Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Jolantos Songailienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (V. V. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš V. V. J. G. 33 755 Lt ir U. J. 14 637 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. 2006 m. birželio 15 d. tarp 1.00 - 7.00 val., iš slaptavietės už lietvamzdžio pagrobtu namo raktu (duomenys neskelbiami) atrakinęs duris, įsibrovė į 2-o buto patalpas ir pagrobė J. G. didelės vertės turtą: vyrišką vardinį rankinį laikrodį ,,Christopher Columbus”, kurio vertė 6000 litų, japonišką juostinį fotoaparatą ,,Nikon” už 5000 litų, nešiojamą kompiuterį ,,HP“ su pakrovėju ir atminties korta - 3595 litų, surišamus perlų karolius ir apyrankę - 10000 litų, sidabrinį žiedą su raudonos ir mėlynos spalvos akmeniu - 500 litų, sidabrinį žiedą su graviruotais piešiniais – 100 Lt, sidabrinį žiedą su mėnulio akmeniu - 100 litų, sidabrinį žiedą su turkio akmeniu - 700 litų, sidabrinį žiedą su opalu – 150 litų, sidabrinį žiedą su juodos spalvos akmeniu - 100 litų, du auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 600 litų, sidabrinį vestuvinį žiedą -100 litų, sidabrinę apyrankę - 200 litų, sidabrinius ovalo formos juodos ir baltos spalvos kaulo akutėmis auskarus - 500 litų, sidabrinius su pailgos formos stiklo detalėmis auskarus - 600 litų, sidabrinius įveriamus auskarus su skaidraus mėlynos spalvos akmens apvalios formos detalėmis, kurių bendra vertė 350 litų, sidabrinius įveriamus auskarus su jūros vėplio kaulo veido profilio formos detalėmis - 500 litų, sidabrinę grandinėlę ant rankos - 40 litų, dvi varines pusmėnulio formos apyrankes, kurių bendra vertė 80 litų, sidabrinį kaklo papuošalą su rutuliukų formos sidabro ir turkio akmenimis - 1000 litų, regėjimą koreguojančius akinius su rudai vyšninės spalvos rėmeliu - 200 litų, regėjimą koreguojančius akinius su juodos spalvos rėmeliu - 200 litų, šešis beverčius rašiklius, kaulinį korespondencijos peilį - 200 litų, paauksuotą korespondencijos peiliuką su dėžute - 400 litų, ikoną „Švč. Dievo Motinos gimimas“ - 600 litų, ikoną „Viešpatis Visagalis“ - 800 litų, ikoną „Švč. Vladimiro Dievo Motina“ - 300 litų, ikoną „Švč. Dievo Motina – Visų Nuliūdusiųjų Džiaugsmas“ - 300 litų, ikoną „Viešpatis Visagalis“ - 300 litų stačiakampio formos krokodilo odos rusvos spalvos piniginę, kurios vertė 300 litų ir joje buvusius 400 litų grynųjų pinigų, J. G. vardu išduotą ,,Vilniaus banko” mokėjimo kortelę ,,Visa Clasic”, kurios vertė 120 litų, prekybos tinklo ,,Norfa” nuolaidų kortelę - 10 litų, 200 litų vertės kaljaną, kosmetikos komplektą ,,Adibis holographic”( kremą ir serumą veidui) - 500 litų, įeinamųjų durų spynos raktą - 10 litų, dvi medžiagines rankų darbo rankines, kurių bendra vertė 2000 litų;

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje V. V. pagrobė U. J. asmeninius daiktus: moterišką rankinį laikrodį ,,Gucci” su sidabro spalvos plieno apyranke ir baltos spalvos ciferblatu, kurio vertė 3900 litų, sidabrinę pusmėnulio formos apyrankę su rutuliukais galuose ir mazgu per vidurį - 500 litų, ,,Chopart” firmos balto aukso žiedą, susidedantį iš kvadratėlių - 2500 litų, ,,Batty” firmos sidabrinį žiedą iš trijų dalių - 400 litų, ,,Pilgrim” firmos metalinį žiedą su raudonos spalvos gėlyte - 200 litų, krepšį su užrašu ,,Samsonite” - 400 litų, su jame buvusiais 4800 litų vertės nešiojamu kompiuteriu ,,HP”, kompiuterio jungimo laidais, 100 litų vertės kompiuterio atminties korta, 50 litų vertės ausinėmis, 50 litų vertės įkrovikliu nuo vaizdo kameros ,,Panasonic”, 700 litų vertės rudos spalvos odinę ,,Poline” rankinę, su dviem 20 litų vertės raktais, nuotolinio valdymo pulteliu garažo ir kiemo vartams - 100 litų, juodą odinę piniginę ,,Givenci”, kurios vertė 700 litų ir joje buvusius 50 litų grynųjų pinigų, U. J. vardu išduotais: 50 litų vertės „Vilniaus banko, Maximos