2008-08-21, todėl nuo šio momento tarp sutuoktinių nutrūko turtiniai santykiai, todėl nuo šios datos ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sumokėtas įmokas. 2012-02-10 UAB „Laukininkų valda“ ieškovė sumokėjo 2652,68 Lt, o kreditoriui AB Danske bankui laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2012-02-10 sumokėjo 20563,53 Lt (5955,61 eurų x 3,4528) kredito dengimui, 24216,35 Lt (7013,54 eurų x 3,4528) palūkanų už kreditą, 500,00 Lt už su sutartimi susijusius mokesčius, bei 670,69 Lt už įkeisto turto draudimą ir 46,00 Lt įkeisto turto draudimą pagal polisą PSNTA 00044116. Kadangi kredito sutartis su banku sudaryta šalims susituokus, galioja solidari prievolė vykdyti įsipareigojimą kreditoriui, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 24145,50 Lt kompensaciją (1 t., 109-110 b.l.).

Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu 2012-05-14 teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai (1 t., 130-132 b.l.).

2012-05-31 teisme gautas atsakovo atstovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., 138-141). 2012-06-11 teismo nutartimi buvo priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., 153 b.l.). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2012-07-02 teismo nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (1 t., 160-162 b.l.).

2012-07-31 teisme priimtas atsakovo priešieškinis ieškovei, kuriuo pareiškė reikalavimus: nustatyti, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šį turtą natūra priteisti ieškovei J. B.; priteisti atsakovui iš ieškovės 10710,30 Lt piniginę kompensaciją; pripažinti pasibaigusią 2007-03-26 laidavimo sutartį, sudarytą tarp Danske Bank ir atsakovo S. G.; priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas šalims priklausantis butas ir turtinė prievolė kreditoriui, todėl šiuo metu šalims butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi buto dalys nėra nustatytos, preziumuojama, kad šalims butas priklauso lygiomis dalimis. Atsakovas nuo 2008 metų pabaigos šalių sutarimu gera valia paliko butą su sąlyga, kad ieškovė gyvens bute ir vykdys prievolę kreditoriui. Atsakovas ir toliau siekia įgyvendinti žodinio susitarimo sąlygas, kad jam priklausanti buto dalis būtų priteista ieškovei, kadangi atsakovas bute negyvena nuo 2008 metų birželio pabaigos ir neketina butu naudotis, šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, bute gyvena ieškovės šeima. VĮ Registro centro duomenimis vidutinė buto rinkos vertė yra 216136 Lt, iki 2008-08-18 sutuoktiniai kreditoriui sumokėjo 21420,62 Lt, todėl kiekvienas iš jų yra sumokėjęs 10710,30 Lt. Šiai dienai bankui sumokėta suma sudaro 66917,19 Lt, todėl atsakovui iš ieškovės priklausytų 33458,60 Lt piniginės kompensacijos. Kadangi atsakovas šiuo metu bankui yra sumokėjęs 10710,30 Lt, o kitą dalį už atsakovą yra sumokėjusi ieškovė, piniginė kompensacija iš ieškovės priteistina tik 10710,30 Lt. Pagal 2007-03-26 kredito sutartį bankas ieškovei suteikė 236000 Lt kreditą minėto buto įsigijimui, prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp banko ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo laiduoti bankui už ieškovės įsipareigojimų neįvykdymą. 2011-12-02 tarp banko, ieškovės ir jos sutuoktinio A. B. sudarytas susitarimas, pagal kurį į kredito sutartį bendraskoliu įstojo A. B., todėl atsakovo atžvilgiu laidavimo sutartis laikytina pasibaigusi (1 t, 174-176 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-10119-794/2008 buvo patenkintas šalių prašymas, kuriuo ieškovės ir atsakovo 2006-01-07 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t, 17-18 b.l.). Ieškovė 2010-07-07 sudarė santuoką su A. B. (1 t, 20 b.l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės J. B. ir atsakovo S. G. vardu, pagal 2007-03-20 pirkimo pardavimo sutartį Nr. DK-1561, šiam butui 2007-04-03 yra įregistruotas hipotekos lakštas (1 t, 58-62, 128 b.l.). Iš 2007-03-26 kredito sutarties nustatyta, kad kreditorius AB Sampo bankas ieškovei suteikė 236000,00Lt kreditą iki 2034-03-27, skirtą buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui (1 t, 74-75 b.l.). 2007-03-26 kreditorius AB Sampo bankas su atsakovu S. G. sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu ieškovė neįvykdys visos savo prievolės arba dalies pagal 2007-03-26 kredito sutartį Nr.BPLIE270700249 (1 t, 94-96 b.l.). Iš UAB „Laukininkų valda“ 2012-02-10 pateiktos pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. vasario mėn. išlaidos už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 2652,68 Lt (1 t, b.l. 101). Iš Danske Bankas 2012-02-17 pateiktos informacijos ieškovei nustatyta, kad ieškovė pagal 2007-03-26 kredito sutartį Nr.BPLIE270700249 už laikotarpį nuo 2008-08-20 iki 2012-02-10 sumokėjo: 5955,61 eurų kreditą, 7013,54 eurų palūkanų, 0,26 eurų centų delspinigių, 670,69 Lt už automatinį bankui įkeisto turto draudimą, 46,00 Lt už bankui įkeisto turto draudimą pagal polisą Nr.PSNTA00044116 ir 500,00 Lt su sutartimi susijusius mokesčių (1 t, 102 b.l.).

