- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- ATP-934-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00932-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-08-24 nutarimo, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 361 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nubaustas už tai, kad jis 2016-08-03, 14.23 val., Elektrėnų sav., kelyje Vilnius- Kaunas - Klaipėda (kairė pusė), 37,00 km., vairuodamas automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 166 km/h greičiu, kai maksimalus leistinas greitis yra 100 km/h, t.y. viršijo leistiną greitį 64 m/h (įvertinus greičio matuoklio paklaidą +– 2 km). Šiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. S. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-24 nutarimą, už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą paskirti jam įmanomai švelniausią nuobaudą, t.y. įmanomai mažiausią baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemonių; teismui nusprendus, kad teisių atėmimas, šiuo atveju, neišvengiamai būtinas, prašo pakeisti minėtą nutarimą ir už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą teisę vairuoti transporto priemones atimant įmanomai trumpesniam laikui, t.y. trumpesniam nei ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas minimalus terminas. Nurodo, kad priimdamas nutarimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, turinčių reikšmės skirtinos nuobaudos rūšiai ir dydžiui. Nutarime teismas formaliai nurodo atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį bei atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, ir skirdimas artimą vidurkiui nuobaudą, konstatavo, kad pagrindo labiau švelninti L. S. skiriamą administracinę nuobaudą nėra. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, padaryto pažeidimo aplinkybėmis bei pobūdžiu, netinkamai pritaikė teisės nuostatas, reglamentuojančias nuobaudos skyrimą, nukrypo nuo teismų suformuluotos praktikos, dėl to paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą. Nurodo, jog teismo posėdžio metu teismui pateikė prašymą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, tačiau teismas dėl jo prašyme išdėstytų aplinkybių motyvuotai nepasisakė, prašymą atmetė formaliais motyvais. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėjo paskirti jam švelnesnę, nei ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta, nuobaudą, tačiau teismas, į nurodytas aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė ir paskyrė net ne švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą.
Skunde Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad jis, vykdydamas jam priskirtas darbines funkcijas, t.y. vykdydamas technologinės įrangos tiekėjų gamybinių bazių vertinimą, (duomenys neskelbtini) įmonių modernizavimo ir plėtros projektų įgyvendinimą ir kt., privalo nuolat lankytis (duomenys neskelbtini) įmonėse, pas oficialius įmonių tiekėjus bei klientus, esančius visoje Lietuvos teritorijoje. Tinkamai ir kokybiškai atlikti savo darbo pareigas gali tik naudodamasis automobiliu. Neturėdamas teisės vairuoti, teigia, jog neabejotinai nebegalės pilnai ir tinkamai įvykdyti savo su darbo funkcijų atlikimu susijusių pareigų, o tai neišvengiamai sąlygos ir ženklių susijusių nuostolių atsiradimą. Taip pat nurodo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad šiuo metu jis rūpinasi savo mama B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir uošviu K. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra pensininkai, senyvo amžiaus, ligoti ir nebesugebantys pilnai ir tinkamai savimi pasirūpinti. Apelianto teigimu, tik automobiliu ir tik jis gali juos nuolat vežioti į įvairias gydymo įstaigas, esančias tiek (duomenys neskelbtini) mieste, tiek ir kituose miestuose, kur jiems atliekamos reguliarios gydymo procedūros bei teikiamos gydytojų konsultacijos. Jo sutuoktinė dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. ir 17 val., turi 45 min. pietų pertrauką, taigi nurodytus veiksmus gali atlikti tik Apeliantas, o jam netekus teisės vairuoti, nebūtų jokios galimybės pasirūpinti senyvo amžiaus mama ir uošviu, kas neabejotinai sukeltų itin neigiamas pasekmes jų sveikatos būklei.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidimo padarymo aplinkybių nepagrįstai nevertino, nors formaliai nutarime nurodyta priešingai. L. S. teigimu, būtina įvertinti, kad padarytu pažeidimu ypatingo pavojaus aplinkiniams asmenims ar jų turtui nesukėlė, pažeidimas padarytas užmiestyje, nesant intensyvaus eismo, esant puikioms oro ir kelio sąlygoms. Pažymėjo, kad ir jį sustabdę policijos pareigūnai sutiko, jog pavojaus eismo saugumui, šiuo atveju, nebuvo. Visos nurodytos aplinkybės, Apelianto teigimu, patvirtina būtinybę skirti jam švelnesnę nuobaudą, nei numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl pažeidimo padarymo, kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Bylos medžiaga nustatyta, kad L. S. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 361 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs pažeidimą, taip pat nustatyta, kad gailisi; ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai: t. y. ne tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad L. S. teismui pateikė 2016-08-22 prašymą už administracinį teisės pažeidimą skirti jam įmanomai švelniausią administracinę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti, arba teisės vairuoti terminą nustatyti trumpesnį nei sankcijos minimumas. Prašymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų tinkamam vykdymui, taip pat padėti jo senyvo amžiaus mamai bei uošviui, kadangi be jo, pasak Apelianto, nėra kas suteiktų tokio pobūdžio pagalbą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo šias Apelianto nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasis teismų praktika, motyvuotai tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad nei darbo pobūdis, nei šeiminiai interesai nėra tos išimtinės aplinkybės, kurioms esant pažeidėjo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, teismo vertinimu, faktas, jog Apeliantas bendradarbiavo su administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiais policijos pareigūnais, pateikė reikiamus dokumentus, pažeidimo neginčijo, taip pat negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas švelninti pažeidėjo atsakomybę.
Visgi nurodytos aplinkybės, t.y. teigiama pažeidėjo charakteristika, pažeidimo pobūdis, nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, leido teismui skirti nuobaudą, baudos dydį nustatant atitinkantį vidurkiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios nuobaudos vidurkis. Skirdamas tokią nuobaudą Apeliantui, pirmosios instancijos teismas, priešingai skundo teiginiams, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, administracinė nuobauda paskirta įstatymo sankcijos ribose, duomenų, kad jos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, būtų neadekvati pažeidėjo asmenybei, nėra.
Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad pažeidimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui, kadangi padarytas užmiestyje, esant geroms kelio bei oro sąlygoms, neintensyviam eismui. Pažymėtina, jog Apeliantas leistiną greitį viršijo žymiai, net 64 km/h. Teismo vertinimu, net ir esant palankioms oro sąlygoms bei nedideliam eismo intensyvumui, vis dėlto toks pažeidimas yra itin pavojingas, keliantis grėsmę tiek kitų eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ar net gyvybei, tiek ir pačiam pažeidėjui. Dėl pastarosios priežasties už tokio pobūdžio pažeidimų padarymą skirtinos pakankamai griežtos įstatymo numatytos nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Apeliantas ne kartą baustas už nustatyto leistino greičio viršijimą, tačiau skirtos nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio Apeliantas neįvertino kritiškai, kadangi ir vėl padarė analogišką pažeidimą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė Apeliantas, pažeidimo padarymo dieną jis skubėjo į susitikimą ir todėl sąmoningai pasirinko nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir viršyti leistiną greitį. L. S., turėdamas ilgą vairavimo stažą, būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, suvokdamas, jog daro pažeidimą, turėjo įvertinti ir su tuo susijusią riziką, taip pat ir prisiimant atsakomybę dėl pažeidimo padarymo galimai kilsiančių pasekmių. Esant nustatytoms aplinkybėms, pagrindo teigti, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant L. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra.
Nagrinėjamo skunde kontekste pažymėtina ir tai, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Šiuo atveju, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti Apeliantui švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra, administracinė nuobauda savo griežtumu atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, todėl 2016-08-24 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2016-08-24 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.