ir Senukų prekybos tinklų“ mokėjimo kortele ,,Visa Electron”, AB banko ,,Hansabankas” dviem mokėjimo kortelėmis ,,Visa Electron” ir ,,Maestro”, kiekvienos iš kurių vertė po 20 litų, viso 40 litų, 10 litų vertės asmens tapatybės kortele, 60 litų vertės vairuotojo pažymėjimu, 7 litų vertės UAB ,,IF draudimas” kelionių metinio draudimo kortele, bevertėmis degalinių ,,Lukoil” tinklo kortele degalams, klubo ,,Laisvalaikis” VIP nario nuolaidų kortele, bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis, tuo padarydamas nukentėjusioms J. G. 37 055 litų ir U. J. 14 637 litų turtinę žalą. Iš viso pagrobė iš abiejų nukentėjusiųjų daiktų ir pinigų už 51 692 litus.

Nuteistojo V. V. gynėja advokatė apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti V. V. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę V. V. atsakomybę lengvinančia, paskirti jam švelnesnę bausmę, taip pat atmesti civilinius ieškinius kaip nepagrįstus. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, materialinės teisės normas, nustatant ieškinio dydį, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė neteisingą bausmę, ir, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, turi būti pakeistas.

Apeliantė skunde ginčija teismo sprendimą priteisti iš V. V. nukentėjusiajai J. G. 33 755 Lt, nukentėjusiai U. J. 14 637 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatą – teismas sprendimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio priima remdamasis įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktiškai jokių įrodymų nei dėl civilinių ieškinių pagrįstumo, nei dėl jų dydžio (išskyrus kompiuterius). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, kurios vienintelės tiksliai žinojo, koks buvo iš jų pagrobtas turtas, turėjo surinkti įrodymus ir bent apytikriai įrodyti pagrobtų daiktų, kurių nepavyko surasti, vertę (surinkti apie analogiškų ar panašių daiktų dabartinę vertę), tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Be to, nustatant kompiuterių (taip pat ir kito pagrobto turto) vertę nebuvo laikomasi taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 išaiškinimai apie pagrobto turto vertės nustatymą), jog tais atvejais, kai yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobtas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Apeliantė skunde mano, jog pagrindas abejoti nukentėjusiųjų pateiktų pagrobto turto įvertinimu, kartu ir civilinių ieškinių dydžiu, leidžia ir tai, jog nukentėjusioji J. G. pagrobtas ikonas įvertino 12 000 Lt už kiekvieną, o eksperto išvadose šios įvertinto nuo 300-800 Lt už kiekvieną.

Apeliantės teigimu, kadangi byloje neįrodytas pareikštų civilinių ieškinių dydis, V. V. padaryta nusikalstama veika nesudaro BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir turi būti perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliantė skunde ginčija ir nuteistajam paskirtos bausmės dydį. Tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į tai, jog V. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, savanoriškai gražino pavogtas ikonas, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, buvo visos sąlygos tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir skirti švelnesnę bausmę. Teismo išvada, kad V. V. prisipažinimas nebuvo nuoširdus, šis prisipažino tik verčiamas įrodymų, nepagrįsta. Iš liudytojo J. S. parodymų matyti, kad ji ikonas pareigūnams gražino, nes taip pasielgti jai nurodė V. V. . Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, apgailestavo dėl padaryto nusikaltimo. Be to, apeliantės manymu, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodyta, jog prisipažinimas turi būti nuoširdus.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis, jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, prokuroras prašė tenkinti iš dalies nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą.