Pažymėtina, kad remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, butas, esantis (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovės ir atsakovo vardu pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sandorį, butas įgytas santuokos metu už suteiktą kreditą šio buto įsigijimui, kredito sutartis sudaryta tarp ieškovės ir Danske Bank A/S (buvęs AB Sampo bankas), prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal kredito sutartį butas įkeistas kreditoriui, be to, tarp banko ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo laiduoti bankui už ieškovės neįvykdytą prievolę kreditoriui (bankui). 2008-09-18 teismo sprendimu buvo nutraukta tarp šalių įregistruota santuoka, tačiau ginčo butas ir turtinė prievolė kreditoriui (bankui) nebuvo padalinti. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, ir aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, šiuo metu ieškovei ir atsakovui ginčo butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuoja, kad jų dalys yra lygios. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos šalims priklausančios buto dalys, šalys neginčija įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, todėl laikytina, kad šalims butas priklauso lygiomis dalimis.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 24145,50 Lt kompensacijos, kurią sudaro 1326,34 Lt būsto išlaidos laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. vasario mėn. ir 22819,16 Lt išlaidos, susijusios su įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymu laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2012-02-10.

Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį būsto išlaidų, kurias sudaro 1326,34 Lt. Pagrindžiant šias išlaidas ieškovė pateikė UAB „Laukininkų valda“ 2012-02-10 pažymą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2012 metų sausio mėnesio priskaičiuotos buto išlaidos sudaro 2652,68 Lt, tai yra išlaidos už suteiktas paslaugas, priskaičiuoti delspinigiai, administravimo mokestis, kanalizacija, avarijos likvidavimas, lifto priežiūra, rūsio patalpų valymas, remonto darbai, santechniniai darbai, valytojos paslaugos ir kt. Pažymėtina, kad ši pateikta pažyma yra tik deklaratyvaus pobūdžio, iš jos nėra aišku, kada ir kokios apimties paslaugos yra suteiktos, kada ir kokie remonto darbai yra atlikti, be to, ši pažyma nepagrindžia aplinkybės, jog ši pinigų suma realiai buvo apmokėta. Taip pat pažymėtina, kad iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio ginčo bute negyvena, šiame bute gyvena ieškovė su savo sutuoktiniu ir jų vaiku, todėl atsakovas, kaip buto bendraturtis, privalo mokėti tik butui (namui) išlaikyti ir išsaugoti būtinąsias išlaidas, o buto (namo) administravimo išlaidas bei su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas privalo mokėti bute gyvenantys ir butu besinaudojantys asmenys. Ieškovės pateikta pažyma nepagrindžia namui išlaikyti ir išsaugoti būtinųjų išlaidų, todėl nėra pagrindo jas priteisti iš atsakovo.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 22819,16 Lt išlaidų, susijusių su įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį įvykdymu laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2012-02-10. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, santuoka tarp šalių yra nutraukta, santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas ne tik butas, bet ir turtinė prievolė kreditoriui, t.y. įsipareigojimas grąžinti kreditą bankui. Kadangi santuoka tarp pareiškėjų yra nutraukta, šioje byloje ginčas dėl turtinės prievolės įvykdymo kreditoriui spręstinas ne sutuoktinių santykių kontekste. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007-03-26 tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 236000 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o ieškovė įsipareigojo šį kreditą grąžinti, mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki 2034-03-27. Prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal kredito sutartį 2007-03-26 trečiojo asmens (banko) ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti kreditoriui pagal kredito sutartį. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Įvykdžius prievolę kreditoriui, laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutarties nuostatos nenumato galimybės skolininkui įvykdžius prievolę kreditoriui, pareikšti reikalavimą laiduotojui. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovė, kaip pagrindinė skolininkė, įvykdžiusi prievolę kreditoriui, neturi teisės nukreipti išieškojimą į laiduotoją, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sumokėto kredito dalies bei palūkanų priteisimo iš atsakovo.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo butas yra registruotas ieškovės ir atsakovo vardu pagal 2007-03-20 pirkimo-pardavimo sutartį, jiems priklausančios buto dalys nėra nustatytos. Lietuvos Respublikos CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuoja, kad jų dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju šalims priklausančios buto dalys, šalys neginčija įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, todėl pripažintina, kad šalims butas priklauso lygiomis dalimis.

Atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam priklausančią buto dalį ieškovei, o jam sumokant piniginę kompensaciją.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai. Bendraturčiai turi teisę susitarti dėl atidalijimo būdo. Tais atvejais, kai dėl to nesusitariama, ginčas sprendžiamas teisme, ir prioritetas pagal įstatymą teikiamas atidalijimui natūra; tik nesant galimybės atidalyti visų bendraturčių dalių natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo butą šalys įsigijo 2007-03-20 santuokos metu, šio buto įsigijimui trečiasis asmuo Danske Bank A/S (buvęs Sampo bankas) ieškovei suteikė 236000 Lt kreditą. 2007-03-26 kredito sutarties pagrindu, prievolės įvykdymo užtikrinimui tarp banko ir atsakovo sudaryta laidavimo sutartis, be to, butas įkeistas bankui (2007-04-03 įregistruota hipoteka), santuoka tarp šalių nutraukta 2008-10-21, nutraukiant santuoką butas nepadalintas, nuo 2008 metų birželio mėn., šalys kartu negyvena, ginčo bute liko gyventi ieškovė, šiuo metu bute gyvena ieškovė su savo nauju sutuoktiniu ir jų vaiku. 2011-12-02 tarp trečiojo asmens (Sampo banko) ir ieškovės J. B. bei jo sutuoktinio A. B. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2007-03-26 kredito sutarties (1 t, 99-100 b.l.), pagal kurį šalys susitarė, kad visam kredito laikotarpiui į prievolę įstoja bendraskolis A. B., bankas neprieštarauja, kad ½ dalis ginčo buto, priklausanti S. G., būtų perleista J. B., o šią sąlygą įvykdžius, S. G. iš prievolės laiduotoju išstoja. Taigi, teismas vertindamas aplinkybes, kad atsakovas ginčo bute gyveno trumpą laiko tarpą (apie metus laiko), nuo pat pradžių šiame bute gyveno ir su savo nauja šeima tebegyvena ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad buto atidalinti natūra nėra galimybės, siekiant ateityje išvengti ginčo tarp šalių, atsižvelgiant į tai, kad bankas sutinka, jog atsakovui priklausanti buto dalis nuosavybės teise būtų perleista ieškovei, teismas daro išvadą, kad tikslinga atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui priklausančią buto dalį ieškovei nuosavybės teise. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad buto įsigijimui ieškovei bankas suteikė kreditą, kurį kartu su palūkanomis ir kitais mokesčiais nuo pat pradžių bankui grąžina pati ieškovė. Dar daugiau, 2011-12-02 susitarimu kredito sutarties sąlygos buvo pakeistos ir pagal susitarimą bendraskoliu į kredito sutartį buvo įtrauktas ieškovės sutuoktinis A. B.. Pakeitus kredito sutarties sąlygas, tarp atsakovo ir banko laidavimo sutartis nebuvo nutraukta, todėl atsakovas laidavimo sutarties pagrindu šiuo metu yra laiduotojas ne tik už ieškovės, bet ir jos sutuoktinio solidariąją prievolę kreditoriui. Tokia situacija yra netoleruotina ir prieštaraujanti įstatymo nuostatai, kuri numato, kad būtinas laiduotojo sutikimas laiduoti už naująjį skolininką (CK 6.87 straipsnio 5 dalis). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų davęs sutikimą kreditoriui laiduoti už naująjį skolininką - ieškovės sutuoktinį A. B., nėra. Be to, ir pačios šalys, sudarydamos 2011-12-02 susitarimą prie kredito sutarties numatė sąlygą, kad atsakovui perleidus jam priklausančią buto dalį ieškovei, atsakovas išstoja iš prievolės kaip laiduotojas (susitarimo 2,3 punktai), todėl nesuprantamas ir atmestinas trečiojo asmens (banko) pareikštas prieštaravimas dėl atsakovo reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nesant atsakovo sutikimo laiduoti už naująjį skolininką, remiantis šalių aptarta sąlyga dėl atsakovo išstojimo iš laidavimo prievolės, atsižvelgiant į tai, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausanti buto dalis priteistina ieškovei, yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia.