Nuteistojo V. V. gynėjos apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuteistojo V. V. veiką dėl svetimo, priklausančio J. G. ir U. J. , turto pagrobimo kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Nuteistasis V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neneigė pagrobęs svetimą turtą. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, iš skundo turinio galima suprasti, kad yra nesutinkama su iš nukentėjusiųjų J. G. ir U. J. namų pagrobtų materialinių vertybių, visų pirma, dviejų nešiojamų kompiuterių, juvelyrinių dirbinių ir kitų daiktų, kurie tyrimo metu nebuvo surasti, tačiau jų kainą buvo galima nustatyti pagal analogiškų ar panašių daiktų kainas, pirmosios instancijos teismo nustatyta verte. Apeliantė tvirtina, kad byloje nenustačius tikslios šio pagrobto turto vertės, nebuvo galima daryti išvados, jog pagrobto turtė vertė yra didelė, ir kvalifikuoti V. V. veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Skunde prašoma V. V. veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat sumažinti byloje pareikštų J. G. ir U. J. civilinių ieškinių dydį.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normose yra išskiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų. Svetimo turto pagrobimas kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kai asmuo, pagrobia didelės vertės svetimą turtą. Tai yra skirtingai nei BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį yra prašoma kvalifikuoti nuteistojo V. V. nusikalstamą veiką, BK 178 straipsnio 3 dalis įtvirtina šį nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – didelę pagrobto svetimo turto vertę, kuris yra būtinas šios sudėties požymis, norint kaltininko veiką kvalifikuoti pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Pagrobto svetimo turto vertė yra esminis požymis, pagal kurį įstatymo leidėjas diferencijuoja atsakomybę už turto pagrobimą BK 178 straipsnyje. BK 190 straipsnyje įstatymo leidėjo pateiktame turto vertės išaiškinime nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką laikoma, kad pagrobto turto vertė nustatoma taikant daikto rinkos vertės dydį veikos padarymo metu.

Nagrinėjamoje byloje apklausus nukentėjusiąsias J. G. ir U. J. , nuteistąjį V. V. , liudytoją J. S. , remiantis įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotai duomenimis, specialisto išvadomis buvo nustatyta, kad V. V. pagrobė: vyrišką vardinį rankinį laikrodį ,,Christopher Columbus”, japonišką juostinį fotoaparatą ,,Nikon”, nešiojamą kompiuterį ,,HP“ su pakrovėju ir atminties korta, surišamus perlų karolius ir apyrankę, sidabrinį žiedą su raudonos ir mėlynos spalvos akmeniu, sidabrinį žiedą su graviruotais piešiniais, sidabrinį žiedą su mėnulio akmeniu, sidabrinį žiedą su turkio akmeniu, sidabrinį žiedą su opalu, sidabrinį žiedą su juodos spalvos akmeniu, du auksinius vestuvinius žiedus, sidabrinį vestuvinį žiedą, sidabrinę apyrankę, sidabrinius ovalo formos juodos ir baltos spalvos kaulo akutėmis auskarus, sidabrinius su pailgos formos stiklo detalėmis auskarus, sidabrinius įveriamus auskarus su skaidraus mėlynos spalvos akmens apvalios formos detalėmis, sidabrinius įveriamus auskarus su jūros vėplio kaulo veido profilio formos detalėmis, sidabrinę grandinėlę ant rankos, dvi varines pusmėnulio formos apyrankes, sidabrinį kaklo papuošalą su rutuliukų formos sidabro ir turkio akmenimis, regėjimą koreguojančius akinius su rudai vyšninės spalvos rėmeliu, regėjimą koreguojančius akinius su juodos spalvos rėmeliu, šešis beverčius rašiklius, kaulinį korespondencijos peilį, paauksuotą korespondencijos peiliuką su dėžute, ikoną „Švč. Dievo Motinos gimimas“, ikoną „Viešpatis Visagalis“, ikoną „Švč. Vladimiro Dievo Motina“, ikoną „Švč. Dievo Motina – Visų Nuliūdusiųjų Džiaugsmas“, ikoną „Viešpatis Visagalis“, stačiakampio formos krokodilo odos rusvos spalvos piniginę ir joje buvusius 400 litų grynųjų pinigų, J. G. vardu išduotą ,,Vilniaus banko” mokėjimo kortelę ,,Visa Clasic”, prekybos tinklo ,,Norfa” nuolaidų kortelę, kaljaną, kosmetikos komplektą ,,Adibis holographic”(kremą ir serumą veidui), įeinamųjų durų spynos raktą, dvi medžiagines rankų darbo rankines, moterišką rankinį laikrodį ,,Gucci” su sidabro spalvos plieno apyranke ir baltos spalvos ciferblatu, sidabrinę pusmėnulio formos apyrankę su rutuliukais galuose ir mazgu per vidurį, ,,Chopart” firmos balto aukso žiedą, susidedantį iš kvadratėlių, ,,Batty” firmos sidabrinį žiedą iš trijų dalių, ,,Pilgrim” firmos metalinį žiedą su raudonos spalvos gėlyte, krepšį su užrašu ,,Samsonite” su jame buvusiais nešiojamu kompiuteriu ,,HP”, kompiuterio jungimo laidais, kompiuterio atminties korta, ausinėmis, įkrovikliu nuo vaizdo kameros ,,Panasonic”, rudos spalvos odinę ,,Poline” rankinę, su dviem raktais, nuotolinio valdymo pulteliu garažo ir kiemo vartams, juodą odinę piniginę ,,Givenci” ir joje buvusius 50 litų grynųjų pinigų, U. J. vardu išduotais: „Vilniaus banko, Maximos ir Senukų prekybos tinklų“ mokėjimo kortele ,,Visa Electron”, AB banko ,,Hansabankas” dviem mokėjimo kortelėmis ,,Visa Electron” ir ,,Maestro”, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, UAB ,,IF draudimas” kelionių metinio draudimo kortele, bevertėmis degalinių ,,Lukoil” tinklo kortele degalams, klubo ,,Laisvalaikis” VIP nario nuolaidų kortele, bei įvairiomis nuolaidų kortelėmis.

Pagrobtų ikonų: „Švč. Dievo Motinos gimimas“, „Viešpatis Visagalis“, „Švč. Vladimiro Dievo Motina“, „Švč. Dievo Motina – Visų Nuliūdusiųjų Džiaugsmas“, „Viešpatis Visagalis“ vertė šioje byloje buvo nustatyta specialistui atlikus jų meninį tyrimą ir pateikus išvadą. Pagal Kultūros paveldo departamento specialisto A. Tolčano išvadą ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ įvertinta 600 Lt, ikona „Viešpatis Visagalis“ – 800 Lt, „Švč. Vladimiro Dievo Motina“ – 300 Lt, „Švč. Dievo Motina – Visų Nuliūdusiųjų Džiaugsmas“ - 300 Lt, „Viešpatis Visagalis“ – 300 Lt. Nustatant kito iš nukentėjusiųjų pagrobto turto (tyrimo metu nesurastų daiktų, dviejų rastų medžiaginių rankų darbo rankinių) vertę pagrindiniai įrodymų šaltiniai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, iš esmės buvo nukentėjusiųjų J. G. ir U. J. parodymai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su nukentėjusiųjų parodymuose pateikta pavogtų daiktų materialinė išraiška ir padarytos materialinės žalos argumentacija, ir laikė, jog šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo abejoti, jie yra pakankami nustatant pagrobto turto vertę. Nuteistojo V. V. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, jog nukentėjusiųjų parodymai neatitinka tikrovės. Pagrindinis argumentas, kodėl apeliantė abejoja nukentėjusiųjų parodymų ir jų nurodytos pagrobto turto vertės teisingumu, būtų tas nukentėjusiosios nepateikė jokių (išskyrus kompiuterių) tokią vertę patvirtinančių dokumentų (pirkimo – pardavimo pirminių buhalterinių dokumentų originalų ar dokumentų apie analogiškų, panašių daiktų dabartinę vertę), ji nurodyta taip pat ne pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, neatsižvelgus į turto nusidėvėjimą.

Nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nei nukentėjusioji J. G. , nei nukentėjusioji U. J. nepateikė teismui tyrimo metu nesurastų iš jų pagrobtų materialinių vertybių (išskyrus kompiuterių) pirkimo – pardavimo buhalterinių dokumentų, jų kainas nurodė pačios nukentėjusiosios, pagal kurias ir buvo nustatyta tyrimo metu nesurastų ir kitų iš jų pagrobtų daiktų vertė. Tačiau vien tai dar neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusių parodymai yra neteisingi. Pagrobto turto vertė gali būti įrodoma ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir visais kitais BPK 20 straipsnyje apibrėžtais įrodymais, taip pat ir nukentėjusiųjų parodymais, tačiau jie turi būti tinkamai patikrinti. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. BPK neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad galėtų būti daroma išvada, jog įvykdyta nusikalstama veika, kad asmuo kaltas tos veikos padarymu ir pan. Reikia vadovautis taisykle, jog visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai. Antra vertus, nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų negali duoti. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, vertinimas nukentėjusiųjų parodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes išvadą, jog nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo abejoti, padarė jų parodymų apie pagrobto turto vertę tinkamai nepatikrinęs, nuosprendyje apsiribodamas tik formaliu konstatavimu, jog nukentėjusiųjų parodymai pilnai įrodyti, dėl ko liko neaišku, kokia pagrobto turto vertė buvo veikos padarymo metu. Esant tokioms aplinkybėms, kadangi tikslus pagrobto turto vertės nustatymas turi reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui, civilinių ieškinių dydžiui, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, pilnai, objektyviai ir nustatyta faktinė pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos padarymo metu. Byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, pavesta ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausti nukentėjusiąsias J. G. , U. J. , reikiamų žinių turinčius specialistus, kurie patvirtintų arba paneigtų nukentėjusiųjų parodymus apie pagrobto turto vertę, įvertintų turto nusidėvėjimą veikos padarymo metu, J. G. , U. J. parodymai ir specialistės išvados apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti, taip pat papildomai apklausta apie pagrobto turto vertę išvadas davusi specialistė.

Tiek nukentėjusioji J. G. , tiek nukentėjusioji U. J. , apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad V. V. pagrobė jų svetimą turtą, padarydamas joms didelę turtinę žalą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodytas pagrobtų daiktų įsigijimo kainas ir išsamiai paaiškino, kuo remiantis jos nurodė tokias iš jų pagrobtų daiktų kainas. Pagal nukentėjusiosios J. G. parodymus, iš jos pagrobto vyriško rankinio laikrodžio ,,Christopher Columbus“ kainą ji nustatė iš karto po nusikaltimo paskambinusi į parduotuvę ,,KristiAna“, nes dokumentų, patvirtinančių įsigijimo kaštus, nebuvo išlikę. Parduotuvėje jai pasakė, jog toks laikrodis kainuoja 6000 Lt ir tokia pat kaina buvo prieš penkerius metus (2000 metais), kada ji šį laikrodį pirko. Šis laikrodis buvo visiškai naujas, nenešiotas. Fotoaparatą ,,Nikon“ ji įvertino 5000 Lt, nes už tokią kainą šį įsigijo 2000 metais būdama užsienyje. Fotoaparatas buvo panoraminis, tai yra labai vertingas, geras, Lietuvoje tokiais fotoaparatais neprekiaujama, ir jo kainai neturi reikšmės tai, jog buvo pagrobtas praėjus kuriam laikui po jo įsigijimo, fotoaparatas nesusidėvi. Nešiojamo kompiuterio ,,HP“ su pakrovėju ir atminties korta kainą – 3595 Lt - ji nurodė remdamasi pirkimo – pardavimo buhalteriniais dokumentais, kurie yra pateikti byloje (t. 1, b. l. 88, 90). Kompiuteris buvo pirktas prieš metus iki vagystės. Surišamus perlų karolius ir apyrankę ji įvertino 10000 Lt, nes tiek mokėjo už juos Tailande. Lietuvoje tokių perlų vėrinių nėra pardavime, pateikti įsigijimo kaštus