Atsakovas prašo už jam tenkančią buto dalį, kuri nuosavybės teise priteistina ieškovei, priteisti 10710,30 Lt kompensaciją. Pagrindžiant šios kompensacijos dydį, atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje kredito sutarties pagrindu kreditoriui buvo grąžinta 21420,62 Lt, todėl, atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo paimtas buto įsigijimui, laikytina, kad kiekvienas iš sutuoktinių santuokos metu už butą sumokėjo 10710,30 Lt. Pažymėtina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. banko sąskaitos išrašas bei kiti įrodymai, nepagrindžia aplinkybės, kad iki santuokos nutraukimo kreditoriui buvo sumokėta būtent tokia atsakovo nurodyta pinigų suma, be to, nutraukiant santuoką nei butas, nei turtinė prievolė kreditoriui nebuvo padalinti ir šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kuris iš sutuoktinių ir kieno lėšomis iki santuokos nutraukimo grąžino kredito dalį bankui. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kredito sutartis, kurios pagrindu suteiktas kreditas buto įsigijimui, sudaryta ieškovės vardu, įsipareigojimą grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas bei kitus mokesčius kreditoriui vykdo pati ieškovė, tik nedidelė dalis kredito yra grąžinta šalims gyvenant santuokoje, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, atsakovui iš ieškovės nepriteistina kompensacija už jam tenkančią buto dalį, kuri atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiama ieškovei nuosavybės teise.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas paduodant priešieškinį sumokėjo 962,00 Lt žyminio mokesčio (1 t, 184 b.l.), atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 2420,00 Lt (2 t, 4 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti trys priešieškiniu pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai – dėl dalių nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti laidavimo sutartį pasibaigia, iš kurių už kiekvieną reikalavimą yra mokamas 143,00 Lt žyminis mokestis, iš viso 429,00 Lt, iš ieškovės atsakovui priteistina 429,00 Lt žyminio mokesčio ir proporcingai 1815,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės priteistina 67,28 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrataučiams J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį.

Atidalinti atsakovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šią buto dalį J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise.

Pripažinti 2007-03-26 laidavimo sutartį Nr. FA-BPLIE270700249, sudarytą tarp AB Sampo bankas (šiuo metu Danske Bank) ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia nuo atsakovui S. G. priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo ieškovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos).

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 429,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt devynis Lt) žyminio mokesčio ir 1815,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika Lt) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 67,28 Lt (šešiasdešimt septynis Lt 28 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.