patvirtinančių dokumentų negali, nes jų neišsaugojo, byloje yra pateikta minėtų juvelyrinių dirbinių nuotrauka. Sidabrinio žiedo su raudonos ir mėlynos spalvos akmeniu - 500 Lt vertės, kitų juvelyrinių dirbinių (sidabrinio žiedo su graviruotais piešiniais – 100 Lt vertės, sidabrinio žiedo su mėnulio akmeniu - 100 litų vertės, sidabrinio žiedo su turkio akmeniu - 700 Lt vertės, sidabrinio žiedo su opalu – 150 Lt, sidabrinio žiedo su juodos spalvos akmeniu - 100 Lt vertės, dviejų auksinių vestuvinių žiedų, kurių bendra vertė 600 Lt, sidabrinio vestuvinio žiedo - 100 Lt vertės, sidabrinės apyrankės – 200 Lt vertės, sidabrinių ovalo formos juodos ir baltos spalvos kaulo akutėmis auskarų – 500 Lt vertės, sidabrinių su pailgos formos stiklo detalėmis auskarų - 600 Lt vertės, sidabrinių įveriamų auskarų su skaidraus mėlynos spalvos akmens apvalios formos detalėmis, kurių bendra vertė 350 Lt, sidabrinių įveriamų auskarų su jūros vėplio kaulo veido profilio formos detalėmis - 500 Lt vertės, sidabrinės grandinėlės ant rankos - 40 Lt vertės, dviejų varinių pusmėnulio formos apyrankių, kurių bendra vertė 80 Lt, sidabrinio kaklo papuošalo su rutuliukų formos sidabro ir turkio akmenimis - 1000 Lt vertės) įsigijo kaštus patvirtinančių dokumentų ji taip pat neišsaugojo, kainą nurodė tokią, kokia buvo nusikaltimo padarymo metu, jų kaina nuo pirkimo nesumažėjo, kai kurių daiktų kainos net išaugo, nes visi juvelyriniai dirbiniai yra vienetiniai autoriniai darbai, dalis jų pirkti ,,Žvėryno“ galerijoje, esančioje Vilniuje, Mickevičiaus gatvėje, kiti pagaminti pagal užsakymus ar atsivežti iš užsienio (t. 2, b. l. 187-188). Pagal nukentėjusiosios U. J. parodymus ji pagrobto moteriško rankinio laikrodžio ,,Gucci” su sidabro spalvos plieno apyranke ir baltos spalvos ciferblatu kainą nurodė tokią, kokia buvo 2004 metais, tai yra, kai ji šį laikrodį įsigijo ,,Chopart“ parduotuvėje - 3900 Lt. Pagal nukentėjusiąją jo kainai neturi reikšmės tai, jog buvo pagrobtas praėjus kuriam laikui po jo įsigijimo. Sidabrinę pusmėnulio formos apyrankę su rutuliukais galuose ir mazgu per vidurį ji pirko Egipte, ,,Chopart” firmos balto aukso žiedą, susidedantį iš kvadratėlių – 2005 metais Vokietijoje, ,,Batty” firmos sidabrinį žiedą iš trijų dalių, ,,Pilgrim” firmos metalinį žiedą su raudonos spalvos gėlyte – 2004 metais ,,Dorado“ parduotuvėje, rudos spalvos odinę ,,Poline” rankinę – 2004 metais Vokietijoje, kurie jai kainavo atitinkamai 500 Lt, 2500 Lt, 400 Lt, 200 Lt, 700 Lt. Šias kainas ji ir nurodė. Juodą odinę piniginę ,,Givenci”, kuri yra originali piniginė, ji 2004 metais gavo dovanų, jos vertė 700 Lt. Ji pateikti šių juvelyrinių dirbinių, rankinės, piniginės įsigijimo kaštus patvirtinančių dokumentų negali, nes jų neišsaugojo. Nešiojamą kompiuterį ,,HP“ su priedais, kurie iš jos buvo pagrobti, ji pirko 2004 metais, kainą nurodė tokią, kokia nurodyta pirkimo – pardavimo buhalteriniuose dokumentuose – 4800 Lt. Specialistė A. Glėbuvienė, išnagrinėjusios byloje esančius duomenis (nukentėjusiųjų parodymus apie pagrobtus daiktus, jų pateiktas juvelyrinių dirbinių nuotraukas, nešiojamą kompiuterių ,,HP“ pirkimo – pardavimo buhalterinius dokumentus), paaiškino, jog ji gali nustatyti tik kompiuterių faktinę vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, įvertinus jų buhalterinį nusidėvėjimą pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo amortizacijos normatyvus, o kito iš nukentėjusiųjų pagrobto turto vertės nustatyti negali. Turtas turi būti vertinamas esant pačiam objektui, o šiuo atveju, pavogti daiktai nesurasti, nėra jokių įsigijimo dokumentų ir ji negali jų apžiūrėti bei identifikuoti. Nustatyti jų vertę pagal byloje esančius duomenis, nukentėjusiųjų parodymus neįmanoma, per mažai duomenų. Tokiu būdu specialistė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti nukentėjusiųjų parodymuose nurodytų pagrobtų daiktų kainų, išskyrus dviejų kompiuterių: nešiojamo kompiuterio ,,HP“ su pakrovėju ir atminties korta įsigyto 2005 m. gruodžio 9 d. už 3595 Lt (t. 1, b. l. 88) ir nešiojamo kompiuterio ,,HP“ su priedais įgyto 2004 m. gruodžio 31 d. už 4800 Lt (t. 1, b. l. 131), kurių PVM sąskaitos yra byloje. Specialistė, ištyrusi šias sąskaitas, nustatė kompiuterių nuvertėjimą. Pagal specialistės paaiškinimus, nešiojamo kompiuterio ,,HP“, kurio įsigijimo kaina 3595 Lt, įvertinus nusidėvėjimą, vertė sumažėjo vienu šeštadaliu, kito, įsigyto už 4800 Lt, per puse (t. 2, b. l. 188-189). Specialistė, apklausta apeliacinės instancijos teisme, patvirtino savo duotas išvadas dėl nešiojamų kompiuterių ,,HP“ nuvertėjimo ir patikslino pagrobtų nešiojamų kompiuterių ,,HP“ vertę veikos padarymo metu. Specialistė nurodė, kad J. G. nešiojamas kompiuteris „HP“ su pakrovėju ir atminties korta, kuris įsigytas už 3595 Lt, įvertinus jo nuvertėjimą – 599 Lt, kaina veikos padarymo metu buvo 2996 Lt, U. J. kompiuterio „HP“, kuris kainavo 4800 Lt ir dar 100 Lt kompiuterio atminties korta, nuvertėjo per pusę, t.y. kompiuterio su atminties korta bendra vertė veikos metu buvo 2450 Lt.

Kolegija laiko, jog esant tokioms specialisto išvadoms apie kompiuterių ir jų priedų vertę, kuriomis kolegija neturi pagrindo abejoti, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, turi būti patikslinama dviejų pagrobtų nešiojamų kompiuterių ,,HP“ su priedais vertė, nustatant tą jų vertę veikos padarymo metu, kokia nurodyta specialistės išvadoje, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą: J. G. nešiojamo kompiuterio „HP“ su pakrovėju ir atminties korta - 2996 Lt, U. J. kompiuterio „HP ir atminties kortos - 2450 Lt.

Tačiau, net ir esant tokiai specialistės išvadai dėl dviejų nešiojamų kompiuterių ,,HP“ su priedais vertės, neleidžia kolegijai daryti išvados, jog nukentėjusiosios J. G. ir U. J. kitų iš jų pagrobtų daiktų vertę nurodė neteisingai, ją padidindamos. Kaip jau minėta, pagal nusistovėjusią teismų praktiką laikoma, kad tuo atveju, kai yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobtas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. ir U. J. kompiuterių ir jų priedų kainas nurodė tokias, kokios yra nurodytos šių pirkimo – pardavimo buhalteriniuose dokumentuose, tai yra už kiek juos įsigijo ir, jų suvokimu, yra teisingos. Vykstant teismo procesui pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvus, išsiaiškinti visą reikiamą informaciją, reikalinga nuspręsti, ar šie nukentėjusiųjų parodymai gali būti laikomi įrodymais nustatant faktinę kompiuterių vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau to nepadarė, į teismo posėdį neiškvietė reikiamų žinių turinčių specialistų, kurie patvirtintų ar paneigtų nukentėjusiųjų parodymuose nurodytų kompiuterių vertę, tai yra minėtų nukentėjusiųjų parodymų tinkamai neištyrė. Nukentėjusios nėra specialistės, galinčios pačios nustatyti, kiek jų įgyti kompiuteriai nuvertėjo, todėl jų parodymai nesąmoningai galėjo būti nevisai tikslūs. Esant tokios aplinkybės, vien dėl to vertinti nukentėjusiųjų parodymus likusioje dalyje, kaip neatitinančius tikrovės, kolegija neturi pagrindo. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų J. G. ir U. J. sąžiningumu ar gebėjimu atsiminti pirktų ir turėtų daiktų (juvelyrinių dirbinių, rankinių, laikrodžių ir kt.) kainą, kiekį, pavadinimus, juo labiau, kad jų parodymai apie šiuos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotus pagrobtus daiktus, jų kainas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo vienodi, nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi, juos nukentėjusiosios patvirtino ir papildomai apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, siekiant teismui patikrinti jų anksčiau duotus parodymus. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 6 – 31), daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 94-96, 105-107, 108-110, 111-113, 114-116, 117-119), iš dalies nuteistojo V. V. , liudytojos J. S. parodymai, specialistų išvados (t. 1, b. l. 54-56, 74-75) bei kiti dokumentai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo nurodyta J. G. pagrobto turto vertė 37055 Lt, U. J. – 14637 Lt (bendra pagrobto turto vertė 51692 Lt). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad veikos padarymo metu J. G. nešiojamo kompiuterio „HP“ su pakrovėju ir atminties korta vertė buvo 2996 Lt, U. J. kompiuterio „HP ir atminties kortos - 2450 Lt, turi būti atininkamai mažinama šių kompiuterių ir jų priedų vertė ir kartu viso pagrobto turto vertė, kuri buvo V. V. inkriminuota pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu: J. G. priklausančio turto vertė sumažinta iki 36456 Lt ir U. J. – iki 12187 Lt (bendra pagrobto turto vertė - iki 48643 Lt), taip pat U. J. , J. G. pareikštų civilinių ieškinių dydis (U. J. – iki 12187 Lt, J. G. – iki 33156 Lt). Ši apskaičiuota bendra pagrobto iš U. J. , J. G. turto suma - 48643 Lt atitinka „didelės vertės“ sąvokos turinį, tai yra viršija 250 MGL. Tai rodo, kad šioje byloje yra nustatytas būtinas, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos sudėties požymis – pagrobto turto vertė viršija 250 MGL. Pagal šį įstatymą ir yra kvalifikuota nuteistojo V. V. nusikalstama veika, šis nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra teisingas ir jį keisti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teisingai taikė BK 41, 54 straipsnių normas, atsižvelgė į visas įstatyme nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes: V. V. teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, vėl nusikalto praėjus vos dviems dienoms po bausmės atlikimo pagal ankstesnį teismo nuosprendį, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančiųjų ir sunkinančiųjų aplinkybių. V. V. gynėja mano, kad pagrindas skirti V. V. švelnesnę bausmę yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė mano, jog šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti V. V. atsakomybę lengvinančia. Tačiau kolegija negali sutikti su šiais apeliantės argumentais, jie yra nepagrįsti. Norint pripažinti nurodytą aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) V. V. atsakomybę lengvinančia, būtina nustatyti tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos sąlygos nėra įvykdytos. V. V. pats savu noru neatvyko ir nepranešė policijos pareigūnams apie nusikalstamą veiką, padarytas nusikaltimas buvo išaiškintas teisėsaugos institucijų pareigūnų pastangomis, apie nusikalstamos veikos padarymą prisipažino tik verčiamas objektyvių aplinkybių (dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, - V. V. motina policijos pareigūnams perdavė pagrobtas ikonas ir rankinę), dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigailėjo. V. V. dėl jos padarymo pradėjo gailėtis tik tada, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo už šį nusikaltimą pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme V. V. nenoras papasakoti teisingumo vykdymo institucijoms visų jai žinomų aplinkybių ir taip padėti išaiškinti padarytas veikas rodo, kad V. V. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. V. V. gailisi ne dėl savo padaryto nusikaltimo, o tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus.

Pirmosios instancijos teismo V. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Bausmės švelninti teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad V. V. 2006 m. birželio 15 d. tarp 1.00 - 7.00 val., iš slaptavietės už lietvamzdžio pagrobtu namo raktu (duomenys neskelbiami) atrakinęs duris ir įsibrovęs į 2-o buto patalpas pagrobė, be kitų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų J. G. ir U. J. priklausančių daiktų, J. G. priklausantį nešiojamą kompiuterį ,,HP“ su pakrovėju ir atminties korta - 2996 Lt vertės ir U. J. priklausantį nešiojamą kompiuteriu ,,HP” su kompiuterio jungimo laidais ir atminties korta - 2450 Lt vertės, tuo padarydamas J. G. 36456 Lt, U. J. 12187 Lt turtinę žalą. Iš viso V. V. pagrobė iš abiejų nukentėjusiųjų daiktų ir pinigų už 48643 Lt.

Priteisti iš V. V. J. G. 33156 Lt, U. J. 12187 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.